Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2282

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12353-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 26 d. paduotu ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos ieškinį atsakovui A. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pripažinimo, kad su darbuotoju yra atsiskaityta ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai skundžiamus sprendimus priėmė pažeisdami CPK 18 straipsnyje ir 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog įsiteisėjęs kasacinio teismo sprendimas (įskaitant jame pateiktus išaiškinimus ir jais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas) yra privalomas bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje, kuria buvo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog jeigu byloje būtų nustatytas faktas, kad parašas pareiškime dėl darbo santykių nutraukimo yra atsakovo, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumas galėtų būti konstatuotas, tik atsakovui įrodžius, jog pareiškimo turinys neatitinka jo tikrosios valios, o yra parašytas dėl kokios nors neteisėtos įtakos. Ieškovės teigimu, byloje buvo nustatyta, kad parašas pareiškime dėl darbo santykių nutraukimo yra atsakovo, tačiau teismai nesivadovavo minėtu kasacinio teismo išaiškinimu prašymą dėl atleidimo iš darbo vertino kritiškai nes jį surašė kitas asmuo – ieškovės darbuotojas, t. y. tuo metu laikinai prezidento pareigas einanti B. S., taip pat jame nėra nurodoma surašymo data ir nėra įvardinta iš kokių pareigų prašoma atleisti. Todėl teismai nusprendė, kad nebūtų pagrįsta ir protinga atsakovo norą nutraukti darbo santykius laikyti kaip išreikštą savarankiškai ir besąlygiškai. Ieškovė vertinimu, šios smulkmenos nesudaro pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimo neteisėtu nenustačius jokios neteisėtos įtakos atsakovo apsisprendimui.

Ieškovė taip pat pažymi, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, padarė išvadą dėl neteisėto atleidimo remdamiesi iš esmės tik keletu faktinių aplinkybių, kurios ne tik negalėjo patvirtinti neteisėto atleidimo fakto, bet šias aplinkybes paneigia eilė kitų duomenų, kurie byloje nebuvo tinkamai įvertinti. Ieškovės teigimu, aplinkybė, kad prašymo tekstas buvo surašytas ne pačio atsakovo savaime nelemia jo atleidimo iš darbo neteisėtumo, nes prašymo teksto surašymas negali paveikti asmens, nenorinčio nutraukti darbo santykių, valios ir priversti jį tokį prašymą pasirašyti. Ieškovė taip pat nurodo, kad byloje nebuvo jokių faktų, jog ji atsakovą būtų bandžiusi priversti pasirašyti prašymą. Anot ieškovės, atsakovas, teikdamas prašymą Darbo ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį išieškojimo, pats nurodė, jog būtent darbo santykiai pasibaigė 2019 m. sausio 31 d. Tai reiškia, kad atsakovas pripažino ir puikiai suprato, jog pasirašydamas prašymą išreiškia savo valią nutraukti darbo santykius ir to siekė.

Be to, ieškovė pabrėžė, kad teismai nepagrįstai nurodė, jog ji uždelsė atsiskaityti su atsakovu, dėl ko iš jos atsakovo naudai priteistina 500 Eur netesybų. Anot ieškovės, kasacinis teismas be aukščiau paminėtų nurodymų, pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pavedė nustatyti, ar atsakovas neatliko darbo funkcijų ad hoc. Ieškovės teigimu, iš su atsakovu sudarytos darbo sutarties matyti, kad atsakovo darbo funkcijų vykdymas susietas su konkrečių dviejų projektų vykdymo veikla. Tą sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismai nepagrįstai nurodė, kad vien faktas, kad darbo sutartis neterminuota, atsakovui visais atvejais turėtų būti mokamas darbo užmokestis. Ieškovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad darbo sutartyje nustatyti 2018 m. projektai buvo pratęsti ir vykdomi dar ir 2019 metais. Atsakovui nepagrįstai buvo išmokėtas atlyginimas už 2019 m. sausio mėn. dalį, kadangi tik 2019 m. sausio mėn. pabaigoje paaiškėjo, jog 2019 metais finansavimas projektui nebeskirtas. Tačiau, anot ieškovės, nepagrįstas darbo užmokesčio išmokėjimas savaime nereiškia darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir tuo pačiu ieškovės įsipareigojimo mokėti už darbo funkcijų vykdymą, siekiant įgyvendinti 2019 m. nefinansuotą ir neįgyvendinamą projektą egzistavimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai, j. a. k. 191869255, 138 (vieną šimtą trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 3817.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas