Dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę įmonės bankroto byloje dėl teismo tvirtinamo kito kreditoriaus finansinio reikalavimo remtis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 9 dalyje nustatyto termino kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti pasibaigimu, taip pat teisę prašyti teismo dėl tvirtinamo kito kreditoriaus reikalavimo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125, 1.126 straipsniai), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178 straipsnis), naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą (CPK 314 straipsnis), dėl tvirtinamo reikalavimo dydžio teismo teisę sumažinti netesybas (CK 6.73, 6.258 straipsniai), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-95-313/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02766-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.4; 2.6.2.1; 3.2.4.4; 3.3.1.11; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V. V. V.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ prašymą dėl kreditorės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę įmonės bankroto byloje dėl teismo tvirtinamo kito kreditoriaus finansinio reikalavimo remtis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 9 dalyje nustatyto termino kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti pasibaigimu, taip pat teisę prašyti teismo dėl tvirtinamo kito kreditoriaus reikalavimo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125, 1.126 straipsniai), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą (CPK 314 straipsnis), dėl tvirtinamo reikalavimo dydžio teismo teisę sumažinti netesybas (CK 6.73, 6.258 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovei TŪB „Energija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino patikslintą BTŪB „Energija“ kreditorių sąrašą, įtraukdamas į jį kreditorę BAB banką „Snoras“ su 101 349,02 Eur finansiniu reikalavimu. Kreditorė UAB prekybos namai „V. V. V.“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo įtraukimo į BTŪB „Energija“ kreditorių sąrašą atmesti. UAB prekybos namai „V. V. V.“ nurodė, kad BAB bankas „Snoras“ teismui pateikė neišsamius duomenis, visapusiška informacija yra reikalinga bylos esmei atskleisti ir BAB banko „Snoras“ reikalavimo pagrįstumui įvertinti; BAB banko „Snoras“ finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas, nes pareikštas praleidus terminą kreditorių reikalavimams pateikti, BAB banko „Snoras“ finansinis reikalavimas pateiktas praėjus daugiau kaip metams nuo nustatyto termino pabaigos ir nenurodžius priežasčių, pateisinančių tokį elgesį; didelę BAB banko „Snoras“ ginčijamo finansinio reikalavimo dalį sudaro delspinigiai, kurių suma yra neprotinga ir nepagrįsta. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino kreditorės BAB banko „Snoras“ hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų eilės 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą BTŪB „Energija“ bankroto byloje.

5. Teismas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo nustatė, kad BAB bankas „Snoras“ 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje grindžia BAB banko „Snoras“ ir V. D. 2007 m. rugsėjo 24 d. sudaryta kredito sutartimi Nr. 031-02949, pagal kurią BAB bankas „Snoras“ suteikė V. D. 434 430,03 Eur kreditą. Tinkamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštais. 2014 m. gruodžio 10 d. papildomame susitarime prie kredito sutarties išdėstyta paskutinė aktuali kredito sutarties redakcija, kuria remiantis V. D. negrąžinta kredito suma sudarė 159 291,01 Eur. Nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 23 d. V. D. pagal kredito sutartį neatsiskaitė. BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo dieną V. D. skola BAB bankui „Snoras“ sudarė 101 349,02 Eur (83 021,13 Eur negrąžintas kreditas, 7283,83 Eur nesumokėtos palūkanos ir 11 044,06 Eur delspinigiai).

6. Teismas ištyrė BAB banko „Snoras“ pateiktą suvestinę, išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d. duomenis apie gautas lėšas kreditui dengti. BTŪB „Energija“ bankroto administratorė, teigdama, kad BAB bankas „Snoras“ kreditą iš įkaito davėjų galėjo išieškoti ir po BTŪB „Energija“ bankroto bylos iškėlimo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

7. Teismas įvertino kaip įrodymais nepagrįstus UAB prekybos namų „V. V. V.“ teiginius, kad V. D. nekalba lietuviškai, todėl neaišku, ką, kokiomis aplinkybėmis ir kokios įtakos veikiamas galėjo pasirašyti BAB banko „Snoras“ naudai; taip pat kad V. D. negalėjo būti žinomos aplinkybės, ar kiti asmenys (V. Ž., G. Ž.) mokėjo lėšas kreditui dengti. BAB bankas „Snoras“ patvirtino, kad jokių vėlesnių mokėjimų nuo 2017 m. birželio 8 d. nebuvo atlikta.

8. BAB bankas „Snoras“ į bylą pateikė tiek pirminę 2007 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartį, kurioje nurodytas paskolos sutarties dydis bei taikomos palūkanos, tiek ir 2014 m. gruodžio 10 d. papildomą susitarimą, kuriame nurodyta negrąžinta paskolos suma, pradelsta grąžinti suma, priskaičiuotos palūkanos bei nesumokėti delspinigiai. Šie įrodymai nenuginčyti. Todėl teismas sprendė patvirtinti kreditorės BAB banko „Snoras“ 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą, priskirtiną hipoteka užtikrintų reikalavimų eilei.

9. Dėl delspinigių – reikalaujama patvirtinti 11 044,06 Eur delspinigių suma, atsižvelgiant į pradelstų pagal kredito sutartį įsipareigojimų sumą (83 021 Eur) ir prievolių vykdymo praleidimo terminą (nuo 2014 m. gruodžio 10 d.), teismo įvertinta kaip nesanti aiškiai per didelė ir dėl to nesumažinta.

10. Kreditorei BAB bankui „Snoras“ nurodžius, kad ji nebuvo bankroto administratorės informuota apie bankroto bylos iškėlimą, tokiai aplinkybei esant užfiksuotai kreditorių susirinkimo protokole, bankroto administratorei jos neginčijant, teismas pripažino terminą finansiniam reikalavimui pateikti praleistu dėl svarbios priežasties ir dėl to sprendė jį atnaujinti.

11. Bylą pagal kreditorės UAB prekybos namų „V. V. V.“ atskirąjį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį.

12. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisme gautą UAB prekybos namų „V. V. V.“ pateiktą naują įrodymą – 2018 m. gruodžio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą išieškoti hipotekos kreditorei BAB bankui „Snoras“ iš skolininko V. D. 125 285,95 Eur (subsidiariai atsakingi G. Ž. ir BTŪB „Energija). Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog šis įrodymas negalėjo į bylą būti pateiktas anksčiau, ir dar pirmosios instancijos teismui, taip pat pateiktas naujas įrodymas nei patvirtina bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, nei jų paneigia, nes nėra duomenų, jog pagal vykdomąjį įrašą yra atlikti mokėjimai hipotekos kreditoriui, reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui paneigti pateikti duomenys reikšmės neturi.

13. Nustačius, kad kreditorei BAB bankui „Snoras“ nebuvo bankroto administratorės pranešta apie bankroto bylos iškėlimą, jai buvo atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti.

14. Byloje pateikti reikalavimo pagrįstumą patvirtinantys duomenys: 1) kredito sutartis; 2) papildomas susitarimas; 3) hipotekos lakštai; 4) kredito sutarties vykdymo veiksmų suvestinė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. birželio 8 d.; 5) duomenys, iš kokių asmenų gautos lėšos kreditui dengti. Šiuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina kreditorės pagrindinio reikalavimo pagrįstumą, o UAB prekybos namai „V. V. V.“ nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, kurie paneigtų minėtais dokumentais patvirtinamas aplinkybes, nepateikė.

15. Dėl sutartinių palūkanų dydžio – šalys kredito sutartyje susitarė dėl kintamųjų palūkanų (kredito sutarties 2.3 punktas). Papildomu susitarimu palūkanos pakeistos iš kintamųjų į fiksuotąsias, 2.3 punkte nustatyta fiksuota (5 proc. nuo papildomo susitarimo pasirašymo ir 4 proc. padengus ne mažiau kaip 52 131,60 Eur kredito) palūkanų norma. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyme nustatytas palūkanas, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Nenustatęs palūkanų mažinimo sąlygų, teismas sprendė jų nemažinti.

16. Dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieškinio senaties – CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nenustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų buvęs pateiktas materialiojo teisinio santykio šalies prašymas taikyti prašomoms patvirtinti netesyboms ieškinio senatį, o UAB prekybos namai „V. V. V.“ nėra materialinio teisinio santykio šalis.

17. Kredito sutarties 2.5 punkte susitarta, kad delspinigių norma – 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Papildomu susitarimu nustatyta netesybų norma koreguojama nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kad sudarant kredito sutartį V. D. neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), minėta sutarties sąlyga buvo aptarta iš anksto ir atitinka sutarties šalių valią. Sutarties vykdymo laikotarpiu, papildomo susitarimo sudarymo metu ir vėliau V. D. prieštaravimų dėl nustatyto sutartinių netesybų dydžio nepateikė, sutarties sąlygų neginčijo. Teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis, todėl jų nemažino.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu kreditorė UAB prekybos namai „V. V. V.“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir BAB banko „Snoras“ bei bankroto administratorės prašymą dėl BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo įtraukimo į BTŪB „Energija“ kreditorių sąrašą atmesti kaip nepagrįstą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 9 dalyje nurodytus terminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-690/2018">e3K-3-236-690/2018</a> nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. BAB bankas „Snoras“ hipoteka užtikrintą savo kaip kreditorės reikalavimą bankroto administratorei pateikė 2018 m. spalio 18 d., t. y. daugiau kaip po metų nuo termino kreditorių reikalavimams pateikti pasibaigimo (2017 m. liepos 24 d.). BAB bankas „Snoras“ nenurodė jokių priežasčių (juolab svarbių priežasčių, kas būtent ir yra nustatoma sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo), kodėl tas terminas buvo praleistas, taip pat neprašė jo atnaujinti. Teismai nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių, išskyrus tai, kad BAB bankas „Snoras“ nurodė, jog nebuvo bankroto administratorės informuota apie bankroto bylos iškėlimą, tai užfiksuota kreditorių susirinkimo protokole, tačiau tai negalėjo būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Teismai neatsižvelgė, kad informacija apie bankroto bylos iškėlimą bendrijai buvo skelbiama viešai, nustatytas protingas terminas visiems kreditorių turimiems reikalavimams pareikšti. Visi bendrijos kreditoriai, tarp jų ir BAB bankas „Snoras“, buvo informuoti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pranešus apie bankroto bylą Juridinių asmenų registrui, to bylos nagrinėjimo metu BAB bankas „Snoras“ nepaneigė ir todėl turėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą bei galimybę laiku pateikti finansinį reikalavimą bendrijos administratorei. Apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo pranešta viešai (http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/#273524). BAB bankas „Snoras“ nenurodė, kada tiksliai sužinojo apie bendrijai iškeltą bankroto bylą. Faktiniu sužinojimo momentu apie BAB banko „Snoras“ teisę pareikšti finansinį reikalavimą laikytinas pranešimas apie iškeltą bankroto bylą. Kredito grąžinimo terminas baigėsi dar 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau iki pat 2018 m. spalio mėn. BAB bankas „Snoras“ nesiėmė jokių veiksmų kredito grąžinimui kontroliuoti ir užtikrinti jo grąžinimą laiku, o negrąžinus kredito nustatytu terminu taip pat nepagrįstai nesidomėjo bendrijos padėtimi.

18.2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 ir 1.126 straipsnių normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus. Teismai formuoja ydingą praktiką, pagal kurią tik materialiojo teisinio santykio šalis gali pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Teisė (pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį) turėtų būti teismo pripažįstama ne tik pačiai BTŪB „Energija“, bet ir jos kreditoriams, tarp jų ir UAB prekybos namams „V. V. V.“. Pvz., bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai turi teisę reikšti netiesioginius ieškinius (jei tą daryti atsisako bankroto administratorius), ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus (jei to nedaro bankroto administratorius) ir pan. Atitinkamai manytina, jog reikalavimą pareikšti taikyti ieškinio senatį turi ir bankrutuojančio juridinio subjekto kreditorius. BAB bankas „Snoras“ ilgą laiką nepateikė palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo pagrindimo, nenurodė nei delspinigių bei palūkanų skaičiavimo laikotarpio, todėl skundo pateikimo metu UAB prekybos namai „V. V. V.“ tokio reikalavimo taikyti senatį ir negalėjo suformuluoti.

18.3. Teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 178 straipsnis), taip pat apeliacinės instancijos teismas – CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų priėmimą reglamentuojančias nuostatas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2009">3K-3-369/2009</a>). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė išreikalauti įrodymus, tačiau pateikus tik jų dalį nusprendė bylą nagrinėti ir atmesti UAB prekybos namų „V. V. V.“ prašymą dėl pakartotinio rašytinių įrodymų išreikalavimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo, o bylą išnagrinėjo remdamasis pateiktais BAB banko „Snoras“ dokumentais ir pažymomis (o ne pradiniais duomenimis, pvz., banko sąskaitų išrašais). Kreditorė UAB prekybos namai „V. V. V.“ ginčijo ir siekė įrodyti, kad skola yra iš dalies padengta ir nėra tokio dydžio, kokia yra deklaruojama BAB banko „Snoras“ pateiktoje pažymoje. Būtent tuo tikslu UAB prekybos namams „V. V. V.“ ir buvo būtina gauti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytus dokumentus ir duomenis: kiek lėšų buvo gauta, iš kokių asmenų, įskaitant visus įkaito davėjus (BTŪB „Energija“, V. Ž., G. Ž.), ir kaip lėšos buvo įskaitytos dengiant BTŪB „Energija“ dalyvio V. D. kreditą, kurio pagrindu byloje pareikštas BAB banko „Snoras“ reikalavimas, pateikiant pirminius skolos grąžinimo dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi finansinio reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė ne BAB bankui „Snoras“, o kreditorei UAB prekybos namams „V. V. V.“. Kreditorė negali įrodyti, kad BAB bankas „Snoras“ nėra gavęs iš trečiųjų asmenų lėšų dengiant skolą, nes BAB bankas „Snoras“ tokių duomenų (sąskaitų išrašų) neteikia, o kreditorė savarankiškai tokių duomenų (sąskaitų išrašų) gauti negali. Kreditorė gavo informacijos apie tai, kad BAB bankas „Snoras“ buvo pradėjęs ir vykdo išieškojimą iš trečiųjų asmenų, ir šią informaciją pateikė apeliacinės instancijos teismui, tačiau šis nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus.

18.4. Teismai netaikė normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti netesybas, nustatytas CK 6.73, 6.258 straipsniuose. BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo beveik 20 proc. dalį sudaro reikalaujami delspinigiai ir palūkanos, o tokia suma yra neprotinga ir nepagrįsta. Aiškindamas CK 6.73, 6.258 straipsnius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad, mažindamas netesybas, teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2006">3K-3-468/2006</a>). Teismai nevertino realių BAB banko „Snoras“ nuostolių dėl galimo kredito sutarties neįvykdymo, to nesiaiškino, dėl to tinkamai net negalėjo įvertinti skirtumo tarp nuostolių ir delspinigių sumos, atitinkamai dėl to negalėjo ir nustatyti, ar BAB banko „Snoras“ nurodyti delspinigiai ir palūkanos nėra neprotingo dydžio ir (ar) nėra pagrindo juos mažinti. Įvertinus kredito sutarties sudarymo aplinkybes, kredito grąžinimo terminą bei prievolių užtikrinimą (tiek pačios bendrijos, tiek ir trečiųjų asmenų turto įkeitimu) būtų galima teigti, kad protingas netesybų dydis (metinis) šiuo konkrečiu atveju būtų 8 procentiniais punktais padidinta artimiausia papildomo susitarimo sudarymo metu (2014 m. gruodžio 10 d.) Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma (pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą), kuri buvo lygi 0,05 proc. Taigi, protinga bendrijos pagal papildomą susitarimą mokėtinų netesybų suma būtų 0,022 proc. už kiekvieną dieną (8,05 proc. / 360 d.). Prašoma patvirtinti delspinigius, apskaičiuotus už žymiai ilgesnį laikotarpį, nei įstatyme nustatyta tokio reikalavimo pareiškimo senatis, kurie išieškotini iš bankrutuojančios bendrijos, o pagal formuojamą teismų praktiką bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad bankroto byloje nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2009">3K-3-369/2009</a>).

19. Atsakovės BTŪB „Energija“ atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi dėl to, kad pateiktas dokumentas pagal turinį ir suformuluotą prašymą neatitinka nei atsiliepimui į kasacinį skundą (CPK 351 straipsnis), nei pareiškimui dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo (CPK 348 straipsnis) keliamų reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo tvirtinti teismui terminų

20. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamos įmonės bankroto bylos iškėlimo teisinės pasekmės. Viena jų nurodyta 5 punkte – priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

21. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Teismas vertina termino praleidimo priežasčių svarbą, spręsdamas, ar atnaujinti praleistą terminą.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovei TŪB „Energija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Bankroto administratorė nurodė BAB banko „Snoras“ 101 349,02 Eur finansinį reikalavimą gavusi 2018 m. spalio 18 d. Reikalavimas kildinamas iš banko ir V. D. 2007 m. rugsėjo 24 d. kredito sutarties. Bankroto administratorė finansinį reikalavimą pateikė 2018 m. spalio 23 d. tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

23. Aptariamas finansinis reikalavimas pateiktas teismui tvirtinti praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą ne ilgesnį kaip 45 dienų terminą, nustatytą teismo finansiniams reikalavimams pareikšti. Pirmiau nurodyta, kad pagal aptariamo straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių finansiniai reikalavimai pateikiami teismui tvirtinti ne vėliau kaip iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos, nuo kurių momento, t. y. bankroto proceso pasibaigimo, kreditorių finansiniai reikalavimai nepriimami tvirtinti ir nėra sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo.

24. Bankroto administratorės pateiktas teismui tvirtinti kreditorės BAB banko „Snoras“ finansinis reikalavimas praleidus teismo nustatytą terminą, bet dar nepasibaigus BTŪB „Energija“ bankroto procesui. Kaip pirmiau nurodyta, dėl pateikto praleidus terminą kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto bylą nagrinėjantis teismas vertina termino praleidimo priežasčių svarbą ir, jeigu pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis, atnaujina praleistą terminą bei patvirtina reikalavimą.

25. Termino praleidimo svarbių priežasčių konstatavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių, dėl kurių terminas praleistas, nustatymu. Jei faktinių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas, pakanka jas pripažinti svarbiomis, teismas sprendžia terminą atnaujinti. Kiekvienu termino praleidimo atveju vertindamas priežasčių svarbą teismas susiduria su būtinumu individualiai nustatyti ir įvertinti konkrečias termino praleidimo priežastis, kurios kiekvienu termino praleidimo atveju yra skirtingos, nes nulemtos asmenims (kreditoriams) susiklosčiusių individualių aplinkybių.

26. Kasacinio teismo jurisdikcijos ribos nustatytos CPK 353 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Apskųstoji apeliacinės instancijos teismo nutartis patikrinama teisės taikymo (interpretavimo) aspektu. Termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinis teismas turi tik patikrinti, ar teismai, pripažinę termino praleidimo priežastis svarbiomis, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-326/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-326/2007">3K-7-326/2007</a>).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-690/2018">e3K-3-236-690/2018</a>, 31 punktas).

28. Kasaciniu skundu kreditorė UAB prekybos namai „V. V. V.“ teigė, kad visi bendrijos kreditoriai, tarp jų ir BAB bankas „Snoras“, buvo informuoti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatyta tvarka pranešus apie bankroto bylą Juridinių asmenų registrui, todėl BAB bankas „Snoras“ turėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą bei galimybę laiku pateikti finansinį reikalavimą bendrijos administratorei. Apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo pranešta viešai (http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/#273524).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, kad kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą. Reikalavimų sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą nekyla nei iš įstatymų, nei iš civiliniuose bei bankroto teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams taikytinų bendrųjų teisės principų, todėl sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-326/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-326/2007">3K-7-326/2007</a>).

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekonstatavo, kad kreditorė BAB bankas „Snoras“ apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo iš Juridinių asmenų registro ar viešo paskelbimo. Kaip svarbią termino pateikti tvirtinti kreditorės BAB banko „Snoras“ finansinį reikalavimą praleidimo priežastį teismai įvertino nustatytą aplinkybę, kad kreditorei BAB bankui „Snoras“ nebuvo bankroto administratorės individualiai pranešta apie bankroto bylos iškėlimą, tai užfiksuota kreditorių susirinkimo protokole, bankroto administratorė to neginčijo. Kitų termino praleidimo priežasčių nenustatyta. Todėl teismai terminą finansiniam reikalavimui pateikti pripažino praleistu dėl svarbios priežasties ir jį atnaujino.

31. Kadangi jokių kitų termino praleidimo priežasčių byloje nebuvo nustatyta, tai nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai turėjo vertinti kurias nors kitas aplinkybes dėl termino praleidimo, nes pirmiausia turėtų būti teismo konstatuojamas jų egzistavimas. Įvertinę bylos įrodymus, teismai ištyrė ir nustatė termino praleidimo priežastį, ją pripažino svarbia, todėl turėjo teisinį pagrindą pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalį atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus finansiniam reikalavimui patvirtinti.

32. Kreditorės kasaciniame skunde teigiama, kad atnaujindami praleistą terminą ir patvirtindami finansinį reikalavimą teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 ir 1.126 straipsnių normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus. Kreditorė neprašė taikyti senaties pasibaigimo pasekmių proceso pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir CK nustatyti ieškinio senaties terminai yra skirtingi teisės institutai. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas, šis terminas nepakeičia būtent Įmonių bankroto įstatyme reglamentuojančių bankroto procedūras terminų taikymo. Todėl ieškinio senaties termino ir jo pasibaigimo pasekmių taikymo klausimas nėra aktualus.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ir kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo remiantis surinktais bylos įrodymais

33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a> 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-701/2018">e3K-3-206-701/2018</a> 54–55 punktus).

34. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzktNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179-611/2017">3K-3-179-611/2017</a>, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MC0xMDc1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-50-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-50-1075/2019">3K-3-50-1075/2019</a>, 29 punktas).

35. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDktMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349-248/2019">3K-3-349-248/2019</a>, 21 punktas). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

36. Bylos duomenimis, apeliacine tvarka apskundusi pirmosios instancijos teismo nutartį, kreditorė UAB prekybos namai „V. V. V.“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo. Kreditorė pateikė dokumentų fotonuotraukas, kad 2018 m. gruodžio 5 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas išieškoti hipotekos kreditorei BAB bankui „Snoras“ iš skolininko V. D. 125 285,95 Eur (subsidiariai atsakingi G. Ž. ir BTŪB „Energija).

37. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus kreditorės įrodymus, pažymėjęs, kad nėra duomenų, jog šie duomenys negalėjo būti pateikti į bylą anksčiau pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, nes nėra duomenų, jog pagal vykdomąjį įrašą yra atlikti mokėjimai hipotekos kreditorei, todėl finansinio reikalavimo pagrįstumui ir dydžiui paneigti pateikti duomenys reikšmės neturi.

38. Remiantis nutarties 33–35 punktuose išdėstytais pateiktų naujų įrodymų ribojimo priimti apeliacinės instancijos teisme kriterijais, apeliacinės instancijos teismas nutartimi turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti naujus įrodymus ir atsisakymą tinkamai motyvuoti nutartyje. Nauji įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui per teismų elektroninių paslaugų portalą 2019 m. rugpjūčio 5 d., nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad nauji įrodymai ir prašymas juos priimti kolegijai pateikti 2019 m. rugpjūčio 6 d., t. y. teismo posėdžio apeliacine tvarka dieną. Byla išnagrinėta 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje, o naujų įrodymų priėmimas būtų užtęsęs bylos nagrinėjimą, nors, kaip minėta nutarties 37 punkte, pateikti nauji įrodymai nepaneigia finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo. Naujų įrodymų priėmimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdyje dieną būtų sutrukdęs suteikti galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pasisakyti dėl naujų įrodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kodėl 2018 m. gruodžio 5 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas negalėjo būti pateiktas anksčiau negu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pvz., apeliacinio skundo pateikimo ir pasirengimo bylą nagrinėti apeliacine tvarka metu, kai dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti apie bylos apeliacine tvarka procesą ir teikė teismui savo parengtus procesinius dokumentus. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; ir kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

40. Kreditorė BAB bankas „Snoras“ pateikė duomenis į bylą apie kredito sutartimi neįvykdytus iki 2017 m. birželio 8 d. įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė išreikalauti įrodymus dėl vėlesnių mokėjimų skolai dengti, bet, kaip nurodė kreditorė, vėliau mokėjimų dengiant įsipareigojimus neatlikta, ir dėl to nepateikė įrodymų apie mokėjimus, kurių nebuvo atlikta. Tai, kad vėlesnių mokėjimų nebuvo atlikta, paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui pareikalavus įrodymų apie vėlesnius mokėjimus ir tokių įrodymų nepateikus dėl to, kad jie neegzistuoja, teismas išnagrinėjo bylą pagal esamų surinktų byloje įrodymų duomenis apie kredito sutartimi neįvykdytus iki 2017 m. birželio 8 d. įsipareigojimus Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę surinktus byloje kreditorės reikalavimo dydžio įrodymus, pagrįstai sprendė patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą.

41. Kreditorės UAB prekybos namų „V. V. V.“ kasacinio skundo teiginiai, kad BAB bankas „Snoras“ galėjo išsiieškoti tam tikras sumas iš hipoteka užtikrinto turto, yra paremti prielaidomis, spėjimu. Tokių duomenų byloje nėra. Kreditorės pateikti kaip nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme – notaro vykdomasis įrašas – nepatvirtina, kad išieškojimas būtų atliktas ir kad skolos dydis būtų pasikeitęs (sumažėjęs). Todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti apie BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo nepagrįstumą ir šio reikalavimo netvirtinti.

42. Hipotekos kreditorius turi teisę laisvai pasirinkti, iš ko reikalauti skolos – iš skolininko, iš hipoteka įkeisto turto ar iš abiejų (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.192 straipsnio 1, 5 dalys, 6.70 straipsnis). Jeigu paaiškėtų aplinkybės apie tai, kad įsiskolinimas būtų iš dalies padengtas ir įsiskolinimo suma sumažėjo, bankroto procese yra nustatyta kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo galimybė. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi, skolos dydžiui pasikeitus, būtų galimybė tikslinti finansinį reikalavimą.

Dėl sutartinių mokėjimo (pelno) palūkanų ir delspinigių dydžio

43. Teismų patvirtintas BAB banko „Snoras“ 101 349,02 Eur finansinis reikalavimas sudarytas iš 83 021,13 Eur negrąžinto kredito, 7283,83 Eur nesumokėtų palūkanų ir 11 044,06 Eur delspinigių. Kasaciniu skundu prašoma visiškai atmesti finansinį reikalavimą, o jį palikus patvirtintą, sumažinti finansinio reikalavimo dalį sudarančias palūkanų ir delspinigių sumas.

44. 2014 m. gruodžio 10 d. papildomame susitarime prie kredito sutarties (2.3 punktas) nustatyta fiksuota (5 proc. nuo papildomo susitarimo pasirašymo ir 4 proc. padengus ne mažiau kaip 52 131,60 Eur kredito) palūkanų norma. Kredito sutarties 2.5 punkte susitarta, kad delspinigių norma – 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Papildomu susitarimu nustatyta delspinigių norma koreguojama nebuvo.

45. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.211 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas, ir šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Kredito teisiniuose santykiuose tiek mokėjimo (pelno) palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis per sutarties laikotarpį, tiek kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį praleidus mokėjimo terminus paprastai nustatomos kredito sutartyje.

47. Kasaciniu skundu prašoma mažinti palūkanų ir delspinigių sumą dėl to, kad BAB banko „Snoras“ finansinio reikalavimo beveik 20 proc. dalį sudaro reikalaujami delspinigiai ir palūkanos, o tokia didelė palūkanų ir delspinigių suma, palyginus su visu finansinio reikalavimo dydžiu, yra neprotinga ir nepagrįsta. Toks kasacinio skundo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas, nes pats savaime faktas, kad finansinio reikalavimo beveik 20 proc. dalį sudaro reikalaujami delspinigiai ir palūkanos, nėra pagrindu šią sumą laikyti neprotinga ir nepagrįsta. Juolab, kad palūkanų ir delspinigių suma buvo skaičiuojama už gana ilgą laikotarpį, siekusį beveik 10 metų. Sutartinės palūkanos yra šalių susitarimo rezultatas, o kreditorė nepateikė tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl sutarties sąlygos dėl sutartinių palūkanų pripažinimo negaliojančia ar palūkanų mažinimo.

48. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

49. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

50. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, o CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-636/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-636/2013">3K-3-636/2013</a>).

51. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a>, 32 punktas).

52. Delspinigių norma 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos nustatyta kredito sutartyje, vėliau nebuvo keičiama, nėra duomenų, kad skolininkas būtų kėlęs klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo sudarant 2014 m. gruodžio 10 d. papildomą susitarimą prie kredito sutarties. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Kasaciniame skunde prašymas sumažinti delspinigių sumą iš esmės grindžiamas tuo, kad delspinigių norma yra per didelė, tačiau pradinės kredito sutarties sudarymo metu nurodyta delspinigių norma (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) teismų praktikoje savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a>). Sutartinių delspinigių normą sumažinti iki kasaciniu skundu prašomų 0,022 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nėra pagrindo, nes toks mažinimas prieštarautų kredito sutarties šalių valiai sudarant sutartį, būtų nesilaikoma sutarties. Todėl teismai pagrįstai sprendė nesumažinti palūkanų ir delspinigių sumų patvirtindami kreditorės finansinį reikalavimą.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski