Civilinė byla Nr. 3K-3-64/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.2; 32.5.3; 32.5.4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkės), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB Turto banko prašymą pakeisti duomenis apie įkeitimo sutartį hipotekos registre ir G. Š. prašymą išregistruoti hipoteką iš hipotekos registro.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutartimi Lietuvos valstybinis komercinis bankas šešiems mėnesiams suteikė D. A. firmai 30 000 JAV dol. paskolą prekėms pirkti. Paskolai užtikrinti buvo įkeisti G. Š. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini). Remdamasis Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų ir turto perdavimo“ Lietuvos valstybinis komercinis bankas 1998 m. kovo 30 d. sutartimi perdavė AB Turto bankui neveiksnius aktyvus. 2005 m. gegužės 28 d. AB Turto bankas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas pakeisti duomenis hipotekos registre apie 1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutartį, nurodant, kad kreditorius pagal šią sutartį yra AB Turto bankas.
G. Š. pateikė prašymą Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriui išregistruoti jos buto (duomenys neskelbtini) hipoteką, nes šios terminas yra pasibaigęs, ir kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko – praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 4. 224 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. birželio 2 d. nutartimi patenkino AB Turto banko prašymą, o G. Š. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad daikto įkeitimas – tai išvestinė prievolė, kuria užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės (CK 4.200 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. BAB Litimpeks bankas, bylos Nr. 3K-3-916/2001). Išvestinė prievolė baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei. Tarp šalių kilęs ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo, todėl įkeitimo teisė negali būti išregistruota iki ginčas nebus išspręstas iš esmės ginčo teisenos tvarka (Hipotekos registro steigimo įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymas). Teismas, nustatęs, kad kreditoriaus pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, nusprendė tenkinti AB Turto banko prašymą pakeisti duomenis paskolos-įkeitimo sutartyje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. birželio 2 d. nutartį. Kolegija nurodė, kad 1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir ją patvirtinus notarui momento, ji galioja iki visiško kredito grąžinimo ir palūkanų bei kitų mokėjimų (baudų, delspinigių) sumokėjimo. Pagal byloje esančius duomenis, skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, todėl hipoteka nebaigta (CK 4.197 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat nurodė, kad Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 354 pagrindu Lietuvos valstybinio komercinio banko turtas-neveiksnūs aktyvai (paskolos, kitos skolos bankui, už skolas perimtas skolininkų turtas, kiti neveiksnūs aktyvai, taip pat reikalavimo teisės, susijusios su šio turto perdavimu) grynąja balansine verte buvo perduoti AB Turto bankui. Taigi AB Turto bankui perėjo reikalavimas į D. A. firmos įsipareigojimą grąžinti paskolą, todėl teismas pagrįstai pakeitė kreditorius 1994 m. gruodžio 15 d. sutartyje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. birželio 2 d. nutartį, priimti naują procesinį sprendimą - patenkinti jos prašymą išregistruoti buto (duomenys neskelbtini) hipoteką. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006). Teismai, vertindami bylos faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nesilaikė procesinių ir materialinių teisės normų. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad 1998 m. kovo 30 d. sutartis, kurios pagrindu AB Turto bankas pareiškė reikalavimą pakeisti hipotekos kreditorių, sudaryta nesilaikant tuo metu galiojusių sandorio formai keliamų reikalavimų. Šis sandoris turėjo būti sudarytas notariškai, priešingu atveju, toks taisyklių nesilaikymas jį daro negaliojantį (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis, 1964 m. CK 203, 209 straipsniai). Tokios privalomos sandorio formos nesilaikymo teisinės pasekmės nustatytos ir 2000 m. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje. Negaliojantis sandoris - tai asmens veiksmas, nesukuriantis teisinių padarinių, todėl teismai nepagrįstai tenkino AB Turto banko prašymą pakeisti kreditorių 1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutartyje.
Pažymėtina, kad pagal CK 1.80 straipsnį sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinis, todėl negalioja nuo pat sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Toks sandoris yra negaliojantis nepriklausomai nuo to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad G. Š. privalėjo kreiptis į teismą dėl 1998 m. kovo 30 d. sutarties, kurios pagrindu AB Turto bankas pareiškė reikalavimą pakeisti hipotekos kreditorių, pripažinimo negaliojančia.
Teismai nepagrįstai įkeitimo teisę sutapatino su neveiksniais aktyvais, kuriuos AB Turto bankas 1998 m. kovo 30 d. sutartimi perėmė iš Lietuvos valstybinio komercinio banko. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal 1998 m. kovo 30 d. sutarties priedą AB Turto bankui perduota tik reikalavimo teisė į skolininką, bet ne teisė į įkaito turėtoją. Be to, hipotekos lakštas nėra neveiksnus aktyvas, kaip tai numatyta Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 354. Šiuo atveju neveiksnus aktyvas – tai D. A. firmos įsiskolinimas, o ne įkeitimo teisė.
2. Dėl prievolės įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad D. A. firmos skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, todėl hipoteka nebaigta. G. Š. priklausančio nekilnojamojo daikto-buto registro įraše skiltyje „Juridiniai faktai“ padaryta žyma apie hipoteką ir nurodytas terminas „iki 1995 m. birželio 15 d.“ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas šį terminą nepagrįstai traktavo kaip skolos, kurią užtikrina hipoteka, grąžinimo, o ne hipotekos pabaigos terminą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad hipoteka yra pasibaigusi, o kreditorius 1994 m. gruodžio 15 d. turto paskolos įkeitimo sutartyje pakeistas neteisėtai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą AB Turto bankas prašo palikti nepakeistas bylą nagrinėjusių teismų nutartis, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad 1996 m. liepos 30 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 30 000 JAV dol. (120 000 Lt) paskolos, 7020 JAV dol. (28 080 Lt) palūkanų ir 740,40 Lt notaro atlyginimo išieškojimo iš D. A. firmos. 1996 m. lapkričio 28 d. buvo skelbiamos įkeisto G. Š. buto varžytynės. Šis butas pakartotinai buvo areštuotas 2000 m. kovo 29 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 7-504, su šiuo aktu supažindinant ir G. Š., kuri nereiškė pretenzijų dėl skolos išieškojimo nukreipimo į jos butą, geranoriškai padengė dalį D. A. firmos skolos ir ketino ateityje pagal galimybes dengti šią skolą. Taigi ji pripažino, kad AB Turto bankas turi pagrįstą reikalavimo teisę į jos įkeistą turtą (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, 1998 m. kovo 30 d. sutartis, kuria AB Turto bankas perėmė iš Lietuvos valstybinio komercinio banko reikalavimo teisę į D. A. firmą, yra galiojanti, nes atitinka 1964 m. CK 243 straipsnio nuostatas. Pagal 1964 m. CK 238 straipsnio 3 dalį reikalavimo įgijėjui pereina teisės, nustatytos prievolės įvykdymui užtikrinti. G. Š. nepagrįstai remiasi 1964 m. CK 203 straipsniu, nes jame nereglamentuojamas reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimas. 1964 m. CK 243 straipsnyje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Be to, 1998 m. kovo 30 d. sutartis sudaryta vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 354, kuriame nustatyta, kad Lietuvos valstybinio komercinio banko neveiksnūs aktyvai perduodami AB Turto bankui (Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Vyriausybės 1996 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1481 „Dėl iš restruktūrizuojamų bankų išpirktinų neveiksnių aktyvų įvertinimo ir išpirkimo tvarkos“ 3 punkte nustatyta, kad kartu su neveiksniais aktyvais bankas perleidžia AB Turto bankui reikalavimo teisę, atsiradusią pagal paskolos sutartį, taip pat šios sutarties įvykdymą užtikrinančias įkeitimo, laidavimo ir garantijos sutartis. Šio nutarimo 4, 5 punktuose nustatyta, kad neveiksniems aktyvams išpirkti sudaroma neveiksnių aktyvų pirkimo-pardavimo sutartis, neveiksnių aktyvų pirkimas ir pardavimas įforminamas aktu. Taigi sudarydamas 1998 m. kovo 30 d. sutartį AB Turto bankas vadovavosi specialiosiomis teisės normomis, nustatančiomis reikalavimo teisės perėmimo į restruktūrizuojamų bankų skolininkus procedūrą ir šiai sutarčiai sudaryti pakako paprastos rašytinės formos (1964 m. CK 43 straipsnis). Sudarydamas šią sutartį AB Turto bankas vykdė valstybės pavestas funkcijas. Teismas nesprendė dėl 1998 m. kovo 30 d. sutarties ir 1994 m. gruodžio 15 d. paskolos-įkeitimo sutarties negaliojimo, nes tai gali būti sprendžiama tik ginčo teisenos tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo
Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymu sudarytos prielaidos Lietuvos Respublikos Vyriausybei dalyvauti bankų, kurių finansinė būklė kelia grėsmę visos bankinės ir mokėjimų sistemos stabilumui ir funkcionavimui, kapitalo ir paskolų portfelio bei kito turto restruktūrizavimo procese (1996 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1386 1 straipsnis). Viena šių tikslų įgyvendinimo priemonių – tai AB Turto banko įsteigimas, kurio funkcijos valdyti perimtus iš bankų neveiksnius aktyvus, organizuoti lėšų ar turto išieškojimą iš skolininkų pagal perimtų neveiksnių aktyvų sutartis (AB Turto banko įstatai, patvirtinti 1996 m. rugpjūčio 22 d. įstatymu I-1502). Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė restruktūrizuoja Valstybinį komercinį banką Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo nustatyta tvarka (1996 m. rugpjūčio 22 d. įstatymo Nr. I-1503 3 straipsnis). Vyriausybės 1996 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1481 nustatyta, kad kartu su neveiksniais aktyvais restruktūrizuojamas bankas perleidžia AB Turto bankui reikalavimo teisę, atsiradusią pagal paskolos sutartį, taip pat šios sutarties įvykdymą užtikrinančias įkeitimo, laidavimo ir garantijos sutartis; neveiksnių aktyvų perleidimas įforminamas aktu (1, 3, 5 punktai). Pagal Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 354 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų ir turto perdavimo“ Valstybinio komercinio banko turtas – neveiksnūs aktyvai (paskolos, kitos skolos bankui, už skolas perimtas skolininkų turtas, kiti neveiksnūs aktyvai, taip pat reikalavimo teisės, susijusios su šio turto perdavimu) grynąja balansine verte perduodami AB Turto bankui (1.4 punktas). Būtent toks neveiksnių aktyvų perdavimas, įskaitant ir skolininko D. A. firmos skolinį įsipareigojimą, ir buvo atliktas 1998 m. kovo 30 d. sutartimi, kurią pasirašė AB Turto banko valdybos pirmininkas ir Valstybinio komercinio banko laikinasis administratorius, konkrečius skolininkų įsipareigojimus nurodant sutarties prieduose, kurie yra sutarties dalys. Taigi, pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu buvo nustatyta skolinių įsipareigojimų perleidimo tvarka, t. y. specialiai sureguliuotos blogų paskolų perdavimo procedūros tikslingai valstybės įsteigtai AB Turto bankui, kurių laikantis buvo perduotas skolininko D. A. firmos skolinis įsipareigojimas ir jį sekanti teisė į hipoteką (svarbu pažymėti, kad skolinio reikalavimo perleidimas įvyko vykdymo proceso stadijoje, o įkaito davėjas yra įvykdęs dalį skolininko įsipareigojimo bankui).
Reikalavimų perleidimo (cessio) sutartis buvo sudaryta galiojant 1964 m. CK nuostatoms, todėl šiems teisiniams santykiams taikytinos šio kodekso nuostatos. CK 238 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmenybe. Reikalavimas ar jo dalis gali būti perleidžiama kitam asmeniui be skolininko sutikimo, o pagal CK 238 straipsnio 3 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tuo atveju, kada įvyksta pasikeitimai pagrindinėje prievolėje ir įkeitimo santykiuose, atsiranda pagrindas pakeisti hipotekos registro duomenis apie įkeistus daiktus, jų savininkus, kreditorius ir skolininkus (Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nrt. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 55, 55.2-55.5 punktai).
Dėl reikalavimo teisės perdavimo objekto
Nepripažįstami pagrįstais kasatorės argumentai, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo įkeitimo teisę sutapatino su neveiksniais aktyvais ir pripažino, jog įvykęs ne tik reikalavimo teisės į skolininką perleidimas, bet ir teisės į hipoteką.
1998 m. kovo 30 d. sutartimi Lietuvos valstybinis komercinis bankas perdavė AB Turto bankui neveiksnius aktyvus, t. y. paskolas, kitas skolas bankui, už skolas perimtą skolininkų turtą, reikalavimo teises, susijusias su šio turto perdavimu. Sutarties priedu buvo perduotas konkretus skolininko D. A. firmos skolinis įsipareigojimas, t. y. paskola, kurios įvykdymas užtikrintas kasatorei priklausančio turto įkeitimu, ir tai yra daiktinės teisės institutas. Daiktinė turtinė prievolė yra neatskiriamai susijusi su tam tikra daiktine teise. Šios prievolės pasižymi tuo, kad jos seka paskui daiktą ir pasibaigia išnykus ar pasikeitus daiktinei teisei. Nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje nustatytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-865/2002). Hipoteka yra išvestinė prievolė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo, t. y. pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. R. ir I. O. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-1147/2002; 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovas UAB „Balvga“ v. BAB „Metalų komercija“, bylos Nr. 3K-3-3/2007). Taigi ir nagrinėjamos bylos atveju 1998 m. kovo 30 d. sutartimi išsprendus reikalavimo teisės į skolininką perleidimą turėjo būti spręstas ir teisės į hipoteką perleidimas.
Dėl hipotekos pabaigos pagrindo
Pagal 1994 m. gruodžio 13 d. paskolos-įkeitimo sutarties 7.1 punktą sutartis galioja nuo jos pasirašymo ir notaro patvirtinimo momento, galioja iki visiško kredito grąžinimo ir kitų mokėjimų sumokėjimo. Byloje nustatyta, kad skolininko 1994 m. gruodžio 13 d. sutartimi prisiimtas skolinis įsipareigojimas nėra visiškai įvykdytas, taigi nėra ir CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo baigti hipoteką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Duomenys užfiksuoti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje neteikia pagrindo spręsti, kad hipoteka pasibaigė 1995 m. birželio 15 d., nes nurodyta data – tai skolininkui suteiktos paskolos grąžinimo data (sutarties 3.1 punktas) ir atitinkamai įkaito davėjo pareigos prieš skolininko kreditorių atsiradimo momentas, skolininkui neįvykdžius savo pareigos atsiskaityti pagal prievolę, kurios įvykdymas užtikrintas įkeistu turtu. Minėta, kad pagrindas baigti hipoteką atsiranda, kai yra įvykdomas skolinis įsipareigojimas. Dėl to kasatorės argumentai apie hipotekos pabaigą ir atitinkamai prisiimtos atsakomybės už skolininko skolinį įsipareigojimą pabaigą, grindžiami įrašu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje, yra visiškai nepagrįsti – hipoteka yra galiojanti, todėl suinteresuoto asmens reikalavimu turi būti sprendžiamas duomenų hipotekos registre pakeitimo klausimas (konkrečiai bylos atveju - kreditoriaus pakeitimo registre klausimas).
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Sigitas Gurevičius
Virgilijus Grabinskas
