Civilinė byla Nr. e3K-3-132-421/2018
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00181-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.11; 3.2.8.1; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei Ignalinos autocentrui ir E. Š. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens veiklos tyrimo galimumą įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, taip pat dėl bankroto bylos iškėlimo kaip pagrindo nutraukti civilinę bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas R. P. pareiškimu Panevėžio apygardos teismo prašė pradėti atsakovės UAB Ignalinos autocentro ir jos vadovo E. Š. veiklos tyrimą; nušalinti E. Š. nuo einamų direktoriaus pareigų bei laikinai paskirti kitą vadovą – akcininką R. P. ir kartu perduoti laikiną atsakovo E. Š., kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nario, balsavimo teisę pareiškėjui R. P., sprendžiant naujo bendrovės vadovo paskyrimo ir valdybos sudarymo bei išrinkimo klausimą; tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti dvi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones, taikyti priemonę – laikiną E. Š., kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nario, balsavimo teisės perdavimą pareiškėjui R. P. 6 mėnesiams, sprendžiant bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo paskyrimo, taip pat valdybos sudarymo bei išrinkimo klausimus.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su E. Š. yra UAB Ignalinos autocentro akcininkai, kiekvienas turi po 1/2 dalį bendrovės akcijų. Bendrovės veiklos tikslas – plėtoti gamybą, prekybą ir paslaugų tiekimą, gauti pelną. Pareiškėjas teigė, kad bendrovės veikla organizuojama netinkamai, nėra įgyvendinami įstatuose nustatyti tikslai, vadovas netinkamai atlieka vadovo funkcijas, nevykdo savo fiduciarinių pareigų, atlieka veiksmus, dėl kurių bendrovė patiria nuostolių ir gali bankrutuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad per 2014–2016 metus bendrovės nuosavas kapitalas nuolat mažėjo ir 2016 m. balandžio 25 d. jis buvo 43 786 Eur, t. y sumažėjo keturis kartus, lyginant su 2014 m. 2016 m. birželio 1 d. sudarytoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nurodyta, kad nuostoliai sudarė 27 112,21 Eur, o 2016 m. balandžio 25 d. ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. nuostoliai sudarė 13 387,18 Eur, t. y. per mėnesį bendrovės nuostoliai išaugo 13 725,03 Eur.
Pareiškėjo teigimu, bendrovės vadovas neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, nes buhalterinė 2013–2014 m. apskaita nesutvarkyta, pateikti klaidingi tarpiniai ir metinis 2015 m. balansai. Paaiškėjus, kad nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis kaip 1/2 dalis įstatinio kapitalo, direktorius visuotinio akcininkų susirinkimo nešaukė, nors privalėjo tai padaryti. 2016 m. balandžio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu E. Š. pripažino, kad bendrovei vykdant veiklą nebuvo atlikta galimų, taip pat esamų klientų, reikalingų paslaugų analizė. Paaiškėjo, kad atsakovas E. Š. bendrovės patalpose įsteigė savo asmeninę uždarąją akcinę bendrovę „Pas Egidijų“ ir visą bendrovės turtą investavo į savo naująją įmonę. Netinkamą vadovo veiklą, pareiškėjo teigimu, patvirtina ir sudaryti sandoriai atgalinėmis datomis arba visiškas sutarčių nebuvimas.
Pareiškėjo nuomone, bankroto bylos įmonei (atsakovei) iškėlimas neužkerta kelio atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. P. pareiškimą.
Teismas nurodė, kad pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama. Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas). Jei nustatoma netinkama veikla, taikytinos CK 2.131 straipsnyje nurodytos priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-590/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-590/2008">3K-3-590/2008</a> yra pažymėjęs, kad teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos yra pagrindas priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
UAB Ignalinos autocentrui Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-448-278/2016 iškelta bankroto byla. Įmonės kreditorių sąrašas patvirtintas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas E. Š. yra įtraukti į kreditorių sąrašą. Pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą teismui pateiktas 2016 m. gegužės 3 d., jį pateikė įmonės vadovas atsakovas E. Š. Pareiškimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą teisme gautas 2016 m. liepos 1 d.
Dėl pareiškėjo nurodomos netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo – po patikrinimo abu įmonės akcininkai, t. y. pareiškėjas ir atsakovas, bendru sutarimu pakeitė buhalterę kita, ir naujoji buhalterė toliau tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.
2016 m. balandžio 22 d. įvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui, bendrovės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes susirinkime nebuvo susitarta su akcininku (pareiškėju) dėl įstatinio kapitalo didinimo, nebuvo priimtas nutarimas dėl kitų priemonių įmonės veiklai stabilizuoti. Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, kad 2015 m. spalio mėnuo būtų buvusi ta data, kai įmonės vadovas privalėjo tuoj pat šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą. Paprastai visa įmonės veikla yra įvertinama metų pabaigoje, t. y. parengus metinį įmonės balansą. Vadovas laiku sušaukė akcininkų susirinkimą pasibaigus 2015 m., ir paaiškėjus, kad įmonės nuosavo kapitalo dydis mažesnis nei 1/2 įstatinio kapitalo dalis, buvo būtina spręsti įmonės įstatinio kapitalo klausimą.
Atsakovas E. Š., kaip įmonės vadovas, matydamas, kad turimi įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turimo turto vertės, vykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą jis padarė po to, kai 2016 m. balandžio 22 d. susirinkime nesusitarė su kitu akcininku (pareiškėju) dėl įstatinio kapitalo padidinimo, kad būtų galima spręsti mokumo atkūrimą.
Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria UAB Ignalinos autocentras išnuomojo patalpas konkuruojančiai UAB „Pas Egidijų“ ir su kuria nesutiko pareiškėjas, pasirašė pats pareiškėjas. Todėl būdamas vienas iš akcininkų ir nesutikdamas su nuomojamo turto nuomos kaina, pareiškėjas turėjo tokios sutarties nepasirašyti ir, gindamas tiek įmonės kreditorių, tiek savo kaip akcininko interesus, tokiai nuomos sutarčiai prieštarauti, ją ginčyti ir pan.
Pareiškėjas R. P. yra bankrutuojančios UAB Ignalinos autocentro kreditorius, jis gali šį klausimą kelti bankroto byloje kreditorių susirinkime ir įpareigoti bankroto administratorių pateikti tikslius duomenis apie vykusius sandorius. Manydamas, kad yra tyčinių E. Š. veiksmų, pareiškėjas gali inicijuoti tyčinio bankroto procedūras, kurių metu būtų išsamiai atlikta visų buhalterinių dokumentų analizė, sudarytų sandorių pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kreipėsi į teismą praėjus dviem mėnesiams nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę suprasti, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, nepaisant to, kad jo pareiškimo dėl bendrovės veiklos tyrimo pateikimo teismui dieną bankroto byla dar nebuvo iškelta, juridinio asmens veiklos tyrimo atlikimas būtų perteklinis ir savitikslis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad įmonei iškelta bankroto byla ir įmonės valdymo organai yra netekę savo įgaliojimų, sprendė, kad papildomas akcininkų teisių gynimas pradedant juridinio asmens veiklos tyrimą nėra būtinas. UAB Ignalinos autocentro veiklos tyrimas būtų perteklinis, o nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad juridinis asmuo ir jo vadovas vykdė netinkamą veiklą.
Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nutraukė. Teismas priteisė atsakovui iš pareiškėjo 2324,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įmonės veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą (vadinamas „žvilgsnis į ateitį“), dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTItNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412-415/2016">3K-3-412-415/2016</a>). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir tai, kad tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių, o remiantis ĮBĮ 7 straipsniu, teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įsiteisėjus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (2 punktas) ir privalo perduoti paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (1 punktas).
Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus.
Bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka turi pareigą patikrinti bendrovės ir jos valdymo organų veiklą, siekdamas racionalaus bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų panaudojimo bei kuo geresnio (maksimalaus) kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultato. Taigi bankroto procedūrų vykdymo metu, be kita ko, yra įgyvendinamas ir ieškovo akcentuojamas prašomo taikyti įmonės veiklos tyrimo instituto tikslas – nustatomas veiklos tinkamumas (ar buvo priimti nuostolingi sprendimai, sudaryti nuostolingi sandoriai) bei įvertinama asmenų (tarp jų ir vadovo) atsakomybė už padarytas klaidas, reiškiant ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos, padarytos vadovo veiksmais (neveikimu), atlyginimo bei prašant pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, analogiškų, tą patį tikslą galinčių užtikrinti veiksmų dubliavimas (taikant tiek bankroto procedūras, tiek ir juridinio asmens veiklos tyrimą pagal CK antrosios knygos II dalies X skyrių) yra ne tik netikslingas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ir (atsižvelgiant į tai, jog, įmonei iškėlus bankroto bylą, pradeda veikti specialaus įstatymo (ĮBĮ), kurio prioritetas prieš bendrąsias civilinės teisės normas pripažįstamas teismų praktikoje, reguliavimas, suteikiantis bendrovės ir vadovo veiklos patikrinimo įgaliojimus būtent bankroto administratoriui) negalimas, juolab kad, kaip atskirajame skunde iš esmės pripažino pareiškėjas, atsižvelgiant į įmonei iškeltą bankrotą, nebūtų galimas nė vienos iš CK 2.131 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymas. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo taikymas negalimas esant iškeltai įmonės bankroto bylai.
Bankrutuojančio juridinio asmens veiklos tyrimas negali būti taikomas vien dėl to, kad pareiškėjas kaip akcininkas ir kreditorius nepasitiki teismo paskirtu bankroto administratoriumi. Teismas sprendė, kad prašymas dėl veiklos tyrimo atlikimo bankrutuojančiam (ar bankrutavusiam) juridiniam asmeniui nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl nutraukė civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Atsakovas E. Š. pateikė prašymą teismui priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1267 Eur, atsakovo sumokėtų advokatei už atsiliepimo į atskirąjį skundą šioje byloje parengimą, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad nutartimi buvo išspręstas ginčas iš esmės, priėjo išvadą, kad atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip atsiliepimas į apeliacinį skundą. Teismas (vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių) sprendė, kad atsakovui iš pareiškėjo priteistina 1069,64 Eur (822,80 Eur x 1,3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnyje nurodytos akcininkų turtinės teisės. Minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad akcininkas turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Akcininko teisė į juridinio asmens turtą nustatyta ir CK 2.45 straipsnyje. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą, akcininkas turi materialinį interesą, nes bendrovės likvidavimo atveju jis gali gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2009">3K-3-514/2009</a>).
ĮBĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas užtikrina kreditorių interesų apsaugą. Akcininkams ĮBĮ nenustato visų minėtų teisių, kurios suteikiamos kreditoriams, t. y. nei teisės ginčyti įmonės sudarytus sandorius, reiškiant CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka actio Pauliana (Pauliano ieškinį), nei kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, nei dokumentų patikrinimo teisės. ĮBĮ nustatyta tik teisė akcininkams dalyvauti kreditorių susirinkimuose be balsavimo teisės (ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis). Nurodyta teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad bankrutuojančios bendrovės akcininkui ĮBĮ nenustato jokios teisės efektyviai ginti savo interesus.
Aiškinimas, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimo atveju akcininkai netenka kituose teisės aktuose nustatytų teisių, reikštų, jog jeigu bendrovės bankroto proceso metu bankroto administratorius negina bendrovės interesų, t. y. nevykdo pareigos patikrinti sudarytus sandorius, nesikreipia į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip nagrinėjamos bylos atveju, akcininko teisė į turtą lieka neginama. Nagrinėjamos bylos atveju bankroto administratorius neatliko ĮBĮ nustatytų pareigų, susijusių su sandorių patikrinimu, valdymo organo veiksmų patikrinimu, nereiškė teisme jokių ieškinių, todėl iki šiol nėra patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita. Akcininko interesas į turtą nebuvo ginamas jokiomis priemonėmis.
ĮBĮ nenustatyta, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą akcininkas netenka savo turtinių ir neturtinių teisių, nustatytų kituose įstatymuose. ĮBĮ nenustatyta ir tai, kad neturtinės akcininko teisės pereina bankroto administratoriui ar kreditorių susirinkimui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad įgaliojimų netenka tik bankrutuojančios bendrovės valdymo organai, kuriuos perima bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimas.
Vertinant akcininko teises po bankroto bylos iškėlimo, būtina atsižvelgti į ABĮ 14 straipsnio 1 dalies normą, kurioje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, akcininkų teisės gali būti paneigtos tik įstatymu ir tik jame aiškiai (lot. expressis verbis) suformuluotu tokiu apribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2009">3K-3-514/2009</a>). Nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2009">3K-3-514/2009</a> buvo sprendžiamas klausimas, ar, bendrovei iškėlus bankroto bylą, akcininkas turi teisę įgyvendinti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo po to, kai iškelta bankroto byla, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažinta, kad akcininkas tokią teisę turi ir ją gali įgyvendinti.
ĮBĮ nesant expressis verbis išreikšto apribojimo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą bendrovei iškėlus bankroto bylą, darytina išvada, kad teismas skundžiamoje nutartyje formuoja klaidingą praktiką, jog, bendrovei iškėlus bankroto bylą ir pradėjus veikti specialiajam įstatymui – ĮBĮ, juridinio asmens veiklos tyrimo taikymas (CK 2.124 straipsnis) tampa negalimas.
Juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų savarankiškų tyrimo stadijų – neteisėtų veiksmų, blogo valdymo fakto pripažinimo ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2016">3K-3-341-611/2016</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jau vien CK 2.131 straipsnio 1 dalies normos lingvistinė išraiška – „teismas gali taikyti“ – lemia išvadą, kad teismas neturi pareigos visais atvejais taikyti aptartas poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2016">3K-3-341-611/2016</a>). Įstatyme nenustatyta teisinės pareigos pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo nurodyti, kurias iš CK 2.131 straipsnyje išvardytų poveikio priemonių pareiškėjas reikalauja taikyti juridiniam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos yra pagrindas priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį pradėti ir prašymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-590/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-590/2008">3K-3-590/2008</a>). Klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo teismas išsprendžia nepaisydamas to, ar pareiškime pradėti tyrimą suformuluotas vienas iš reikalavimų taikyti konkrečias CK 2.131 straipsnyje išvardytas poveikio priemones juridiniam asmeniui (jo valdymo organams ar nariams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2012">3K-3-353/2012</a>). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti atliekamas ne tik nepaisant to, ar yra pareikštas reikalavimas taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje išvardytų poveikio priemonių, bet ir nepaisant to, ar yra objektyvių galimybių tokias priemones apskritai taikyti.
Išskiriami dvejopi įmonės veiklos tyrimo tikslai. Pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą (teisės doktrinoje vadinamas „žvilgsnis į ateitį“), dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTItNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412-415/2016">3K-3-412-415/2016</a>). Anot pareiškėjo, tai reiškia ir kad ieškovas turi teisę reikalauti teismo sprendimo dėl netinkamo veikimo (neveikimo) be prašymo taikyti kokias nors priemones
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad vienas iš juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas, o netinkamos veiklos konstatavimo faktas gali sudaryti pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš netinkamą veiklą vykdžiusio bendrovės valdymo organo nario (narių) (prejudiciniai faktai), bei į aplinkybę, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas yra akcininko teisės į informaciją išraiškos forma, įgyvendinama pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, darytina išvada, kad juridinio asmens ir juridinio asmens valdymo organo veiklos tyrimas kartu yra ir teisės reikšti ieškinį buvusiam bendrovės vadovui, kai bendrovei iškelta bankroto byla, įgyvendinimo priemonė.
Apeliacinės instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo atsakovui nuo bylos iškėlimo teisme, bet bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik tos, kurios patirtos po teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo, t. y. po 2016 m. lapkričio 24 d. Skundžiama nutartimi atsakovui taip pat priteistas 1069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą kaip ir atskirąjį skundą užmokesčio dydis neturėtų viršyti 0,4 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, t. y. 0,4 x 822,80 = 329,12 Eur. Tuo tarpu teismo argumentas, kad nagrinėjamos bylos atveju atsiliepimas į atskirąjį skundą turėtų būti vertinamas kaip atsiliepimas į apeliacinį skundą, nepagrįstas, nes Rekomendacijose įtvirtintas detalus reglamentavimas, neįtvirtinantis galimybės vienų procesinių dokumentų traktuoti kaip kitų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTItNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412-415/2016">3K-3-412-415/2016</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2014">3K-3-336/2014</a>). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo esminis ir svarbiausias tikslas (saugomas interesas) yra įmonės veiklos perspektyvos, tolesnės tinkamos veiklos užtikrinimas bei apsaugojimas, atkuriant įmonėje konfliktuojančių šalių tarpusavio santykius. Juridinio asmens veiklos tyrimas yra neatsiejamas nuo įmonės perspektyvų, jos siekio toliau sėkmingai vykdyti savo veiklą.
Atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą gali būti nustatomas netinkamas įmonės valdymas, jos valdymo organų daromi tam tikri pažeidimai ir imamasi tam tikrų priemonių užtikrinti, kad toks netinkamas valdymas būtų sustabdytas, ištaisytas ir įmonė ateityje būtų valdoma tinkamai ir veiktų pelningai. Tokiam tikslui pasiekti CK 2.132 straipsnio 1 dalis nustato priemones: valdymo organų sprendimų panaikinimą, laikiną jų įgaliojimų sustabdymą ir kt. Kai įmonei iškeliama bankroto byla, toks tikslas tampa neįgyvendinamas ir iš viso nesuderinamas su bankroto proceso esme, tikslais bei paskirtimi. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymo uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2011">3K-3-488/2011</a>).
Taigi, įmonei iškėlus bankroto bylą, ne tik nėra siekiama tolesnio įmonės veikimo, tačiau kaip tik pripažįstama, kad įmonė yra nemoki ir neturi jokių verslo ateities perspektyvų, bei siekiama iš bankrutuojančios įmonės turto patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir įmonę apskritai išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Todėl įmonės veiklos tyrimas aiškiai tampa savitikslis bei teisiškai nereikšmingas (net negalimas), nes net teoriškai tampa neįmanoma, kad būtų pasiektas pagrindinis minėto instituto tikslas – tolesnis įmonės tinkamos veiklos (valdymo) užtikrinimas ir akcininko lūkestis į tinkamą įmonės tolesnį valdymą.
Bankroto administratorius atlieka įmonės sandorių patikrą ne tam, kad užtikrintų tolesnį įmonės veiklos tęstinumą (kas, nesant įmonei iškeltos bankroto bylos, galėtų būtų daroma naudojantis juridinio asmens veiklos tyrimo institutu), o tik tam, kad, nustatęs galimus neteisėtus ar įmonei žalingus veiksmus, imtųsi priemonių iš atsakingų asmenų išieškoti įmonei padarytą žalą, siekdamas kiek galima didesne apimtimi padengti įmonės skolas kreditoriams. Taigi, įmonei iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip priemonė tolesnei tinkamai įmonės veiklai užtikrinti, yra negalimas ir nesuderinamas su bankroto procesu.
Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2009">3K-3-514/2009</a>, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad akcininkas turi teisę įmonės bankroto atveju pasinaudoti ABĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise kreiptis į teismą su ieškiniu atlyginti įmonei nuostolius, kurie susidarė dėl įmonės vadovo pareigų nevykdymo po to, kai įmonei iškelta bankroto byla, yra nagrinėjamai bylai neaktuali, nes toje byloje spręstas ne juridinio asmens veiklos tyrimo ginčas.
Įmonei iškėlus bankroto bylą, akcininkas neturi teisės inicijuoti savarankiškos bylos dėl bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos valdymo organų veiklos tyrimo, nes po bankroto bylos iškėlimo pradeda veikti ĮBĮ, suteikiantis įmonės patikros funkcijas teismo paskiriamam bankroto administratoriui bei turintis prioritetą prieš bendrąsias civilinės teisės normas.
Pagal ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalį, teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įsiteisėjus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 bei 5 dalis, bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymo nustatyta tvarka valdantis, naudojantis įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Taigi iškėlus bankroto bylą ne įmonės veiklos tyrimo priemonėmis, o bankroto administratoriui vykdant įstatyme įtvirtintą pareigą patikrinti administruojamos įmonės ir jos valdymo organų veiklą, yra užtikrinamas racionalus bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų panaudojimas. Po bankroto bylos iškėlimo akcininkui nors negalint savarankiškai atskiroje byloje naudotis juridinio asmens veiklos tyrimo institutu, savaime nėra nepagrįstai ribojamos kokios nors akcininko turtinės ar neturtinės teisės, nes tokios teisės visiškai įgyvendinamos per specialų bankroto procese subjektą – paskirtą bankroto administratorių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai, jeigu jie įrodo pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280/2014">3K-3-280/2014</a>). Taigi, manydamas, kad paskirtas bankroto administratorius netinkamai vykdo kokias nors savo pareigas, tarp jų netinkamai vykdo įmonės sandorių ir veiklos patikrinimą, akcininkas kaip proceso dalyvis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo ir tokiu būdu pašalinti visas jam kilusias abejones dėl galimai netinkamo įmonės bankroto administratoriaus darbo, o ne pradėti naują įmonės veiklos tyrimo bylą, t. y. dubliuoti bankroto administratoriaus atliekamas funkcijas.
Pareiškėjas (akcininkas) yra ir BUAB Ignalinos autocentro kreditorius, galintis, kaip ir visi įmonės kreditoriai, savo teises tinkamai ginti ĮBĮ nustatyta tvarka, ir šias kreditoriaus teises jis įgyvendina veikdamas kreditorių susirinkimuose, teikdamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymus.
Įmonei iškėlus bankroto bylą, savarankiška byla dėl bankrutuojančios įmonės ir (arba) jos valdymo organų veiklos tyrimo negalima, nes neįmanomas nė vienos iš CK 2.131 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymas. Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose pateikti išaiškinimai, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimas yra galimas ir pareiškėjui nebūtina nurodyti, kokią iš CK 2.131 straipsnyje išvardytų poveikio priemonių prašoma taikyti, yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra kitos. Kasaciniame skunde nurodytose nutartyse nėra išaiškinta, kad netgi ir tuo atveju, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, kai jos valdymo organai yra praradę visus savo įgaliojimus, kai paskirtas įmonės bankroto administratorius, kas reiškia, jog yra žinoma, kad bet kuriuo atveju nė viena iš CK 2.131 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių negalės būti taikoma, akcininkas galėtų inicijuoti atskirą savitikslę juridinio asmens ar jo valdymo organų veiklos tyrimo bylą. Pareiškėjas jau iš karto pareiškime dėl juridinio asmens ir jo valdymo organų veiklos tyrimo yra nurodęs, kokias priemones prašo taikyti, tačiau jų taikymas neįmanomas įmonei iškėlus bankroto bylą.
Kaip teisingai pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, nors pareiškimas dėl įmonės veiklos ir jos valdymo organų tyrimo pateiktas iki nutarties dėl UAB Ignalinos autocentro bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, tačiau pareiškėjas, net ir sužinojęs apie nutarties įsiteisėjimą, toliau tęsė procesą. Tai reiškia, kad visos atsakovo patirtos išlaidos susidarė būtent dėl pareiškėjo veiksmų, todėl jis jas turi atlyginti.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą turi būti prilygintas atsiliepimui į apeliacinį skundą ir bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijų prasme apskaičiuojamos būtent kaip už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atskirasis skundas pateiktas byloje, kuri nutartimi išspręsta iš esmės, taigi Rekomendacijų prasme tiek pareikštas atskirasis skundas, tiek ir atsiliepimas į jį turėtų būti vertinami kaip apeliacinis skundas ar atsiliepimas į apeliacinį skundą ir už juos turėtų būti skaičiuojama pagal Rekomendacijose nustatytus atlyginimo už advokato paslaugas įkainius.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo taikymo galimumo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčo santykiai susiklostė dėl galimumo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, kasaciniame skunde keliamas šis klausimas, todėl jį nagrinėja kasacinio teismo teisėjų kolegija. Sprendžiant dėl galimumo pradėti taikyti juridinio asmens veiklos tyrimą įmonei po jos bankroto bylos iškėlimo reikšminga ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo teisinį reglamentavimą ir taikymo praktiką.
CK 2.124 straipsnis nustato, kad atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą teismo paskirti ekspertai ištiria, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, teismas sprendžia taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje.
Teisę kreiptis dėl akcinės bendrovės veiklos tyrimo turi vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, taip pat prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams (CK 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Jei teismas priima nutartį pradėti juridinio veiklos tyrimą, jis paskiria ekspertus; gavęs šių ataskaitą dėl netinkamos juridinio asmens veiklos, ją išnagrinėja, išklauso šalių nuomones ir priima sprendimą dėl priemonių taikymo tam, kad būtų pašalinti nustatyti juridinio asmens netinkamos veiklos ar netinkamo valdymo trūkumai (CK 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.127, 2.131 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tyrimo proceso tikslai yra: pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas, šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė, antra, įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Veiklos tyrimu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTItNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412-415/2016">3K-3-412-415/2016</a>, 26, 29, 30 punktai).
Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Įstatymas nedetalizuoja sąvokos „netinkamai veikė“ turinio, ši sąvoka aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Tyrimo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDYtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-146-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-146-695/2015">3K-3-146-695/2015</a>).
Teismas, pripažinęs juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veiklą netinkama, gali taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų priemonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis). Šios priemonės (tiek laikino, tiek nuolatinio pobūdžio) turi būti taikomos, jeigu teismas konkrečioje byloje pripažįsta jų taikymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2016">3K-3-341-611/2016</a>, 27 punktas).
Akcininkų teises ir pareigas reglamentuojančio ABĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nurodytais atvejais. Be kitų įstatyme išvardytų akcininkų teisių, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta akcininko teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą akcininkas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovei už bendrovės vadovo ir (ar) valdybos narių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir po to, kai iškelta bankroto byla, ypač tuo atveju, kai ieškinio nereiškia įmonės bankroto administratorius. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje bankrutavusios įmonės akcininkė prašė priteisti iš buvusio įmonės vadovo bankrutavusios įmonės naudai žalos, susidariusios dėl nuostolingų sandorių, atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad uždraudimas bankrutuojančios įmonės akcininkui pasinaudoti teise reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, pažeistų akcininko turtinius interesus, apribotų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybes, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad ieškovė tokią teisę gali realizuoti tik iki bankroto bylos iškėlimo, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514/2009">3K-3-514/2009</a>). Kasaciniame skunde remiamasi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teigiama, kad pareiškėjas kaip BUAB Ignalinos autocentro akcininkas taip pat tebeturi teisę ir po bankroto bylos iškėlimo inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-448-278/2016 (šiuo metu Nr. B2-169-278/2017) iškėlė UAB Ignalinos autocentrui, kurios veiklos ištyrimo siekia pareiškėjas, bankroto bylą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo dar iki pareiškėjo skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, priėmimo.
Įmonei iškėlus bankroto bylą, pradeda veikti specialaus įstatymo (ĮBĮ), kurio prioritetas prieš bendrąsias civilinės teisės normas pripažįstamas tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-48/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-48/2012">3K-3-48/2012</a>), tiek ir teisės doktrinoje (Kavalnė, S.; Mikuckienė, V.; Norkus, R.; ir Velička, R. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, p. 52–53), nustatytas teisinis reguliavimas, suteikiantis bendrovės ir vadovo veiklos patikrinimo įgaliojimus bankroto administratoriui.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių, o remiantis ĮBĮ 7 straipsnio nuostatomis, teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įsiteisėjus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (2 punktas).
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankroto administratorius, įmonei iškėlus bankroto bylą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; o pagal 26 punktą pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.
Bankroto administratorius turi pareigą patikrinti bendrovės ir jos valdymo organų veiklą, siekdamas racionalaus bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų panaudojimo bei kuo geresnio (maksimalaus) kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultato, taigi bankroto procedūrų vykdymo metu, be kita ko, yra įgyvendinamas ir ieškovo itin akcentuojamas prašomo taikyti įmonės veiklos tyrimo instituto tikslas – nustatomas veiklos tinkamumas (ar buvo priimti nuostolingi sprendimai, sudaryti nuostolingi sandoriai) bei įvertinama asmenų (inter alia (be kita ko), vadovo) atsakomybė už padarytas klaidas, reiškiant ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, bankroto pripažinimo tyčiniu.
Analogiškų, tą patį tikslą galinčių užtikrinti veiksmų dubliavimas (taikant tiek bankroto procedūras, tiek ir juridinio asmens veiklos tyrimą pagal CK 2 knygos II dalies X skyrių) yra ne tik netikslingas, bet, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, yra negalimas pagal ĮBĮ teisinį reguliavimą, suteikiantį būtent bankroto administratoriui įmonės veiklos patikrinimo pareigas. Jeigu bankroto administratorius, kaip nurodoma kasaciniame skunde, nevykdo savo pareigų ar jas vykdo netinkamai, jis gali būti atstatydintas teismo nutartimi ir paskirtas naujas administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis).
Juridinio asmens veiklos tyrimas ir bankroto procesas siekia to paties tikslo panašiomis priemonėmis, todėl šių institutų dubliavimas nėra tikslingas. Pradėjus įmonės bankroto procesą nėra įmanoma įmonės veiklos tyrimo priemonėmis padėti įmonei užtikrinti jos veiklos tęstinumą, būtent tokio tikslo siekiama atliekant įmonės veiklos tyrimą (nutarties 30 punktas), nes bankroto procese vyrauja įmonės kreditorių interesai, dėl kurių užtikrinimo ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo yra atsakingas administratorius. Bankroto procese administratorius atlieka įmonės veiklos patikrinimą ir imasi pagal turimus įgaliojimus veiksmų: tikrina įmonės iki bankroto veiklą, sudarytus sandorius, esant teisiniam pagrindui, reiškia teisme reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų, tyčinio bankroto pripažinimo ir kt.
Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo teisiškai pagrįstą išvadą, jog asmens pateiktas prašymas dėl veiklos tyrimo atlikimo bankrutuojančiam (ar bankrutavusiam) juridiniam asmeniui nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teismas pagal pareiškėjo prašymą iškeltą civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismas nutartimi priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo atsakovui nuo bylos iškėlimo teisme pagrįstai, nes teismo yra priteisiamas visų nuo bylos pradėjimo iki bylos nagrinėjimo užbaigimo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo paduotą atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo įvertino kaip atsiliepimą į apeliacinį skundą ir priteisė už jo parengimą atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų dalį, t. y. 1069,64 Eur, kuri neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu nustatyto advokato užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalaus dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtoje byloje priėmė galutinį procesinį sprendimą, kuriuo užbaigtas pareiškėjo inicijuotas ginčas, dėl to šis teismas turėjo pagrindą vertinti pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą ne pagal jo formą, t. y. dokumento pavadinimą, o pagal šio procesinio dokumento turinį kaip atsiliepimą į apeliacinį skundą ir už jo parengimą priteisti advokato išlaidų atlyginimą. Todėl nėra teisinio pagrindo nesutikti su šia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė sąskaitas už paslaugas ir banko mokėjimo nurodymus, patvirtinančius 1181,50 Eur sumokėjimą advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.
Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 7, 8, 8.14 punktai). Dėl to atsakovui iš pareiškėjo priteistina 1181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1181,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur 50 ct) atsakovui E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
