M. P. pagal BK 129 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2061/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00596-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 10 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:

Šios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nes netinkamai įvertino bylos įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. P. su M. P. nužudant V. B. nebendrininkavo; konflikto pradžioje suduotas M. P. smūgis kumščiu nukentėjusiajam į veidą nelėmė ir negalėjo nulemti jo mirties, nes, kasatoriaus vertinimu, nukentėjusiojo mirties priežastis buvo M. P. po to panaudotas itin intensyvus fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį (daužymas kietais bukais daiktais į galvą). M. P. nuteistas remiantis prielaidomis, jo kaltė neįrodyta. M. P. bendrininkavimą paneigia jo paties, nuteistojo M. P. ir kitų įvykio metu buvusių A. M. ir T. R. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad M. P., vėliau už kitus atvykęs į išgertuves, dėl asmeninių priežasčių nukentėjusiajam sudavė į veidą tik vieną kartą, ir niekaip negalėjo numatyti, kad po to, kitas iš išgertuvių dalyvių (M. P.) prieš nukentėjusįjį naudos itin intensyvų smurtą. Šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino arba vertino formaliai.

Sprendžiant M. P. atsakomybės klausimą, buvo suabsoliutinta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusysis mirė nuo visumos galvoje padarytų sužalojimų. Tokia išvada yra tik tikėtina, ją lėmė bloga nukentėjusiojo palaikų būklė, paskatinusi ekspertą nueiti lengviausiu keliu. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad iš tikrųjų kraujosruva po kietuoju dangalu atsirado nuo kažkurio vieno trauminio poveikio, o ne nuo visų; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės momeninės – kaktinės skilčių zonose atsirado greičiausiai nuo poveikio į viršugalvio kairę pusę, galimai, kur yra nustatyta muštinė žaizda, einanti iki kaulo; minėtas trauminis poveikis galėjo būti stipriausias į galvos sritį, nes galimai buvo suduotas lango rėmu, taburete ar panašiu daiktu (dėl to kaltas M. P.), dėl to galėjo išsilieti nukentėjusiajam kraujas ir po kietuoju galvos smegenų dangalu. Duodamas paaiškinimus ekspertas dėl šių aplinkybių nepasisakė, jis suklydo nurodydamas, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo visų nustatytų trauminių poveikių į galvos sritį. Taigi specialisto išvada nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad M. P. sudavimas delnu V. B. du kartus į veido sritį buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Šios nuteistojo gynėjo išvados nepakeistų ir tai, jeigu būtų laikoma, kad M. P. sudavė kumščiu du kartus į veidą. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, galiojant taisyklei, kad nė vienas bylos įrodymas (ir specialisto išvada) teismui neturi lemiamos galios, kilusios abejonės dėl M. P. kaltės turi būti vertinamos jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti, jai patikslinti, nors to buvo prašoma.

Kadangi apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai, liko neindividualizuoti M. P. atsakomybės klausimai. Baigęs ugniagesių gelbėtojų mokyklą, M. P. buvo atestuotas, dirbo ugniagesiu gelbėtoju, buvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės, dėl to tapo pensininku, tačiau toliau dirbo kitus darbus; turi paauglį sūnų, prisidėjo prie jo auklėjimo ir išlaikymo, šios bylos proceso metu mirė kitas jo vaikas, dar neišnešiotas kūdikis, po to M. P. buvo nukreiptas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės nenustatomos, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas kasacinės instancijos teisme tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis) ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas bylos įrodymus padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus, taip pat neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo M. P. gynėjo paduotą apeliacinį skundą, tačiau šis apskundimo pagrindas iš esmės grindžiamas vien nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis M. P. nusikalstama veika kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kvestionuojama ir specialisto išvada bei ją pateikusio eksperto paaiškinimai dėl nukentėjusiojo mirties priežasties nustatymo, tvirtinama, kad iš nustatytų sužalojimų kasatoriui akivaizdu, jog M. P. suduoti smūgiai į veidą niekaip nelėmė nukentėjusiojo mirties; dėl mirtį sukėlusių sužalojimų kaltas tik kitas nuteistasis M. P., su kuriuo M. P. nebendrininkavo. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, kaip jau minėta, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant M. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad į kasacinio skundo teiginius dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, BPK pažeidimų ir būtinumo skirti ekspertizę, kurie iš esmės yra analogiški argumentams, nurodytiems nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liko neindividualizuoti M. P. atsakomybės klausimai, tačiau ir minimu atveju nepateikiama jokių šį argumentą pagrindžiančių teisinių argumentų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis