Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių generalinio rangovo teisių gynimo būdus ir subrangovo atsakomybę už netinkamai atliktus statybos darbus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-681-378/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00962-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių Varduva“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titano ranga“ (teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Talesta“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių Varduva“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo, kainos skirtumo ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys – E. A. projektavimo firma, uždarosios akcinės bendrovės „AN44“, „Aveplast“ ir „Talesta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių generalinio rangovo teisių gynimo būdus ir subrangovo atsakomybę už netinkamai atliktus statybos darbus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama sumažinti atsakovės pagal subrangos sutartį atliktų darbų kainą nuo 709 981 Lt (205 624,71 Eur) iki 572 160,14 Lt (165 709,03 Eur) ir priteisti iš atsakovės kainos skirtumą – 137 820,86 Lt (39 915,68 Eur); 7000 Lt (2027,34 Eur) už atliktą ekspertizę, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovė UAB „Titano ranga“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Talesta“.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančius asmenis sieja statybos rangos teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo UAB „Talesta“ (užsakovė) ir ieškovė 2008 m. kovo 5 d. sudarė prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos generalinės rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis). Statinio projektą parengė trečiasis asmuo E. A. projektavimo firma; statybos techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „AN44“. Ieškovė (generalinė rangovė) ir atsakovė 2008 m. spalio 30 d. sudarė subrangos sutartį (toliau – Subrangos sutartis), kuria subrangovė įsipareigojo pagal konstrukcinę dokumentaciją atlikti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) grindų ir pogrindžių betonavimo darbus; sutartyje nurodyta darbų kaina (su PVM) – 697 363 Lt (201 970,28 Eur). Rangovė ir subrangovė 2008 m. gruodžio 8 d. sudarė papildomą susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuriuo susitarė dėl stovėjimo aikštelės grindų ir terasos įrengimo detalių pakeitimo, nustatydamos, kad bendra grindų įrengimo darbų kaina (su PVM) sudaro 709 981 Lt (205 624,71 Eur). Ieškinyje nurodoma, kad statinio perdavimo–priėmimo metu jo trūkumų nenustatyta, tačiau, pradėjus jį naudoti, smarkiau lyjant ar tirpstant sniegui, prasiskverbė vanduo, sudrėko lubos, sienos, veidrodžiai, patalpomis negalima naudotis ir dėl to kilo tiesioginių bei netiesioginių nuostolių. Ieškovės nuomone, kurią ji grindžia eksperto L. U. išvada, esminiai prabėgimai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų – ji, nesuderinusi su projektuotoju, pakeitė grindų įrengimo detalę; dėl šio pakeitimo pasirašytas papildomas susitarimas prie Subrangos sutarties. Ieškovės vertinimu, atsakovei pateikus terasos grindų detalę, pakeistas projektas; pakeitimą atsakovė turėjo suderinti su projektuotojais ir užtikrinti, kad nebūtų prabėgimų. Įstiklinimo darbus atlikęs trečiasis asmuo UAB „Aveplast“ pašalino savo darbų trūkumus, todėl ieškovė nurodė, kad jam pretenzijų neturi. Ieškinyje pažymima, kad generalinė rangovė, prisiimdama užsakovės teises, kreipėsi į teismą su reikalavimu sumažinti statybos darbų kainą, remdamasi bendrosiomis atsakomybės pagal rangos sutartį normomis (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o ne šalių sudarytų sutarčių nuostatomis (kuriose subrangovė įpareigota ištaisyti darbų broką per rangovės nustatytą protingą terminą, o jai to nepadarius, rangovei suteikiama teisė pašalinti defektus ir dėl to gauti iš subrangovės baudą bei su broko šalinimu susijusias išlaidas), nes atsakovė turi didelių finansinių problemų (beveik visas bendrovės turtas įkeistas), nepajėgi ištaisyti darbų trūkumų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis sutarties laisvės principu, sutarties aiškinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, suteikiančių ieškovei teisę nukrypti nuo Rangos ir Subrangos sutartyse reglamentuotos generalinės rangovės atsakomybės dėl netinkamos statybos darbų kokybės ir paaiškėjusių defektų šalinimo tvarkos per garantinį statinio laikotarpį. Kadangi Subrangos sutarties projektą parengė ieškovė, o atsakovė jam pritarė, tai teismas sprendė, kad ieškovė, Rangos sutartyje nustačiusi savo atsakomybę statinio savininkei (užsakovei UAB „Talesta“) už statybos darbų kokybės trūkumus ir atsiradusių defektų šalinimo procedūrą, ginče su subrangove pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Byloje nustatyta, kad statybos darbų defektai (vandens prabėgimas per statinio stogą į patalpas) nėra pašalinti ir realių nuostolių dėl tokių darbų atlikimo generalinė rangovė nepatyrė. Teigdama, kad dėl netinkamo terasos grindų įrengimo kalta šiuos darbus atlikusi subrangovė (atsakovė), ieškovė siekia, kad būtų sumažinta atsakovės atliktų subrangos darbų kaina ir jos skirtumas priteistas ieškovei, kuri tuomet pašalins užsakovės nustatytus statinio defektus. Teismo vertinimu, generalinė rangovė, verslo santykių profesionalė, siekdama pašalinti sutartyse nustatytą savo atsakomybę statinio savininkei (užsakovei), netinkamai aiškina Rangos ir Subrangos sutarčių turinį ir nepagrįstai ginče su subrangove sau taiko CK 6.665 straipsnio 1 dalyje užsakovui suteiktas teises. Teismas nustatė, kad tokį savo teisių gynimo būdą ieškovė pasirinko dėl artimų giminystės ryšių su užsakovės vadove (dėl to statinys priimtas nenustačius rangos darbų trūkumų; iš generalinės rangovės nebuvo pareikalauta pašalinti statinio trūkumus). Dėl nurodytų aplinkybių teismas, neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų, nesprendė dėl išlaidų, susijusių su subrangovų atliktų darbų trūkumų šalinimu per garantinį laikotarpį, nes rangovė šių defektų nešalino ir su jais susijusių nuostolių nepatyrė. Teismas taip pat detaliau nevertino šalių ir trečiųjų asmenų tarpusavio pretenzijų, trūkumų šalinimo darbų, subrangovų atliktų darbų kokybės, jų įtakos statinio stogo defektams ir atsakomybės atlyginant padarytus nuostolius. Teismas konstatavo, kad rangovei, sutartyse nenurodžiusiai išlygos dėl atsakomybės tik esant jos kaltei pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, už subrangovų darbus kyla sutartinė atsakomybė. Darbų kokybės garantija suteikiama statiniui, ja turi teisę pasinaudoti statinio užsakovas, todėl negalima paneigti įstatyme nustatytos rangovės pareigos už objekto defektus atsakyti užsakovei (CK 6.697 straipsnis). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad statinio (duomenys neskelbtini) projektas nebuvo koreguojamas nė vienos iš šalių ar trečiųjų asmenų iniciatyva, projekto brėžinio „Vitrinos įstatymo detalė“ pakeitimas, atsakovei atliekant stogo terasos grindų įrengimo darbus, nebuvo teikiamas tvirtinti nei projektuotojui, nei techniniam prižiūrėtojui. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė savavališkai, be jos žinios nukrypo nuo projekto sąlygų ir terasos betonavimo darbus atliko pažeisdama statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – STR 2.05.02:2008), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571, reikalavimus, pažymėdamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kokių projekto pakeitimų buvo sudarytas papildomas susitarimas prie Subrangos sutarties, negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ikiteisminei ekspertizei pateiktas ranka parengtas pastato terasos grindų įrengimo detalės brėžinys, neatitinkantis patvirtinto projekto brėžinio. Šio dokumento pagrindu surašytą ekspertizės aktą teismas vertino kaip rašytinį rodymą byloje. Ekspertas nustatė, kad terasos grindų įrengimo detalės brėžinyje nėra techninio prižiūrėtojo pritarimo statyti, jis nesuderintas su projekto vadovu; brėžinio sprendiniai neatitinka STR 2.05.02:2008 42.3 punkto reikalavimų (po grindimis neįrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis arba oro tarpas, o tarp grindų ir hidroizoliacinio sluoksnio – skiriamasis pasluoksnis). Teismas nustatė, kad Susitarimas sudarytas remiantis pastato terasos grindų įrengimo detalės brėžiniu, parengtu atsakovės atstovo (statybos darbų vykdytojo) ranka, jame yra ieškovės atstovo (statybos vadovo) spaudas ir parašas; dėl to generalinė rangovė neginčijo subrangovės darbų, juos apmokėjo. Teismas nurodė, kad tiek generalinė rangovė, tiek subrangovė derėjosi dėl terasos grindų sluoksnių sumažinimo, tačiau tai darė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai – savavališkai (nesuderinusios su projektuotoju) pakeitė statinio projektą (pašalino suprojektuotą drenažo sluoksnį), apie tai neinformavusios statinio užsakovės, projekto vadovo, techninio prižiūrėtojo. Teismas konstatavo, kad ieškovė negali perimti užsakovės teisių ir reikalauti sumažinti atsakovės neteisėtai atliktų subrangos darbų, dėl kurių ji susitarė, jiems pritarė, juos priėmė kaip atitinkančius reikalavimus ir už juos sumokėjo, kainos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 23 d. sprendimu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 20 332,86 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino statybos rangos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, paneigdamas generalinio rangovo teisę reikalauti subrangovo atsakomybės už atliktų darbų trūkumus CK 6.665 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovei (generalinei rangovei), kaip ir užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynybos būdų. Kolegijos vertinimu, šią išvadą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies nuostata, tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sutiko su ieškove, kad ji turi teisę reikalauti sumažinti atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų kainą, kurios nepašalina aplinkybė, jog Subrangos sutartyje nustatytas tik vienas iš galimų teisių gynimo būdų; tai neapriboja kitų įstatyme įtvirtintų ieškovės teisių. Kolegija nustatė, kad atsakovės poziciją, jog ieškovė neįrodė, kad darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, paneigia statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420, 10.6 punkto nuostata, kad drėgmė statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose yra vienas iš esminių statinio trūkumų; taip pat teismo eksperto prof. dr. S. M. išvada, kad vanduo į pastato (duomenys neskelbtini) vidų patenka dėl netinkamai įrengtų terasos ir vitrinos sandūros bei įlajos. Kolegija sprendė, kad aplinkybę, jog terasos įrengimo darbai atlikti netinkamai, nukrypstant nuo projekto, įrodo ieškovės pateiktas L. U. ekspertizės aktas ir teismo ekspertizės išvados, kuriose nustatyti terasos įrengimo defektai (neįrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis, skiriamasis pasluoksnis, apsaugantis hidroizoliacinę dangą nuo pažeidimų; netinkamai įrengta hidroizoliacija prie vitrinų, netinkamai įrengtos įlajos). Kolegija pažymėjo, kad apklausti liudytojai patvirtino, jog terasos grindų įrengimo projekto sprendiniai buvo pakeisti, tačiau nė viena iš šalių pakeitimo nederino su statinio projektuotojais, nors žinojo, kad įstatyme nustatyta pareiga tai padaryti. Kolegija sprendė, kad šalys vykdė, perdavė ir priėmė statybos darbus nukrypdamos nuo projekto sprendinių, detalės pakeitimo nesuderinusios su projektuotojais, taigi nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, o tai nulėmė STR 2.05.02:2008 42.3 punkto pažeidimus. Kolegija vertino, kad aplinkybė, jog teismo ekspertas nenustatė atsakovės netinkamai atliktų terasos įrengimo darbų ir faktinio vandens pratekėjimo į terasų konstrukcijas ir patalpas priežastinio ryšio, nepašalina subrangovės atsakomybės už netinkamai atliktus darbus, nes jokie teisės aktai nesuteikia subrangovei teisės nukrypti nuo projekto (CK 6.684 straipsnio 1, 3 dalys, Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas, Subrangos sutarties V.2 punktas). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovė parinko netinkamą įlajos ir jos jungties su hidroizoliacijos danga tipą; tai patvirtina, kad netinkamo įlajos įrengimo (taigi ir pratekėjimo pro ją) priežastis yra subrangovės netinkamai atlikti darbai. Aplinkybės, kad įlają pateikė generalinė rangovė, kolegija nelaikė pagrįsta, nes atsakovė yra statybos darbus vykdanti bendrovė, tai jos profesinė veikla, todėl ji turėjo žinoti įlajų konstrukcijai ir įrengimui keliamus reikalavimus (CK 6.684, 6.695 straipsniai, Statybos įstatymo 15 straipsnis). Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad vanduo į pastato (duomenys neskelbtini) vidų patenka ne tik dėl atsakovės netinkamai įrengtos įlajos, bet ir dėl netinkamai įrengtos terasos ir vitrinos sandūros; to priežastis – projekto sprendinys, šio defekto pašalinimo kaina – 12 869,45 Lt (3727,25 Eur). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už nurodytą statinio trūkumą, ji neįpareigota tikrinti statinio projekto sprendinių. Ekspertizės akte nurodytos atsakovės atliktų statybos darbų defektų ištaisymo kainos: terasos įrengimo defektų ištaisymo kaina – 139 970,75 Lt (40 538,33 Eur); įlajos įrengimo defektų ištaisymas – 219,98 Lt (63,71 Eur). Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės reikalavimas sumažinti atsakovei sumokėtą darbų kainą yra pagrįstas, prašoma priteisti kainos dalis neviršija teismo eksperto nustatyto subrangovės atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų dydžio. Tačiau įvertinusi ieškovės darbuotojų neatsakingumą vykdant subrangovės atliekamų statybos darbų priežiūrą, juos priimant ir keičiant statinio detalių projekto sprendinius, kolegija ieškinį tenkino iš dalies, riziką dėl statinio trūkumų, susijusių su terasos grindų įrengimo defektais, Subrangos sutarties šalims paskirstydama lygiomis dalimis, sutarties kainą sumažindama 70 205,35 Lt (20 332,87 Eur) (pusė terasos grindų įrengimo defektų ištaisymo kainos (40 538,33 Eur/2) plius įlajos defektų ištaisymo kaina (63,71 Eur).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo CK 6.650 straipsnio, 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatorė nurodo, kad užsakovo ir generalinio rangovo teisinis statusas iš esmės skirtingas; užsakovas yra specialiųjų žinių statybos srityje neturintis statybos darbų atlikimu ir jų rezultato gavimu suinteresuotas asmuo, o rangovas – statybos srities specialistas, profesionalas, įsipareigojantis atlikti užsakovo pavestus darbus ir gauti atlyginimą už juos. Rangovas, dalį darbų perdavęs subrangovui, nepraranda atsakomybės užsakovui dėl savo įsipareigojimų vykdymo; generalinis rangovas subrangovams tampa ne paprastu užsakovu, o statybos valdytoju – statybų specialistu, atsakingu už perduotų statybos darbų organizavimą ir kontrolę. Dėl šių skirtumų, išskirtinės generalinio rangovo pareigos organizuoti, kontroliuoti darbus ir užtikrinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams kasatorė mano, kad, statybų objektą perdavusi užsakovei, generalinė rangovė neturi teisės savo iniciatyva ieškoti darbų defektų ir savarankiškai reikalauti taikyti už juos atsakomybę, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalimi. Tik užsakovei nustačius CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir pareikalavus generalinės rangovės atsakomybės ar garantinių įsipareigojimų vykdymo bei šiai juos įvykdžius, generalinė rangovė turi teisę reikalauti subrangovės atsakomybės už darbų kokybės trūkumus, kurie yra subrangovės veiksmų pasekmė. Tokį aiškinimą, anot kasatorės, patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl CK 6.667 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos keliai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2007">3K-3-370/2007</a>). Darbų kokybės garantija suteikiama statiniui ir teise ja pasinaudoti turi statinio užsakovas; jei užsakovė būtų pareiškusi generalinei rangovei pretenziją dėl subrangovės atliktų darbų trūkumų, generalinė rangovė turėtų atgręžtinį reikalavimą subrangovei. Kadangi byloje nenustatyta, kad užsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl terasos įrengimo defektų ar kad ieškovė patyrė nuostolių dėl užsakovės reikštų pretenzijų, statinys pripažintas tinkamu naudoti, tai kasatorė įsitikinusi, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo perimti užsakovės teisių CK 6.665 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl netinkamo CK 6.156, 6.193–6.195 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Skunde nurodoma, kad, spręsdamas ginčą, apeliacinės instancijos teismas nevertino Rangos sutarties (kuria užsakovei suteikti visi įstatyme nustatyti teisių gynimo būdai) ir Subrangos sutarties (kurioje nurodyta tik generalinės rangovės teisė reikalauti iš subrangovės pašalinti defektus, o šiai atsisakius – ištaisyti broką ir reikalauti atlyginti patirtas išlaidas) sąlygų, aplinkybės, kad sutarties projektus parengė ieškovė, neatsižvelgė į sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Kasatorė įsitikinusi, kad ieškovė faktiškai ieškinį pateikė užsakovės vardu ir jos interesais, siekdama išvengti jai pačiai kylančios prievolės užsakovei; tai padarė pasinaudodama artimais giminystės ryšiais.

Dėl CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalių, 6.662 straipsnio pažeidimo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su atliekamų darbų kontrole, reikalavimais dėl jų priėmimo, ir dėl to nepagrįstai nepritaikė CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalių, 6.662 straipsnio nuostatų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad generalinė rangovė ne tik galėjo nustatyti subrangovės atliktų darbų trūkumus iki darbų priėmimo, bet, sudarydama papildomą susitarimą, pati buvo pažeidimo iniciatorė, turėjo ir galėjo suprasti, kad toks darbų atlikimas gali pabloginti statinio kokybę. Generalinė rangovė nepranešė subrangovei apie trūkumus, tokių darbų pageidavo, juos priėmė ir už juos sumokėjo, todėl, kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakomybę subrangovei, kuriai nekyla atsakomybė, kai defektai atsiranda dėl darbus užsakiusio asmens kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

Dėl netinkamai pritaikyto sutarties uždarumo principo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi sutarties uždarumo principu, tačiau patenkindamas ieškinį apgynė ne ieškovės, o artimais ryšiais su ja susijusio asmens (užsakovės UAB „Talesta“) turtinį interesą. Taip pažeidė sutarties uždarumo principą, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims, taip pat CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl nepagrįsto solidariosios atsakomybės taikymo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog vanduo į patalpas prabėgo dėl dviejų priežasčių – netinkamos terasos ir vitrinos sandūros (netinkamas projekto sprendinys) ir netinkamai įrengtos įlajos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatsakinga už terasos ir vitrinos sandūros įrengimo defektus, tačiau, nurodydamas iš kasatorės priteistiną sumą, į ją įtraukė vandens pratekėjimo dėl terasos ir vitrinos įrengimo defektų padarinių pašalinimo sumą. Kasatorės manymu, tokiu būdu reikalavimo dalis patenkinta vien iš atsakovės taikant solidariosios atsakomybės teisės normas, nenustačius kitų atsakingų asmenų (statinio projektuotojo, techninio prižiūrėtojo) atsakomybės dalies ir jos neatribojant (nepritaikant dalinės atsakomybės), nors tą reglamentuoja CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatos. Toks teismo sprendimas faktiškai atitinka solidariosios atsakomybės taikymą.

Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakovės atleidimą nuo atsakomybės taikymo. Kasatorės teigimu, teismas sumažino ieškinio reikalavimo sumą per pusę nemotyvuodamas, kodėl riziką paskirstė tokia proporcija, kodėl netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio, 6.689 straipsnio 2, 4 dalių nuostatų ir neatleido atsakovės nuo atsakomybės šių normų pagrindu. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieškovė su statinio užsakovės žinia inicijavo projekto detalės pakeitimą, jos nesuderino su projektuotoju, darbus priėmė kaip tinkamus, už juos sumokėjo, todėl negali remtis šiais trūkumais ir reikalauti sumažinti darbų kainą. Atmetęs pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovė negali perimti užsakovės teisių ir jų pagrindu reikalauti sumažinti neteisėtai atliktų darbų, dėl kurių pati susitarė, kuriems pritarė, juos priėmė ir apmokėjo, kainą, apeliacinės instancijos teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai pripažinti nepagrįstais, ir kodėl atsakomybė tarp šalių turi būti paskirstyta po 50 proc. Toks teismo sprendimas prieštarauja CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalių nuostatoms. Teismas ieškovės veiksmus prilygino paprastam neatsargumui, nors ieškovės elgesys nuo sutarties sudarymo pasireiškė dideliu neatsargumu, o gal net tyčia.

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo. Skunde pažymima, kad ieškinį ieškovė grindė būtinosiomis darbų trūkumų pašalinimo išlaidomis (94 792 Lt (27 453,66 Eur) ir išlaidomis pasekmėms dėl prasiskverbusio vandens pašalinti(43 028,86 Lt (12 462,02 Eur), iš viso darbų kainą prašė sumažinti 137 820,86 Lt (39 915,68 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs vienodą abiejų šalių kaltę, priteisė ieškovei pusę visos prašomos sumos, nors sprendė tik dėl terasos įrengimo defektų šalinimo (nevertino prasiskverbusio vandens padarinių pašalinimo išlaidų). Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neinformavo šalių apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir tokio savo veiksmo nemotyvavo, nors faktiškai priteisė didesnę sumą, nei ieškovė reikalavo, už būtinas išlaidas defektams šalinti; taip teismas savo nuožiūra nustatė ieškinio dalyką ir pagrindą, nors tokios teisės neturi, ir šie teismo veiksmai sukėlė neigiamų padarinių kasatorei.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas – neįvertino įrodymų visumos ir nepašalino tarp jų kilusių prieštaravimų, ginčijamą sprendimą motyvavo prieštaringai vertindamas įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino terasos įrengimo darbų trūkumus, kurie pažeidžia statybos techninių reglamentų normas, tačiau nesukelia jokių neigiamų pasekmių, su atsakovės atliktu įlajos įrengimu, kuri pripažinta viena iš vandens patekimo į patalpas priežasčių, taip pažeisdamas CK 6.695 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės teisių perėmėjas trečiasis asmuo UAB „Talesta“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo CK 6.650 straipsnio, 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo. UAB „Talesta“ nurodo, kad kasatorės argumentai dėl skirtingų užsakovo ir generalinio rangovo teisių bei pareigų tapo neaktualūs reorganizacijos būdu generalinę rangovę prijungus prie užsakovės, kuriai taikomos CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ji nesutinka su kasacinio skundo argumentais, pažymėdama, kad pagal teisinį reguliavimą, sudaręs generalinės rangos ir subrangos sutartis, generalinis rangovas tampa rangovu užsakovo atžvilgiu ir užsakovu savo subrangovų atžvilgiu. Subrangovo darbo rezultatą siekia gauti generalinis rangovas, nes jis įsipareigojęs užsakovui perduoti galutinį rezultatą. Generalinis rangovas turi užsakovo teises ir pareigas subrangovo atžvilgiu, neprivalo jų perimti iš užsakovo (statinio savininko). Dėl to UAB „Talesta“ mano, kad generalinis rangovas turi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises nepriklausomai nuo jokių kitų sąlygų; jei jis galėtų reikalauti subrangovų atsakomybės tik atlyginęs nuostolius ir įgijęs regreso teisę iš užsakovo, visa rizika dėl darbų trūkumų nepagrįstai būtų perkelta generaliniam rangovui. Kasatorės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2007">3K-3-370/2007</a>), priimta civilinėje byloje, kurios faktinė situacija skyrėsi, buvo pareikštas regresinis reikalavimas (nagrinėjamoje byloje generalinė rangovė pareiškė savarankišką reikalavimą). Faktas, kad atlyginęs nuostolius užsakovui generalinis rangovas gali pareikšti tik regresinį reikalavimą subrangovui, trečiojo asmens nuomone, nepaneigia generalinio rangovo teisės pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis. Iš kasatorės (subrangovės) niekas nereikalavo dvigubos atsakomybės. Kadangi kasatorė įrengė pastato (duomenys neskelbtini) terasas ir tai padarė su trūkumais (dėl jų ginčo byloje nėra), tai jai kyla sutartinė atsakomybė už darbų trūkumus, nes byloje neįrodytos jos atsakomybę šalinančios aplinkybės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.697 straipsnio 3 dalis).

Dėl netinkamo CK 6.156, 6.193–6.195 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Nesutikdama su kasatore UAB „Talesta“ nurodo, kad sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę susitarti dėl kitokios užsakovo teisių gynybos apimties, nei nustatyta CK 6.665 straipsnyje, tačiau aplinkybė, kad Subrangos sutartyje susitarta tik dėl vieno iš galimų ieškovės teisių gynimo būdo, nepaneigia jos teisių kreiptis į teismą CK 6.665 straipsnio pagrindu. Ieškovės pasirinkto savo teisių gynybos būdo tinkamumą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies nuostata, kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011, taip pat faktinė bylos situacija – kasatorė ne kartą atsisakė pašalinti savo atliktų darbų trūkumus, juos neigė, todėl, ieškovei pašalinus darbų trūkumus savo lėšomis ir kreipusis į subrangovę dėl nuostolių atlyginimo, pasunkėtų ieškovės galimybės įrodyti atsakovės kaltę dėl netinkamai atliktų darbų (ištaisytų trūkumų neliktų). Reorganizavus ieškovę prijungimo prie užsakovės būdu, ši (pastato savininkė) teigia turinti neabejotiną reikalavimo teisę CK 6.665 straipsnio pagrindu. Atsiliepime nurodoma, kad toks ieškinio reikalavimas pasirinktas siekiant užtikrinti ginčo objektyvumą – jei užsakovė būtų reikalavusi, kad generalinė rangovė, su kuria yra susijusi per valdymo organų narius, sumažintų kainą, tai toks procesas būtų akivaizdi ginčo imitacija (atsakovė vėliau galėtų ginčyti darbų trūkumų atsiradimo priežastis, jų dydį), o kreiptis tiesiogiai į subrangovę ji negalėjo.

Dėl CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalių, 6.662 straipsnio pažeidimo. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad argumentus dėl to, jog ieškovė neturėjo teisės remtis pastebėtais trūkumais, kasatorė pirmąkart nurodė kasaciniame teisme, nors to daryti remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi negalima. Pagal CK 6.689 straipsnio 3 dalį rangovas privalo vykdyti užsakovo nurodymus, jei šie neprieštarauja sutarties nuostatoms ir normatyviniams statybos dokumentams. Kasatorė, gavusi tariamai neteisėtus ieškovės nurodymus, privalėjo atsisakyti juos atlikti, nes jie neatitiko normatyvinių dokumentų reikalavimų. To nepadariusi, atsakovė prisiėmė riziką dėl atliktų darbų trūkumų (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės nepašalina ir ieškovės atsakomybės, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad nekyla subrangovės atsakomybė. Kasaciniame skunde taip pat pirmąkart byloje keliamas CK 6.697 straipsnio 3 dalies taikymo šalių ginčui klausimas (CPK 347 straipsnio 2 dalis); bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasatorė neigė trūkumų faktą.

Dėl netinkamai pritaikyto sutarties uždarumo principo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. UAB „Talesta“ manymu, kasatorės argumentai neaktualūs po reorganizacijos ieškovę prijungus prie užsakovės, kuri įgijo ne tik teisę tiesiogiai reikalauti subrangovės atsakomybės, bet ir perėmė riziką dėl statinio (duomenys neskelbtini) statybos darbų trūkumų. Nepaisant to, kieno interesai buvo patenkinti netiesiogiai, tai nepašalina subrangovės atsakomybės už atliktų darbų trūkumus; ieškodama įvairių netiesioginių būdų išvengti atsakomybės, kasatorė elgiasi nesąžiningai. Kasatorė nepagrindė sutarties uždarumo principo pažeidimo – Subrangos sutartimi nesukurta jokių teisių ir pareigų UAB „Talesta“, ieškinys dėl subrangovės atsakomybės pagal sutartį jai pareikštas kitos sutarties šalies; tokio pažeidimo negali lemti dviejų juridinių asmenų valdymo organų narių giminystės ryšiai.

Dėl nepagrįsto solidariosios atsakomybės taikymo. Atsiliepime teigiama, kad ieškiniu reikštas reikalavimas sumažinti kasatorės atliktų statybos darbų kainą ir priteisti kainos skirtumą (137 820,86 Lt (39 915,68 Eur), neprašant priteisti atskirų sumų kasatorės atliktų darbų trūkumams ir į pastato vidų prasiskverbusio vandens pasekmėms pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės atsakomybės apimtis nustatė remdamasis teismo ekspertizės išvada. Kadangi priteistina suma už terasų defektų pašalinimą (50 proc.) ir įlajos įrengimo defektų pašalinimą (100 proc.) neviršijo ieškinio reikalaujamos sumos, tai apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinių kliūčių ieškinį patenkinti iš dalies. Iš kasatorės nebuvo priteista suma netinkamai įrengtos terasos ir vitrinos sandūros trūkumams pašalinti, nes už šiuos trūkumus atsakingu pripažintas projektuotojas. Byloje nebuvo taikyta solidarioji atsakomybė ir nepažeistos jos taikymo taisyklės.

Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakovės atleidimą nuo atsakomybės taikymo. UAB „Talesta“ nurodo, kad kasatorė nuo ieškinio nesigynė tuo pagrindu, jog ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio, 6.689 straipsnio 2, 4 dalių pagrindu, priešingai, laikėsi pozicijos, kad ji nėra atsakinga už atliktų darbų trūkumus. Ieškovės, kuri dalį savo kaltės pripažino ir dėl to teismas sprendė netenkinti dalies jos reikalavimo, kaltės laipsnis nebuvo toks didelis, kad visiškai ar didžiąja dalimi pašalintų kasatorės kaltę ir jos atsakomybę. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Subrangos sutartyje buvo įtvirtintas kasatorės įsipareigojimas projekto sprendinius keisti tik gavus rangovės ir projektuotojo sutikimą; pakeistos detalės projektą nubraižė kasatorės darbų vadovas; teisės aktai nesuteikia teisės subrangovei nukrypti nuo techninio projekto.

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo. UAB „Talesta“ teigimu, ieškiniu buvo reikalauta priteisti vieną sumą – 137 820,86 Lt (39 915,68 Eur), jos neskaidant į atskiras ieškinio dalyko dalis. Apeliacinio skundo ribos būtų buvusios peržengtos, jei teismas būtų priteisę didesnę, nei nurodyta, sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš kasatorės priteistą sumą apskaičiavo atsižvelgdamas ne į reikalaujamą priteisti sumą 137 820,86 Lt (39 915,68 Eur), bet į ekspertizės akte nurodytas terasos įrengimo defektų pašalinimo (139 970,75 Lt (40 538,33 Eur) ir įlajos įrengimo defektų pašalinimo (219,98 Lt (63,71 Eur) sumas.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsiliepime pažymima, kad argumentus dėl CK 6.695 straipsnio 3 dalies kasatorė pirmą kartą pateikė kasaciniame teisme, pažeisdama CPK 347 straipsnio 2 dalį. Terasos įrengimas be drenuojamojo sluoksnio ir skiriamojo pasluoksnio negali būti laikomas smulkiu nukrypimu nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, nes pagal juos toks sluoksnis yra būtinas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Aveplast“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo CK 6.650 straipsnio, 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo. Trečiasis asmuo teigia, kad tarp šalių susiklostė dvejopi teisiniai santykiai: išoriniai, kai užsakovė buvo UAB „Talesta“, generalinė rangovė – UAB „Titano ranga“, o subrangovė – UAB „Mažeikių Varduva“, ir sutarties uždarumo principo nulemti vidiniai ieškovės ir kasatorės santykiai, kurie susiklosto tarp užsakovo ir rangovo (CK 6.664 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis); taip ieškovė įgijo visas užsakovo teises ir pareigas, įskaitant teisę naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytu teisių gynybos būdu. Statybos teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal kurias rangovas yra atsakingas ir už pastato sugriuvimą, darbų kokybę ir pan.; todėl nepagrįstas kasatorės argumentas, kad tuo atveju, jei pagrindinis užsakovas nepareiškia generaliniam rangovui pretenzijų dėl darbų kokybės, jų trūkumų, tai generalinis rangovas neturi teisės savo iniciatyva nustatyti, ieškoti darbų defektų ir naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynybos būdais.

Dėl netinkamo CK 6.156, 6.193–6.195 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Trečiojo asmens nuomone, kasatorė nepagrįstai suabsoliutina sutarties laisvės principą. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos įtvirtinimas Subrangos sutartyje nereiškia, kad užsakovas privalo naudotis tik šiuo būdu ir negali naudotis kitais CK 6.665 straipsnyje įtvirtintais teisių gynybos būdais; apribojimų, kurie draustų ieškovei naudotis kitais teisių gynybos būdais, Subrangos sutartyje nenustatyta. Be to, šalių susitarimas negali apriboti nukentėjusios šalies teisės naudotis įstatymuose įtvirtintais pažeistų civilinių teisių gynybos būdais.

Dėl CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalių, 6.662 straipsnio pažeidimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatorė nesirėmė aplinkybėmis dėl to, jog ieškovė neturėjo teisės remtis pastebėtais trūkumais, todėl jomis neturi teisės remtis kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikytinos, kai, priimant atliktus darbus, egzistuoja akivaizdūs trūkumai; nagrinėjamu atveju vandens prasiskverbimo į patalpas faktas nustatytas objektą naudojant (garantinio termino metu). Trečiojo asmens teigimu, laikantis kasatorės pozicijos, kad ieškovės nurodymai lėmė darbų neatitiktį statybos normatyvinių dokumentų reikalavimams, vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasatorė, vykdydama statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis), privalėjo įspėti apie tai ieškovę ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus arba net atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.659 straipsnio 3 dalis), tačiau to nepadarė. Kadangi kasatorė neveikė atidžiai ir rūpestingai, neįspėjo ieškovės apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, tai kasatorei kyla CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė.

Dėl netinkamai pritaikyto sutarties uždarumo principo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Nesutikdamas su kasatorės argumentais, trečiasis asmuo nurodo, kad jie nepaneigia kasatorės atsakomybės už netinkamai atliktus darbus ir nustatytus jų trūkumus (nepriklausomai nuo UAB „Talesta“ ir UAB „Titano ranga“ vadovų giminystės ryšių) ir nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Dėl nepagrįsto solidariosios atsakomybės taikymo. Atsiliepime pabrėžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neviršijo ieškinio ribų ir netaikė solidariosios atsakomybės.

Dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakovės atleidimą nuo atsakomybės taikymo. Trečiojo asmens nuomone, vien tai, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakomybė tarp šalių paskirstyta lygiomis dalimis, nesudaro pagrindo teigti, kad rizika tarp šalių paskirstyta neteisingai; teismas nurodė aplinkybes, dėl kurių kyla kiekvienos iš šalių atsakomybė. Kasatorė bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose nesirėmė atitinkamomis aplinkybėmis ir CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio, 6.689 straipsnio 2, 4 dalių nuostatomis (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo pažymi, kad kasatorės nurodomose teisės normose nėra įtvirtinta imperatyvi nuostata visiškai atleisti skolininką nuo civilinės atsakomybės, o nustatoma tik galimybė tai padaryti, kuri priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kadangi teismai nustatė tiek ieškovės, tiek kasatorės netinkamą iš statybos teisinių santykių kylančių įsipareigojimų vykdymą, tai apeliacinės instancijos teismas ieškinį pagrįstai tenkino iš dalies, pripažindamas, jog šalių atsakomybė yra mišri ir dėl atsiradusių nuostolių jos yra atsakingos vienodai. Skunde kasatorė vertina išimtinai tik ieškovės elgesį, tačiau ignoruoja savo, statybos srities specialistės, netinkamą elgesį ir veiksmus įgyvendinant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip siekdama atsakomybę perkelti ieškovei.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad tam, jog rangovas neatsakytų už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų pagal CK 6.695 straipsnio 3 dalį, būtinas sąlygų visetas: 1) tik smulkūs nukrypimai nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų; 2) nukrypimai padaryti užsakovo sutikimu; 3) nukrypimai neturi įtakos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Kasatorė pabrėžia tik dvi sąlygas, nepaisydama teismo eksperto nustatytos aplinkybės, kad vanduo patenka į pastatą, šie darbų trūkumai turi įtakos objekto kokybei ir jau kurį laiką sukelia neigiamas pasekmes. Be to, šios normos nuostatomis kasatorė pradėjo remtis tik kasaciniame teisme, nesilaikydama CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos rangos teisinių santykių subjektų atsakomybės

Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad užsakovo ir generalinio rangovo teisinis statusas iš esmės skirtingas, todėl kasatorė mano, jog, statybų objektą perdavusi užsakovei, generalinė rangovė neturi teisės savo iniciatyva ieškoti darbų defektų ir savarankiškai reikalauti taikyti už juos atsakomybę, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalimi. Kasatorės teigimu, tik užsakovei nustačius CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir pareikalavus generalinės rangovės atsakomybės ar garantinių įsipareigojimų vykdymo bei šiai juos įvykdžius, generalinė rangovė turi teisę reikalauti subrangovės atsakomybės už darbų kokybės trūkumus, kurie yra subrangovės veiksmų pasekmė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56/2007">3K-3-56/2007</a>; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kai trečiasis asmuo UAB „Talesta“ yra statinio užsakovas, ieškovė – generalinė rangovė, o atsakovė – ieškovės pasitelkta subrangovė (CK 6.650 straipsnis).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-262/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-262/2010">3K-7-262/2010</a>; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2010">3K-3-559/2010</a>).

Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Sutarties uždarumo principą atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler – Liftas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a>). CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, generalinio rangovo sutikimu, sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.

Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2012">3K-3-526/2012</a>, ir kt.).

Šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, nes kasatorė ginčija ieškovės teisę reikšti jai reikalavimus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Kasatorės teigimu, šie CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisių gynybos būdai negali būti taikomi generalinės rangovės ir subrangovės tarpusavio santykiams, nes subrangovės atliekamų darbų rezultatas nėra skirtas generalinei rangovei, o tarp ieškovės ir kasatorės kilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis šalių sudarytos Subrangos sutarties nuostatomis. Šalių sudaryta Subrangos sutartimi, be kita ko, nustatyta (sutarties VIII dalis) rangovės ir subrangovės atsakomybė, o VIII.3 punkte įtvirtinta, kad subrangovė sutartyje nustatytu garantiniu laikotarpiu, gavusi raštišką pranešimą apie netinkamos kokybės darbų atlikimą, privalo per rangovės nurodytą protingą laiką šį broką ištaisyti; jeigu subrangovė neištaiso darbų broko per nurodytą laiką, tai rangovė turi teisę pakviesti kitus asmenis šiems defektams pašalinti, ir tokiu atveju subrangovė moka 2000 Lt (579,24 Eur) baudą bei atlygina rangovei su darbų broko šalinimu susijusias išlaidas. Dar iki Subrangos sutarties sudarytoje generalinės rangos sutartyje, be kita ko, buvo nustatyta (sutarties 12 straipsnio 4 punktas), kad rangovė įsipareigoja pagal pirmą užsakovės raštišką pageidavimą neatlygintinai pašalinti bet kokius jos atliktų statybos darbų kokybės trūkumus bei defektus, jei atlikti statybos darbai neatitinka šia sutartimi bei teisės aktais jiems nustatytų reikalavimų; o to paties straipsnio 5 punkte nustatė, kad jei rangovė nepradės šalinti trūkumų bei defektų per protingą, bet ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą nuo gauto iš užsakovės raštiško pageidavimo dienos, užsakovė turi teisę samdyti kitus fizinius arba juridinius asmenis šiems trūkumams bei defektams pašalinti rangovės sąskaita ir pareikalauti iš rangovės atlyginti užsakovės turėtas išlaidas tokiems trūkumams pašalinti.

Pagal bendrą taisyklę teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler – Liftas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a>).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Subrangos sutarties šalys susitarė dėl pirmiau nurodytų jų teisių gynimo būdų tuo atveju, jeigu paaiškės, kad darbai atlikti netinkamai. Byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kad ieškovė UAB „Titano ranga“ visiškai atsiskaitė už atliktus darbus, sumokėdama atsakovei sutartyje nustatytą kainą – 709 981 Lt (205 624,71 Eur); abi ginčo šalys pripažįsta, kad statybos objekte – prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini) terasos įrengtos pažeidžiant normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus, tačiau kasatorė atsisako vykdyti sutartinį įsipareigojimą – ištaisyti objekto garantiniu laikotarpiu darbų broką ar grąžinti ieškovei dalį sutartyje nurodytos kainos, kurią UAB „Titano ranga“ siekia panaudoti būtinoms statybos broko pašalinimo išlaidoms padengti. Taigi, nors šalis sieja sutartiniai subrangos santykiai, tačiau susidarė situacija, kai šalių sutartyje nustatyti teisių gynimo būdai negali užtikrinti efektyvios teisių gynybos, todėl nagrinėjamos bylos atveju ieškovė turi teisę pasinaudoti įstatyme – CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte – nustatyta teise pareikalauti sumažinti darbų kainą. Šiuo atveju, kai yra nustatyti akivaizdūs atliktų darbų trūkumai, kurie išaiškėjo vėliau, reikalavimas, kad pirmiausia generalinė rangovė atlygintų užsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir tik po to reikštų regresinį ieškinį atsakovei, neatitiktų nei sutarčių vykdymo principų (CK 6.200, 6.691 straipsniai), nei bendrųjų civilinės teisės principų, jog visi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti ir tai, kad šiuo metu ieškovė (generalinė rangovė) reorganizavimo būdu yra prijungta prie trečiojo asmens (užsakovės), t. y. generalinės rangovės teises perėmė užsakovė. Taigi, teisiniuose santykiuose likus tik užsakovei, pastaroji nebeturėtų galimybės pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė vienu iš skundo argumentų kelia netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnis, 6.689 straipsnio 2, 4 dalys), taikymo klausimą.

CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamoje byloje kasatorė nuo ieškinio šiais pagrindais nesigynė ir neįrodinėjo, kad galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės skunde nurodytose teisės normose nustatytais pagrindais, todėl teisėjų kolegija dėl šių kasacinio teismo argumentų nepasisako (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo solidariosios atsakomybės taikymo. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas kasatorės atsakomybės apimtis nustatė remdamasis teismo ekspertizės išvada. Iš kasatorės nebuvo priteista suma netinkamai įrengtos terasos ir vitrinos sandūros trūkumams pašalinti, nes už šiuos trūkumus atsakingu pripažintas projektuotojas. Kadangi skundžiamu procesiniu sprendimu nebuvo taikytos solidariosios atsakomybės taisyklės ir nebuvo nuspręsta dėl tokios atsakomybės rūšies taikymo, tai nurodyti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas vertino surinktų įrodymų visumą pagal CPK 186 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir šių įrodymų pagrindu padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų iš esmės pagrįstumo ir rizikos dėl statinio trūkumų tarp sutarties šalių paskirstymo. Kasatorės argumentai šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia, šiais argumentais keliami fakto, o ne teisės taikymo klausimai, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė UAB „Mažeikių Varduva“, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 610 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. UAB „Talesta“ turėjo 2436,82 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės. Trečiasis asmuo UAB „Aveplast“ turėjo 1462,45 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės.

Netenkinus kasatorės skundo, jos prašymas priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmestinas.

UAB „Talesta“ prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą dydis (2436,82 Eur) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Talesta“ iš kasatorės priteistinas 1213,63 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). UAB „Aveplast“ prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą dydis (1462,45 Eur) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam asmeniui iš kasatorės priteistinas 1213,63 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 30,90 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, ši suma valstybės naudai priteistina iš kasatorės UAB „Mažeikių Varduva“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Talesta“ (j. a. k. 301557763) iš UAB „Mažeikių Varduva“ (j. a. k. 166630641) 1213,63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trylika Eur 63 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti UAB „Aveplast“ (j. a. k. 110702540) iš UAB „Mažeikių Varduva“ (j. a. k. 166630641) 1213,63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trylika Eur 63 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Mažeikių Varduva“ (j. a. k. 166630641) 30,90 Eur (trisdešimt Eur 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas