(S) Nr. DOK-252
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05434-2023-2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. sausio 17 d. paduotu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
(S) Nr. DOK-252
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05434-2023-2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. sausio 17 d. paduotu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Suinteresuoto asmens paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde teigiama: 1) apeliacinės instancijos teismas neturėjo spręsti klausimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. balandžio 24 d. administracinio sprendimo Nr. 8SD-1899-(14.8.125 E.) teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nebuvo bylos dalykas, o turėjo tik vertinti tai, ar suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei; 2) apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, kad bauda pagal CPK 771 straipsnį skiriama tik nustačius asmens kaltę dėl teismo sprendimo neįvykdymo (asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo); kad teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Apeliacinės instancijos teismai tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios; 3) apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismai, priimdami sprendimą dėl baudos skyrimo, privalo atsižvelgti į šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir skolininko turtiniams interesams ir kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
