Civilinė byla Nr. 3K-3-76/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
22.3.1; 103.4; 106.7.1; 128.11 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. M. skundą suinteresuotiems asmenims notarei Jurgitai Šukienei, kreditoriui M. K., antstoliui Dariui Bliznikui dėl notarinio veiksmo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo priimti kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka pareiškėjo skundą, kuriuo skundžiamas notaro atliktas vykdomasis įrašas vekselyje.
Pareiškėjas A. M. skundu prašė teismo: panaikinti notarės J. Šukienės 2008 m. gegužės 7 d. išduotą M. K. vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-6561 dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos sumos išieškojimo; išreikalauti iš notarės J. Šukienės 2008 m. gegužės 7 d. išduoto M. K. vykdomojo dokumento Nr. JŠ-6561 nuorašą ir visus turimus dokumentus, kurių pagrindu atliktas skundžiamas notarinis veiksmas.
Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojo dokumento išdavimo pagrindas jam nėra žinomas. Pareiškėjo teigimu, jis jokio susitarimo dėl skolos su kreditoriumi M. K. laisva valia nesudarė, dėl to nepripažįsta skolos fakto ir dydžio, parašai kreditoriaus parengtuose dokumentuose neatitinka pareiškėjo tikrosios valios.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą atsisakyta priimti.
Teismas nustatė, kad notarės J. Šukienės 2008 m. gegužės 7 d. vykdomasis įrašas Nr. JŠ-6561 priimtas vykdyti antstolio Dariaus Blizniko, kuris taip patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismas išaiškino pareiškėjo teisę, šiam manant, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti ginčijamą dokumentą, skųsti antstolio veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad 1999 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, jog vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Dėl to pareiškėjas savo pažeistas teises turi teisę ginti kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo CK 1.80-1.93 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ginčo teisenos tvarka. Paduotas ne ginčo teisenos tvarka skundas dėl notarės veiksmų, kuriuo ginčijamas vykdomasis įrašas notaro užprotestuotame arba neprotestuotiname vekselyje, nenagrinėtinas teisme, todėl teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo A. M. atskirasis skundas netenkintas ir nutarta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Ta pati nuostata įtvirtinta 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 „ Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ginčija 21 813,45 Lt skolos mokėjimo pagrindą, dėl to jis savo pažeistas teises turi ginti kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde iš esmės ginčijo skolos atsiradimo pagrindą, o atskirajame skunde - notarinį veiksmą, nurodydamas, jog notaras vykdomąjį įrašą atliko pažeidęs vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką. Tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas atmetė atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tyrė įrodymus dar nepriėmęs skundo. Kadangi pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nepateikė vykdomojo įrašo, tai teismas, siekdamas tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, šį 2008 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-6561 išsireikalavo iš notarės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo dėl notarinio veiksmo priėmimo klausimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Teisė skųsti notarinius veiksmus nustatyta CPK 511 straipsnio 1 dalyje. Vykdomasis įrašas vekselyje yra notarinis veiksmas, nustatytas Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Dėl to teismų išvada, kad vykdomasis įrašas vekselyje negali būti apskųstas kaip notarinis veiksmas, prieštarauja nurodytoms teisės normoms. Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Dėl to kasaciniame skunde daroma išvada, kad, ginčijant vekselį kaip sandorį ir nenuginčijus vykdomojo įrašo, kaip notarinio veiksmo, atsiranda teisinė galimybė vykdomuoju įrašu remtis kaip vienu iš vekselio teisėtumo įrodymų.
2. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnio nuostata, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka, neatima galimybės ginčyti vykdomojo įrašo vekselyje kaip notarinio veiksmo. Teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vekselio išrašymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-474/2007). Vykdomasis įrašas vekselyje yra notarinis veiksmas, kuris negali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais atskirai nuo vekselio. Skundu dėl notarės veiksmų pareiškėjas neginčijo vekselio sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau ginčijo notarinį veiksmą – vykdomąjį įrašą vekselyje – remdamasis vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kreditorius nepateikė notarei įrodymų, patvirtinančių pranešimo įteikimą skolininkui apmokėti vekselį, ir informacijos, kad vekselis neapmokėtas, pateikimą skolininkui (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atlikdama vykdomąjį įrašą notarė nesilaikė Vykdomųjų įrašų tvarkos 8 punkte nurodytų reikalavimų patikrinti vekselio turėtojo įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ar nevizuotas, ir vykdomąjį įrašą išduoti tik įvykdžius šiuos reikalavimus. Suinteresuotas asmuo M. K. nepateikė notarei įrodymų, kad pareiškėjui vekselis pateiktas apmokėti ir kad šis vekselis neapmokėtas. Dėl to negalėjo būti atliekamas vykdomasis įrašas M. K. pateiktame vekselyje. Pareiškėjo teigimu, jis apie reikalavimą apmokėti vekselį sužinojo antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus notarės atlikto vykdomojo įrašo pagrindu.
3. CPK 651 straipsniu antstolis įpareigojamas tikrinti tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti buvimą ar nebuvimą. Pareiškėjo skunde aptartas vykdomojo įrašo neteisėtumas ir nepagrįstumas nėra akivaizdus, jam nustatyti būtina atlikti notaro veiksmų, dokumentų, kurių pagrindu atliktas šis vykdomasis įrašas, teisinį vertinimą. Tokio vertinimo antstolis neįpareigotas atlikti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių išvados, kad šiuo atveju pareiškėjas privalėjo skųsti ne notaro, o antstolio veiksmus, yra nepagrįstos.
4. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo įrodymą – notarės vykdomąjį įrašą – jį tyrė ir vertino dar nepriėmęs pareiškėjo skundo. Pareiškėjo teigimu, šioje procesinėje stadijoje galimas tik pirminis pareiškėjo pateiktų įrodymų sąsajumo su byla ir įrodinėjimo dalyku vertinimas (Teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51). Vykdomasis įrašas galėjo būti tiriamas ir vertinamas tik priėmus skundą ir nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl to pareiškėjas neteko galimybės naudotis CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis žodinio bylos nagrinėjimo atveju dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti argumentus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo notarė Jurgita Šukienė prašo pareiškėjo A. M. kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas kasaciniu skundu skundžiamas teismų nutartis. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimai dėl 2008 m. gegužės 7 d. vykdomojo įrašo Nr. JŠ-6561 teisiškai kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Ši norma taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-477/2008, kurioje konstatuota, kad teismai nepagrįstai pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų nagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą reiškia šio dokumento teisėtumo ginčijimą. Tuo tarpu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta, kad ginčai, kylantys dėl notaro vykdomųjų įrašų teisėtumo, privalo būti nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdomųjų įrašų notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijimo ieškinio teisenos tvarka
CPK 442 straipsnyje išdėstytas bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas, tarp jų šio straipsnio 6 punkte nurodytos ir bylos dėl notarų veiksmų apskundimo. Tai bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą. Specialioji teisės norma, nustatanti notarų atliktų vykdomųjų įrašų vekseliuose ginčijimą, įtvirtinta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte, pagal kuriuos vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Šios teisės normos nėra dispozityvios, tai reiškia, kad nurodytų normų nustatyta tvarka, o ne dalyvaujančių byloje asmenų pasirinkimu, teismas sprendžia, kuria teisena turi būti nagrinėjama byla. Dėl to byloje teismai teisiškai pagrįstai nurodė, kad teisminis ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo vekselyje nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka pagal asmens pareikštą ieškinį dėl tokio vykdomojo įrašo nuginčijimo.
Atskirų bylų skirstymas į nagrinėtinas ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarkas siejamas su tuo, kad ypatingojoje teisenoje, skirtingai nei ieškinio teisenoje, visa apimtimi nėra taikomi dispozityvumo ir rungimosi principai. Būtent šių civilinio proceso principų laikymasis yra svarbus teismui nagrinėjant bylą dėl reikalavimo, tiek ginčijant notaro vykdomąjį įrašą, tiek ginčijant vekselį kaip sandorį. Šių principų reikšmė ginčuose dėl reikalavimo teisės pagal vekselį atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties R. S. v. G. G. byloje Nr. 3K-3-519/2008 išaiškinimuose, kad vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę. Šią jo teisę nuginčyti turi vekselio davėjas, įrodinėdamas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo.
Nagrinėjamos bylos atveju pateiktame skunde pareiškėjas faktiškai ginčija ir vekselį kaip sandorį, ir notarės atliktą vykdomąjį įrašą, nurodydamas, kad nepripažįsta skolos pagal vekselį fakto ir dydžio, kartu - notarės vykdomojo įrašo. Taigi pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Pirmiau konstatuota, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį. Analogiška nurodytai išvadai teisės normų, reglamentuojančių vykdomųjų įrašų notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijimo ieškinio teisenos tvarka, taikymo praktika išdėstyta ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje H. P. v. V. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-477/2008. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nutartyse pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas byloje dėl notaro vykdomojo įrašo vekselyje nuginčijimo turėjo paduoti ieškinį, o ne skundą, nes šios kategorijos bylos nagrinėtinos ieškinio teisenos tvarka.
Dėl teismui paduoto procesinio dokumento trūkumų šalinimo
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad asmuo, kreipęsis į teismą su skundu ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu ieškinio teisenos tvarka, privalėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam ieškiniui pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis H. P. v. V. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-477/2008).
Konstatuotina, kad tais atvejais, kai teismas nustato formalius paduoto procesinio dokumento (ieškinio, pareiškimo, skundo ir kt.) formos ir turinio reikalavimų trūkumus, kuriuos dalyvaujantis byloje asmuo gali objektyviai pašalinti, tai teismas privalo tokiam asmeniui sudaryti galimybę pašalinti trūkumus, nutartyje nurodydamas juos ir nustatydamas pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams šalinti. Jeigu asmuo tinkamu būdu nepašalina teismo nurodytų trūkumų, tai procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas. Kai asmuo tinkamu būdu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Taigi nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo suteikti galimybę asmeniui, inicijuojančiam bylos iškėlimą teisme, pašalinti jo paduodamo procesinio dokumento formos ir turinio trūkumus ir tik tada galutinai spręsti dėl tokio procesinio dokumento priimtinumo (priėmimo ar atsisakymo jį priimti). Teismas negali peržengti įstatyme nustatytos procesinių veiksmų dėl procesinio dokumento priėmimo atlikimo nuoseklios sekos ir, nesuteikdamas galimybės ištaisyti trūkumų, iš karto spręsti dėl atsisakymo priimti paduodamą procesinį dokumentą.
CPK 158 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga teismui išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas. Teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti.
Byloje pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notaro vykdomojo įrašo nuginčijimo, nepagrįstai nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti ieškinį, dėl to pažeidė CPK 138 ir 158 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias procesinių dokumento trūkumų šalinimo tvarką. Be to, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti, nurodydamas, kad jis nenagrinėtinas teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokia nurodytos teismo nutarties išvada nepagrįsta, nes, kaip pirmiau nurodyta, ginčai dėl notarų vykdomųjų įrašų vekseliuose yra nagrinėjami teisme ieškinio teisenos tvarka (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos, dėl to abiejų instancijų teismų nutartys priimtos pažeidžiant nurodytas teisės normas ir yra naikintinos, perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškėjo paduoto skundo trūkumų šalinimo klausimą (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti bei perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui spręsti byloje paduoto pareiškėjo skundo trūkumų šalinimo klausimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Sigitas Gurevičius
Virgilijus Grabinskas
