Civilinė byla Nr. 3K-3-39/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.12, 19.4
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didysis Kancleris Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. S. T.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete 1997 m. rugpjūčio 18 d. pradėjo dirbti asistentu. Nuo 2006 m. vasario 1 d. jo pareigos pakeistos į docento, o 2006 m. rugpjūčio 21 d., laimėjus viešą konkursą, Universiteto senato patvirtintas fakulteto dekanu, šias pareigas eiti paskirtas iki rektoriaus kadencijos pabaigos. Universiteto senatas 2007 m. gruodžio 12 d. atstatydino ieškovą iš dekano pareigų. 2007 m. gruodžio 13 d. Universiteto rektorius priėmė įsakymą Nr. K-1213/12, kuriuo ieškovas atstatydintas iš dekano pareigų, jam paliktos docento pareigos.
Byloje kilo ginčas dėl Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano atstatydinimo teisėtumo. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Universiteto senato 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą dėl ieškovo atstatydinimo iš VDU Katalikų teologijos fakulteto (KTF) dekano pareigų; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Universiteto rektoriaus 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. K-1213/12 „Dėl P. S. atstatydinimo iš dekano pareigų“; grąžinti ieškovą į VDU KTF dekano pareigas ir priteisti iš atsakovo dekano vidutinio darbo užmokesčio ir dabar Universitete gaunamo užmokesčio skirtumą už visą priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2007 metų kovo mėnesį spaudoje pasirodė keletas publikacijų, kuriose buvo teigiama, kad ieškovas gyvenąs su moterimi. Ieškovas, siekdamas netrukdyti tyrimui, pats paprašė Universiteto rektoriaus suspenduoti jo, kaip dekano, pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad išsamaus tyrimo bažnytinėse institucijose nebuvo atlikta, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. neliko jokių kliūčių ieškovui eiti dekano pareigas, ieškovas atšaukė savo prašymą dėl pareigų suspendavimo, tikėjosi vėl dirbti dekanu, tačiau 2007 m. gruodžio 12 d. Universiteto senatas atstatydino ieškovą iš dekano pareigų. Ieškovas nurodė, kad jis neteisėtai nušalintas nuo pareigų, nes skiriant ir atleidžiant dekaną lemiamą sprendimą turi teisę priimti Katalikiškųjų studijų kongregacija.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismas, nustatęs, kad ieškovas buvo atleistas be kaltės, priteisė ieškovui iš atsakovo 2390 Lt išeitinės išmokos, 260, 26 Lt delspinigių, po 1,43 Lt delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo.
Teismas nustatė, kad 1997 m. rugpjūčio 18 d. su ieškovu sudaryta darbo sutartis, ieškovas priimtas dirbti VDU Katalikų teologijos fakultete asistentu. Ši darbo sutartis buvo keičiama: 2006 m. vasario 1 d. ieškovo pareigos pakeistos į docento (visas etatas, pagrindinės pareigos); 2006 m. rugpjūčio 21 d. - į fakulteto dekano; nustatyta, kad į šias pareigas skiriamas iki rektoriaus kadencijos pabaigos. Remiantis Universiteto rektoriaus įsakymu Nr. K-1213/12, ieškovo pareigos 2007 m. gruodžio 13 d. pakeistos, darbo sutartyje nurodyta, jog ieškovas iš dekano pareigų atstatydintas, jam paliktos docento pareigos.
Teismas nurodė, kad pagal Universiteto statuto 9 ir 14 punktų nuostatas Universitetas turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, aukščiausioji Universiteto savivaldos institucija yra Senatas. Senatas rektoriaus teikimu tvirtina fakultetų dekanus. Pagal Statuto 28.2 punktą Senatas visų savo narių balsų dauguma sprendžia, ar Senato išrinktas ar patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas. Teismas taip pat nustatė, kad Katalikų teologijos fakultetas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Fakultetas veikia vadovaudamasis savo Statutu, patvirtintu Universiteto senato ir Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos ir Vatikano Studijų kongregacijos sutarimu (Universiteto statuto 70 punktas). Teismas sprendime nurodė, kad Katalikų teologijos fakulteto statuto 9 punkte nustatyta, kad fakultetu rūpinasi Lietuvos Vyskupų konferencija; fakulteto aukščiausiasis autoritetas yra Katalikiškųjų studijų kongregacija. Teismas taip pat nustatė, kad KTF sprendžiančiosios institucijos yra Lietuvos Vyskupų konferencija ir Universiteto senatas, sprendimai priimami konsensusu, nepažeidžiant Statuto nuostatų. Teismas, nustatęs, kad renkant fakulteto dekaną, pirmiausia fakulteto taryba išrenka du ar tris kandidatus, kuriuos vėliau apsvarsto Vyskupų konerencija ir Didysis Kancleris, tuomet kandidatūra siunčiama tvirtinti Katalikiškųjų studijų kongregacijai (Fakulteto statuto 19 punktas), padarė išvadą, jog valdymo susitarimu principas galioja taip pat ir renkant dekaną. Teismas taip pat nurodė, kad Apaštalinės konstitucijos Sapientia Christiana bažnytiniams universitetams ir fakultetams 5 straipsnyje nustatyta, jog bažnytinius universitetus ir fakultetus įsteigia ir patvirtina Šventoji katalikiškojo auklėjimo kongregacija; 18 skyriuje įtvirtinta, kad rektorių ir dekaną paskiria arba patvirtina Šventoji katalikiškojo auklėjimo kongregacija.
Teismas, remdamasis lingvistiniu ir sisteminiu Universiteto statuto, Katalikų teologijos fakulteto statuto, Sapientia Christiana nuostatų aiškinimu, padarė išvadą, kad KTF dekanas pavedimą eiti pareigas gauna iš trijų subjektų: Universiteto senato, Vyskupų konferencijos ir Katalikiškųjų studijų kongregacijos. Fakulteto dekanas vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, atstovauja jam ir tvarko fakulteto turtą (Universiteto statuto 64 punktas). Teismas vertino, kad fakulteto dekaną sieja pavedimo arba fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai su visais trimis jį paskyrusiais subjektais, todėl padarė išvadą, kad, tik turėdamas visų trijų subjektų pasitikėjimą, dekanas gali eiti pareigas. Atsižvelgdamas į tai bei nustatęs, kad 2007 m. gegužės 15-17 d. Lietuvos Vyskupų konferencija nutarė, jog ieškovas nebetinka eiti dekano pareigas, Universiteto senatas 2007 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą atstatydinti ieškovą iš pareigų, teismas nurodė, kad ieškovas neteko dviejų iš jį patvirtinusių subjektų pasitikėjimo. Teismas, vertindamas prefekto Z. G. laišką Didžiajam Kancleriui S. T., nustatė, kad Katalikiškųjų studijų kongregacija nesutiko su ieškovo atstatydinimu, tačiau teismas kartu nurodė, kad tai neturi įtakos ieškovo teisinei padėčiai.
Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovą ir atsakovą siejo pavedimo santykiai, pažymėjo, jog atsakovo teisė atstatydinti ieškovą iš pareigų yra absoliuti, todėl ieškovas, netekęs dviejų iš jį paskyrusių asmenų pasitikėjimo, galėjo būti atleistas iš pareigų, nesvarbu dėl kokių priežasčių tai padaryta. Teismas nurodė, kad tai, jog Universiteto ir Fakulteto statutuose nenustatyta atstatydinimo procedūra, nereiškia, kad tokios teisės valdymo organai neturi, nes tokia teisė išplaukia iš Fakulteto statuto 9 ir 19 punktų ir Universiteto statuto 28.2 punkto. Atsakovo valia atstatydinti ieškovą išreikšta aiškiai, nepažeidžiant procedūrų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo atstatydinimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Kartu teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas atstatydintas dėl jo kaltės, todėl patenkino ieškovo reikalavimą priteisti jam dviejų mėnesių dydžio dekano priedo, kurio jis neteko atstatydintas iš dekano pareigų, išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 2 dalis) bei delspinigius. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodydamas, kad nenustatyta, jog darbdavys neteisėtais veiksmais būtų padaręs ieškovui neturtinės žalos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pagal savo turimą išsilavinimą, užimamas pareigas (docentas, dirbo ir fakulteto dekanu), turėjo suvokti šios pareigybės suteikiamą teisinį statusą, galimybę dirbti tik esant paskyrusių organų pasitikėjimui ir tokio pasitikėjimo praradimo pasekmes.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Katalikų teologijos fakulteto statuto 10, 21 straipsniais, nurodė, kad nors sudaryta ieškovo ir atsakovo darbo sutartis, tačiau savo esme ieškovą ir atsakovą bei Katalikų teologijos fakultetą sieja pavedimo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ieškovas prarado dviejų iš trijų jo išrinkimo fakulteto dekanu procedūroje dalyvavusių subjektų pasitikėjimą, nurodė, kad dekano atstatydinimo procedūra Katalikų teologijos fakulteto statute nors ir nereglamentuota, tačiau tai nereiškia, kad ir dekano atstatydinimo atveju būtinas visų trijų jo išrinkimo procedūroje dalyvaujančių asmenų konsensusas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dekanui išrinkti būtinas trijų subjektų konsensusas, t. y. jų pritarimas, išreikštas įvairiomis formomis (aprobavimu, pateikimu tvirtinti, tvirtinimu), sprendė, kad dekanas gali būti atstatydintas, jeigu praranda bent vieno iš trijų jo išrinkimo procedūroje dalyvaujančių subjektų pasitikėjimą. Nutartyje pažymėta, jog priešingu atveju, jei bent vieno iš trijų asmenų pasitikėjimą praradęs asmuo negalėtų būti atstatydintas dėl kitų subjektų nepritarimo atstatydinti, susidarytų situacija, kai neturintis pasaulietinių ar bažnytinių valdymo organų pasitikėjimo asmuo ir toliau eitų pareigas, tai akivaizdžiai prieštarautų pavedimo santykių prigimčiai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti patikslintą ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovą, buvusį paskirtą Katalikų teologijos fakulteto dekanu, ir atsakovą, Vytauto Didžiojo universitetą, siejo pavedimo, o ne darbo teisiniai santykiai. Su ieškovu darbo sutartis pagal DK 124 straipsnio 1 dalį galėjo būti nutraukta tik DK arba kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Dėl to tam, kad būtų galima taikyti DK 124 straipsnio 1 dalį, pavedimo teisiniai santykiai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme (pvz., Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis, Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnis), o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, lokaliuose teisės aktuose ar teismų praktikoje. Dėl to visų pirma teisė bet kada (anksčiau nustatyto termino) atšaukti dekaną turi būti įtvirtinta įstatyme. Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 8 straipsnį aukštosios mokyklos statutas yra teisės aktas, tačiau jam nesuteikta įstatymo galios. Pagal šio įstatymo 22 straipsnį Senatas renka ir atšaukia rektorių, tačiau fakultetų dekanus tik tvirtina. Taigi teisė Senatui pavedimo santykių pagrindu atleisti fakulteto dekaną nenustatyta įstatyme. Dėl to nepagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog Senatas gali bet kada atleisti dekaną. Be to, pagal Aukštojo mokslo įstatymą universitetų fakultetų dekanai skiriami į šias pareigas nustatytam laikotarpiui, o iš pareigų gali būti atleidžiami tik tuo atveju, jei taikoma drausminė atsakomybė arba neperatestuojami (Aukštojo mokslo įstatymo 8, 22, 25, 31 straipsniai). Jeigu bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai būtų palikti galioti, būtų pažeisti dekano pareigas eiti paskirtų asmenų teisėti lūkesčiai dirbti darbą iki kadencijos pabaigos.
Dėl pavedimo teisinių santykių esmės. Pagal pavedimo santykius pavedimo davėjas turi turėti subjektinę teisę ir suvokti, kad tokią teisę jis turi. Pavedimo teisiniai santykiai susiklosto tada, kai asmuo perduoda kitam asmeniui tai, kas jam priklauso, todėl gali kontroliuoti perduoto dalyko administravimą. Pagal byloje esančius įrodymus (Kardinolo Z. G. laiškas Didžiajam Kancleriui; Didžiojo Kanclerio 2007 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. 445, 2007 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 484, 2008 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 147) akivaizdu, kad nei byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis fakulteto Didysis Kancleris, nei Vyskupų konferencija nesusiję pavedimo santykiais su Katalikų teologijos fakulteto dekanu ir absoliučios teisės atšaukti pasitikėjimą dekanu neturėjo ir nesuvokė, kad turi.
Dėl pavedimo teisinių santykių subjektų. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiasiais asmenimis (CK 6.756 straipsnis). Dėl to kitaip nei akcinės bendrovės akcininkų susirinkimas ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas, universitete nė vienas subjektas neperduoda kitam subjektui to, kas išimtinai priklausytų duodančiam.
Senatas yra savivaldos organas, patikėjimo pagrindais valdantis kitų – valstybės, visuomenės - išteklius, todėl, nebūdamas jų šeimininkas, negali įgyti pavedimo teisės į žemesnius valdytojus. Aukštojo mokslo įstatymo 19, 21 straipsniuose nustatytos aukštojo mokslo institucijų valstybės ir visuomeninės priežiūros įstaigos. Tai reiškia, kad tikrasis pavedimo davėjas neegzistuoja – egzistuoja sudėtingas valstybės, kuri finansuoja, visuomenės, kuri yra užsakovė, ir autonominės akademinės bendruomenės interesų visuma ir pusiausvyra.
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Kasacinio skundo argumentas, kad pavedimo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo turi būti aiškiai nustatyti įstatyme, nepagrįstas. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano pareigybės unikalumą, savarankiškumą ir pobūdį, Katalikų teologijos fakulteto statute nustatytą sudėtingą dekano skyrimo procedūrą, dekano dvigubą pavaldumą bažnytinei ir pasaulietinei valdžiai, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo šalis siejo ne darbo, o pavedimo santykiai, todėl kiekviena iš Katalikų teologijos fakulteto sprendžiančių institucijų (Fakulteto statuto 9 dalies 2 punktas) turėjo teisę savarankiškai spręsti klausimą dėl dekano tinkamumo toliau eiti pareigas ir tokia teisė buvo absoliuti.
Ieškovas, suspenduodamas savo kaip dekano pareigas, netiesiogiai pripažino, kad tarp ginčo šalių susiklostė pavedimo santykiai, nes suspendavimas darbo teisiniuose santykiuose netaikomas.
Darbo santykių nutraukimą reglamentuojančių teisės normų taikymas dekano atleidimo procedūrai pažeistų Konstitucijoje, Aukštojo mokslo įstatyme ir Universiteto statute universitetams garantuojamą autonomijos teisę, leidžiančią nevaržomai skirti ir atšaukti universiteto aukščiausiojo lygmens administracijos vadovus.
Darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto sutarties nutraukimo pagrindo dėl moralinio pobūdžio pažeidimų, kurie gali būti esminiai bažnytines pareigas einančiam asmeniui. Ieškovas vienos iš tiesiogiai valdymo procese dalyvaujančios sprendžiančiosios institucijos Lietuvos Vyskupų konferencijos sprendimu buvo pripažintas netinkamu eiti dekano pareigas, valstybės teismų sprendimu - negalėjo ir negali būti grąžintas į dekano pareigas, nes aiškiai išreikštai Katalikų Bažnyčios valiai prieštaraujantys kitokie nei teismų priimti procesiniai sprendimai reikštų neteisėtą valstybės kišimąsi į Bažnyčios vidaus reikalus ir pažeistų Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų 1, 6 straipsnių nuostatas.
Nors Aukštojo mokslo įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta Senato teisės atšaukti Katalikų teologijos fakulteto dekaną, tai nereiškia, kad Senatas tokios teisės neturi, nes šis įstatymas reglamentuoja tik pagrindines Universiteto senato funkcijas, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 5 dalies 15 punktu, kitos funkcijos gali būti nustatytos statute. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad Universiteto senato absoliuti teisė atšaukti Katalikų teologijos fakulteto dekaną nustatyta Universiteto statuto 28.2 punkte ir Katalikų teologijos fakulteto statuto 9 ir 19 punktuose. Valstybinių universitetų statutai tvirtinami Seimo nutarimu, todėl Universiteto statutas turi įstatymo galią. Vadinasi, Senato išrinktų ar patvirtintų asmenų atšaukimą iš einamų pareigų reglamentuojančios Universiteto statuto 28.2 punkto nuostatos galėjo būti tiesiogiai taikomos atšaukiant Katalikų teologijos fakulteto dekaną.
Trečiasis asmuo Katalikų teologijos fakulteto Didysis Kancleris J. E. S. T. atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašė kasacinio skundo netenkinti, palikti galioti teismų priimtus procesinius sprendimus.
Pagal Universiteto statuto 10 ir 21 punktų nuostatas dekanas atlieka visas institucijos vadovo funkcijas bei užduotis, todėl jo teisių pasibaigimui turi būti taikomi vadovų atšaukimo iš pareigų teisiniai principai. Pavedimo teisinius santykius lemia ne tai, ar organizacija yra privačią komercinę veiklą vykdantis asmuo, tačiau vadovo ir organizacijos santykis.
Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad jei atšaukimo procedūra nereglamentuota vidaus dokumentuose, tai reiškia, kad Universitetas tokios teisės neturi. Tokį aiškinimą paneigia Universiteto statuto 28.2 punkto nuostata dėl Senato teisės prieš terminą atšaukti jo išrinktą asmenį. Be to, jei asmuo išrenka kitą asmenį tam tikrai užduočiai atlikti, tai jis turėtų turėti ir teisę jį atšaukti. Pagal DK atšaukimas nėra draudžiamas, tačiau atšaukimo galimybė turi būti įtvirtinta įstatymuose. Ši nuostata negali būti aiškinama siaurinamai, todėl Universiteto statutas, patvirtintas Seimo, turėtų būti taikomas atšaukimo procedūroms. Nagrinėjamoje byloje atšaukiant ieškovą iš pareigų jokios procedūros pažeistos nebuvo, jokių pažeidimų nenurodo ir kasatorius.
Teologijos fakulteto dekano pareigos yra ne tik siejamos darbo sutartimi su Universitetu, bet kartu yra ir bažnytinės pareigos, todėl asmens paskyrimas ar atšaukimas iš jų priklauso kompetentingai Katalikų Bažnyčios institucijai. Pagal Katalikų teologijos fakulteto statuto 9 straipsnio 1 punktą ir 12 straipsnį Lietuvos Vyskupų konferencija ir Didysis Kancleris, spręsdami jų kompetencijai priskirtus Katalikų teologijos fakulteto klausimus, yra kompetentingi Katalikų Bažnyčios atstovai, todėl jų sprendimų atitiktį Katalikų Bažnyčios kanonams kvestionuoti gali tik Bažnytinės institucijos.
Asmuo, kuris netenka Bažnyčios kompetentingos institucijos pasitikėjimo, nebegali eiti dekano pareigų. Atšaukimas iš dekano pareigų yra išvestinė Lietuvos Vyskupų konferencijos 2007 m. gegužės 15-17 d. nutarimo dėl kasatoriaus negalimumo eiti dekano pareigas pasekmė. Darbo santykius reglamentuojantys įstatymai negali būti aiškinami taip, kad būtų sudaryta galimybė Bažnyčios pasitikėjimą praradusiam asmeniui eiti pareigas, kurių esminė sąlyga - Bažnyčios kompetentingos vadovybės pasitikėjimas. Valstybinė valdžia negali spręsti klausimų dėl asmens grąžinimo į tokias pareigas, kurios pagal kanonines nuostatas laikomos bažnytinėmis, priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijoje, tarptautinėse sutartyse įtvirtinta Bažnyčios teisė laisvai tvarkyti savo reikalus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.
Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį teisės taikymo aspektu keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių aukštosios mokyklos fakulteto dekano atšaukimo iš pareigų nepasibaigus terminui, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl taikytinos teisės ginčo santykiams reglamentuoti
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano atšaukimo iš pareigų teisėtumo. Vytauto Didžiojo universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla (Vytauto Didžiojo universiteto statuto (patvirtintas 2000 m. spalio 17 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-2077) I skyriaus I dalies 1 punktas). Aukštosios mokyklos veiklą reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Universiteto statutas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto statutas bei kiti teisės aktai. Vytauto Didžiojo universitetas yra biudžetinė įstaiga, todėl taikytinos ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos, aktualios reguliuojant konkretų klausimą. Aukštojo mokslo įstatymas, Vytauto Didžiojo universiteto statutas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto statutas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto senato, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos ir Vatikano Studijų kongregacijos) yra teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, todėl visų pirma būtina vadovautis šių teisės aktų normomis.
Aukštojo mokslo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukštosios mokyklos statutas yra aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas. Jame turi būti nurodyta: aukštosios mokyklos steigėjas, struktūra, padalinių paskirtis ir jų kompetencija, aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka, jų pareigos ir funkcijos. Valstybinio universiteto aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra senatas (Aukštojo mokslo įstatymo 21 straipsnis). Senatas rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakulteto dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius (Aukštojo mokslo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansinę tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Konstitucijos, šio įstatymo, aukštųjų mokyklų statutų.
Vytauto Didžiojo universiteto statuto I skyriaus I dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla, kurios steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. Universiteto statuto I skyriaus II dalies 9 punkte įtvirtinta, kad Universitetas turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms, ir apibrėžtą Konstitucijoje, įstatymuose, Statute. Aukščiausioji Universiteto savivaldos institucija yra Senatas (Universiteto statuto II skyriaus VI dalies 14 punktas). Senatas rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina prorektorius, fakulteto dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas Statuto nustatyta tvarka (Universiteto statuto II skyriaus VII dalies 26.4 punktas). Senatas taip pat visų savo narių balsų dauguma sprendžia, ar Senato išrinktas ar patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas (Universiteto statuto II skyriaus VII dalies 28.2 punktas). Universiteto rektorius įsakymais skelbia Senato nutarimus arba grąžina juos pakartotinai svarstyti, pateikdamas raštišką paaiškinimą; jeigu Senatas tą patį nutarimą priima pakartotinai visų Senato narių dauguma, jis yra rektoriui privalomas ir turi būti paskelbtas įsakymu (Universiteto statuto II skyriaus IX dalies 46.13 punktas). Fakulteto dekanas, vykdydamas Universiteto statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko fakulteto turtą (Universiteto statuto III skyriaus XII dalies 64 punktas).
Universiteto statuto III skyriaus XIII dalies 70 punkte nustatyta, kad Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Fakultetas veikia vadovaudamasis savo statutu, sutarimo tvarka patvirtintu Vytauto Didžiojo universiteto senato, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos ir Vatikano Studijų kongregacijos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vytauto Didžiojo universiteto statuto III skyriaus XII dalies 58 punkte nustatyta, jog fakultetas yra Universiteto padalinys, tas pats nustatyta ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto III skyriaus XIII dalies 70 punkte, apibrėžiančiame Katalikų teologijos fakulteto vietą Universiteto struktūroje, pažymi, kad Katalikų teologijos fakulteto veiklą reglamentuoja Universiteto ir Katalikų teologijos fakulteto statutai. Katalikų teologijos fakulteto statuto 9 punkte nustatyta, kad fakultetu rūpinasi Lietuvos Vyskupų konferencija, Katalikų teologijos fakulteto aukščiausias autoritetas yra Katališkųjų studijų kongregacija. Katalikų teologijos fakulteto sprendžiančiosios institucijos yra Lietuvos Vyskupų konferencija ir Vytauto Didžiojo universiteto senatas, priimančios nutarimus konsensusu, nepažeisdamos Statuto nuostatų (Katalikų teologijos fakulteto statuto I dalies 9 punkto 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti teisės aktai ir juose įtvirtintos teisės normos reglamentuoja Katalikų teologijos fakulteto dekano teisinę padėtį, darbo sutarties sudarymą ir jos pabaigą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties pabaigos pagrindai nustatyti DK 124 straipsnyje. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojantys teisės aktai: Aukštojo mokslo įstatymas, universiteto ir atitinkamo fakulteto statutai, kiti vidaus teisės aktai (pvz., reglamentai) nustato specialią darbo sutarčių su viešo konkurso būdu renkamais fakultetų dekanais sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką. Tai, kad Aukštojo mokslo įstatyme tiesiogiai neįvardyta, kad aukštosios mokyklos senatas ne tik rektoriaus teikimu tvirtina fakultetų dekanus, tačiau ir atšaukia juos iš einamų pareigų, negali sąlygoti kitokio tarp universiteto ir fakulteto dekano susiklosčiusių teisinių santykių, kurie pagrįsti pasitikėjimu, kvalifikavimo ir lemti, kad darbo teisinių santykių pabaiga būtų reglamentuojama pagal DK. Tokia išvada grindžiama įstatyme įtvirtinta aukštosios mokyklos autonomija ir sistemine nurodytų teisės aktų analize. Dėl to, tuo atveju, kai darbo sutartis pasibaigia kito įstatymo (nagrinėjamu atveju Aukštojo mokslo įstatymo) pagrindu, kuriame įtvirtinta skyrimo, atšaukimo iš einamų pareigų pagrindai ir tvarka, tai darbo sutarties pabaigai darbo kodekso normos netaikytinos. Darbo kodekso normos gali būti taikomos sprendžiant dėl darbo sutarties pabaigos teisinių padarinių, kurių nereglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas ir jo pagrindu priimtas valstybinės aukštosios mokyklos statutas.Todėl negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad sprendžiant dėl darbo sutarties su kasatoriumi pabaigos turėjo būti taikomos DK normos.
Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kasatoriaus (ieškovo) atšaukimo iš fakulteto dekano pareigų teisėtumo, rėmėsi šiuos santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintomis teisės normomis dėl fakulteto dekano skyrimo ir atšaukimo iš pareigų.
Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad Katalikų teologijos fakulteto dekanas skiriamas į pareigas Universiteto senato, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos ir Katalikiškųjų studijų kongregacijos. Teismų nustatyta, kad Vyskupų konferencija nusprendė, jog dekanas (kasatorius) nebetinkamas būti fakulteto dekanu.
Universiteto senatas, 2007 m. gruodžio 12 d. posėdyje svarstęs klausimą dėl Katalikų teologijos fakulteto dekano (kasatoriaus) atstatydinimo, balsų dauguma priėmė sprendimą atstatydinti kasatorių iš dekano pareigų. Senato posėdyje Universiteto rektorius, vadovaudamasis Universiteto statuto III skyriaus XII dalies 64 punktu, kuriame įtvirtinta, jog fakulteto dekanas, vykdydamas Statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko jo turtą, pažymėjo, jog Katalikų teologijos fakulteto dekanas (kasatorius) neatitinka šiame punkte įtvirtintų nuostatų: neatlieka tų pareigų, kurias turėtų atlikti, netelkia fakulteto bendram darbui ir pan. Rektorius nurodė, jog tokią poziciją išreiškė ir Katalikų teologijos fakulteto taryba, be to, dėl dekano atšaukimo nutarimą yra priėmusi ir Vyskupų konferencija. Iš Senato 2007 m. gruodžio 12 d. posėdžio protokolo matyti, kad, Universiteto rektorius pažymėjo, jog teisė atšaukti dekaną nustatyta Universiteto statute, o klausimas dėl Katalikų teologijos fakulteto dekano atstatydinimo svarstytinas tik ta apimtimi, kuria vertinama, kaip dekanas atlieka Universiteto statuto III skyriaus XII dalies 64 punkte nustatytas pareigas, t. y. nepaisant dvigubo Katalikų teologijos fakulteto dekano pavaldumo, sprendžiama tik dėl akademinio tinkamumo eiti šias pareigas, bažnytiniai klausimai nesvarstytini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Senatas, priimdamas sprendimą atstatydinti kasatorių iš dekano pareigų, įvertino rektoriaus pateiktus argumentus dėl susidariusios situacijos Katalikų teologijos fakultete bei motyvus dėl Katalikų teologijos fakulteto taryboje priimto nutarimo dėl nepatenkinamo dekano darbo, taip pat išklausė kasatoriaus ir Katalikų teologijos fakulteto Didžiojo Kanclerio paaiškinimų, todėl sprendžia, kad Senatas, priimdamas nutarimą atstatydinti kasatorių iš dekano pareigų, tinkamai įgyvendino įtvirtintą Universiteto statuto II skyriaus VII dalies 28.2 punkte savo teisę spręsti, ar Senato išrinktas ar patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas (Vytauto Didžiojo universiteto senato reguliamino 5.1, 5.2.2 punktuose nustatytas kvorumas priimant Senato nutarimą nepažeistas). Teisėjų kolegija pritaria teismų padarytoms išvadoms, kad tokios nuostatos dėl Senato teisės atšaukti dekaną išplaukia taip pat iš Katalikų teologijos fakulteto statuto I dalies 9 punkto, kuriame nustatyta, jog fakulteto sprendžiančiosios institucijos yra Vyskupų konferencija ir Vytauto Didžiojo universiteto senatas. Dėl to Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, remdamasis nurodytu Senato nutarimu, pagrįstai priėmė įsakymą dėl kasatoriaus (ieškovo) atstatydinimo (Universiteto statuto II skyriaus IX dalies 46.13 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad ta aplinkybė, jog Katališkųjų studijų kongregacija nesutiko su kasatoriaus (ieškovo) atstatydinimu iš fakulteto dekano pareigų, nedaro neteisėtų Universiteto senato nutarimo ir rektoriaus įsakymo dėl atstatydinimo.
Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad ginčo santykiams netaikytini įstatymai, reglamentuojantys akcinių bendrovių administracijos vadovų atleidimą iš darbo, bei šiuo klausimu suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų išaiškinimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija apie tai, kad atitinkamų biudžetinių įstaigų administracijos vadovų skyrimo ir atšaukimo iš pareigų tvarką nustato atskiras sritis reglamentuojantys teisės aktai, yra pažymėjusi 2008 m. rugsėjo 29 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, nutarties Nr. 3K-7-308/2008. Minėta, kad Universiteto statuto II skyriaus VII dalies 28.2 punkte nustatyta, kad Senatas sprendžia, ar jo patvirtintas ar išrinktas asmuo gali toliau eiti pareigas. Tokį klausimą nagrinėjamu atveju ir sprendė Vytauto Didžiojo universiteto senatas. Atsižvelgdama į tai, kad ginčui spręsti taikytini įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys aukštųjų mokyklų veiklą, teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai vadovavosi šiais teisės aktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas aukštosios mokyklos padalinio vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą, taip pat nurodė, kad taikytini aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. Kauno medicinos universitetas, nutarties Nr. 3K-3-1061/2003).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti teismų priimtus sprendimą ir nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
