Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-21/2009

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Birutės Janavičiūtės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – 0,78 ha žemės sklypą, 0,25 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, 2,1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šį turtą šalys paveldėjo po E. M. (ieškovo motinos ir atsakovo senelės) mirties (2004 m. rugsėjo 12 d.). Atsakovas 3/4 dalis turto paveldėjo testamento pagrindu, ieškovas 1/4 dalį turto – kaip privalomąją palikimo dalį. Ieškovas prašė teismo nustatyti naudojimosi turtu tvarką pagal jo pateiktą projektą:

- iš 0,78 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovui paskirti naudotis 0,71 ha žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „D“), o atsakovui – 0,07 ha žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „E“);

- iš 0,25 ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovui paskirti naudotis 0,0419 ha ir 0,0106 ha žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „C“), o atsakovui – 0,0814 ha, 0,0448 ha ir 0,0309 ha žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „B“), bendrai naudotis paliekant 0,0277 ha žemės sklypo dalį (plane pažymėtą raide „A“) ir 0,0127 ha – po pastatais;

- 2,1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis atsakovui;

- gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpas: 1-1 (14,55 kv. m), 1-4 (12,05 kv. m), 1/2 dalį 1-2 (13,62 kv. m), 11/25 dalis R-1 (9,75 kv. m), iš viso 37,70 kv. m - paskirti ieškovui, o patalpas: 1-3 (34,10 kv. m), 1-5 (20,21 kv. m), 1-6 (31,88 kv. m), 1/2 dalį 1-2 (13,62 kv. m), 14/25 dalis R-1 (9,75 kv. m), R-2 (4,82 kv. m), iš viso 113,28 kv. m – atsakovui.

Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydamas atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)) ir priteisti šį turtą jam natūra, o ieškovui už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje – 5125 Lt kompensaciją. Žemės sklypams (duomenys neskelbtini), atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo projektą:

- iš 2,1 ha žemės sklypo atsakovui paskirti naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo, t. y. 1,5750 ha (pažymėta plane raide „A“), o ieškovui – 1/4 dalimi žemės sklypo, t. y. 0,525 ha (pažymėta plane raide „B“);

- iš 0,78 ha ploto žemės sklypo atsakovui paskirti naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo, t. y. 0,585 ha (pažymėta plane raide „A“), o ieškovui – 1/4 dalimis žemės sklypo, t. y. 0,195 ha (pažymėta plane raide „B“).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė ieškinį ir tenkino dalį priešieškinio. Teismas nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 2,1 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovui paskyrė naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo (plotas 1,575 ha), pažymėto žemės ūkio paskirties žemės paskirstymo plane raide „A“ (raudona spalva), o ieškovui – 1/4 dalimis žemės sklypo (0,525 ha), pažymėto plane raide „B“ (mėlyna spalva); nustatė 0,78 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovui paskyrė naudotis 3/4 dalimis žemės sklypo (plotas 0,585 ha), pažymėto plane raide „A“ (raudona spalva), o ieškovui – 1/4 dalimi žemės sklypo (0,195 ha), pažymėto plane raide „B“ (mėlyna spalva). Teismas atmetė priešieškinio dalį dėl reikalavimo atidalyti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui turtą natūra, o ieškovui – 5125 Lt kompensaciją. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad šalių žemės sklypai yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, suformuoti ir teisiškai įregistruoti kaip atskiri šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektai, kiekviename sklype yra nustatytos šalių nuosavybės dalys. Atsakovo žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektas atitinka bendraturčių dalis ir neprieštarauja įstatymų reikalavimams, nes kiekviename sklype nustatytos atitinkamai 1/3 ir 3/4 dalys; atitinka abiejų šalių interesus. Dėl namų valdos teismas nurodė, kad sprendžiant atidalijimo klausimą ir parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, reikia atsižvelgti, ar siūlymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Skiriant naudotis patalpas turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškovo projektą, ieškovui, kuriam priklauso tik 1/4 dalis gyvenamojo namo, paskyrus naudotis jo prašomomis patalpomis, o atsakovui, kuriam priklauso 3/4 dalys, paskyrus gyvenamojo namo patalpas, kurios yra nešildomos, mansardos patalpa neįrengta, žema, ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos. Kadangi bendraturčių santykiai konfliktiški, tai ieškovo pasiūlytas naudojimosi ginčo patalpomis projektas, pagal kurį virtuve ir rūsiu šalims tektų naudotis bendrai, prieštarauja CK 1.5 įtvirtintiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Nenustatęs naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, teismas nesprendė ir dėl 0,25 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Spręsdamas dėl atsakovo prašymo atidalyti iš bendro turto 0,25 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, teismas vadovavosi CK 4.75 straipsniu ir nurodė, kad atsakovas turėjo teismui pateikti kitą atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. S. B., bylos Nr.3K-3-780/2003). Atsakovui jo nepateikus, teismas sprendė, kad išnaudotos ne visos gyvenamojo namo atidalijimo galimybės. Teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti maksimaliai šalių interesus atitinkančios, jų teises užtikrinančios naudojimosi pastatais tvarkos, todėl negalima išspręsti ir žemės sklypo tarp jų paskirstymo klausimo – šios ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 7 d. sprendimu pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir priešieškinį tenkino – atidalijo atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui natūra šį turtą, o ieškovui už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisiant iš atsakovo 5125 Lt kompensaciją; taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 2953,75 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta šalių procesinė padėtis). Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1334 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta šalių procesinė padėtis). Teismas nurodė, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005). Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 150,98 kv. m gyvenamasis namas, kuriame nėra ieškovo paveldėtą 1/4 dalį namo atitinkančio dydžio atskiros patalpos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą paskirsčius patalpas ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos. Prašymą dėl naudojimosi namu (jį atitinkamai rekonstravus) tvarkos nustatymo pareiškė ieškovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą projektą. Ieškovas privalėjo pateikti ir apskaičiavimus, kiek kainuotų jo siūlomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos įgyvendinimas (CK 4.76 straipsnis); įrodymus, patvirtinančius techninę galimybę atlikti pertvarkymus. Taigi ieškovas neįrodė, kad jo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui, jo paskirčiai.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsniu tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be jo sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006). Tam, kad atsakovas galėtų gyventi šildomose patalpose pagal ieškovo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, reikia įrengti šildymo sistemą, kurios kaina du kartus viršija gyvenamojo namo rinkos vertę. Taigi nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo paskirčiai. Be to, ieškovas privalėtų padengti ¼ dalį šildymo sistemos įjungimo kainos – 10 340 Lt. Ieškovas yra II grupės invalidas, nedarbingas, todėl jam būtų sunku įgyvendinti bendraturčio pareigą proporcingai savo daliai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas. Be to, šalys nuolatos konfliktuoja dėl joms daline nuosavybe priklausančio turto, todėl kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalėjo pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Remdamasis CK 1.5, 4.76 straipsniais teismas sprendė, kad vienintelis ir teisingiausias ginčo išsprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priimti naują sprendimą – patenkinti dalį ieškinio: 1) paskirti ieškovui naudotis 0,25 ha žemės sklypo 0,0419 ha, 0,0106 ha žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte raide „C“, atsakovui – 0,0814 ha, 0,0448 ha, 0,0309 ha žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte raide „B“; bendrai naudotis palikti 0,0277 ha žemės sklypo dalį, pažymėtą projekte raide „A“, ir 127 kv. m žemės sklypo dalį po pastatais; 2) paskirti ieškovui naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-1/14,55 kv. m, 1-4/12,05 kv. m, 1/2 dalį kambario 1-2/13,62 kv. m, 11/25 dalis rūsio R-1/9,75 kv. m (iš viso – 37,70 kv. m), o atsakovui paskirti naudotis patalpomis 1-3/34,10 kv. m, 1-5/20,21 kv. m, 1-6/31,88 kv. m, 1/2 dalis 1-2/13,62 kv. m, 14/25 dalis R-1/9,75 kv. m, R-2/14,82 kv. m (iš viso – 113,28 kv. m); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CK. 4.80 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006, kurioje nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei šioje byloje. Ieškovo nuomone, teismai galėjo nustatyti jo prašomą naudojimosi turtu tvarką, nes gyvenamojo namo plotas – 150,98 kv. m, yra du įėjimai, funkcionalios būtų abi namo dalys, nebūtų reikalinga rekonstrukcija. Pažymėtina, kad žemės sklypas šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, be to, tai jo tėviškė. Atidalijimas iš bendros nuosavybės natūra šioje byloje teoriškai yra galimas, tačiau tam reikėtų parengti rekonstrukcijos projektą pagal Statybos įstatymo reikalavimus, o atskirų turtinių vienetų suformavimas būtų susijęs su dideliais kaštais, todėl yra ekonomiškai netikslingas.

2. Dėl CK 4.75 straipsnio taikymo. Teismai, netenkinę ieškinio reikalavimų, pažeidė CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimą ir taikymą (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. S. B., Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Nagrinėjamoje byloje yra galimybė nustatyti namo naudojimosi tvarką: namas yra su dviem įėjimais, taigi, galima namą naudoti kaip du atskirus butus, nereikalinga rekonstrukcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005). Dėl to neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi pateikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Daikto atskyrimas natūra pagal bendraturčiams turimas dalis nepadarys neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl atsakovo reikalavimas atidalyti turtą, išmokant kompensaciją pinigais, turėtų būti pripažintas kaip neatitinkantis CK 4.80 straipsnio reikalavimų. Ieškovo nuomone, šioje byloje teismas nepagrįstai taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismui atidalijus nurodytą turtą atsakovo siūlytu būdu, ieškovas neturės galimybės naudotis jam teismų paskirta 0,78 kv. m žemės sklypo dalimi (CK 1.5 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jame nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalį nurodydamas, jog kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Be to, atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Teismas nustatė, kad pagal ieškovo pateiktą patalpų naudojimosi tvarkos projektą ieškovui atitektų funkcinės paskirties ir vertės prasme vertingesnės patalpos, tai lemtų būtinybę atlikti pertvarkymus, kurie kainuotų daugiau kaip namų valda. Dėl to nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo paskirčiai. Pažymėtina, kad ieškovas, pateikęs namo naudojimosi tvarkos planą, neteikė pasiūlymų dėl atsakovui tenkančios dalies apšildymo, neginčijo namų valdos vertinimo, nepaneigė, kad būtina įrengti šildymo sistemą. Pagal byloje esančius duomenis teismas tinkamai sprendė, kad ieškovas negalės tinkamai apmokėti išlaidų turtui išlaikyti ir išsaugoti, padengti 1/4 dalies šildymo sistemos įjungimo išlaidų (CK 4.76 straipsnis). Be to, nustatant naudojimosi patalpomis tvarką būtina įvertinti tarp bendraturčių susiklosčiusius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl naudojimosi namų valdos 0,25 ha žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas nepasiūlė atsakovui kompensavimo už pasirinktas funkcine prasme vertingesnes patalpas (CK 1.75, 4.75 straipsniai). Pagal CPK 178 straipsnį ieškovas turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių bendrosios nuosavybės teise turimas turto dalis, byloje surinktus įrodymus dėl šildymo sistemos įrengimo kaštų, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar bus galima patekti prie ieškovo nurodomo žemės sklypo ne per namų valdą pagal byloje esančius žemės paskirstymo planus, išvažiuojamajame posėdyje ir nenustatė ieškovo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad naudojimosi 0,78 ha žemės sklypo dalimi klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurio dalies ieškovas apeliacine tvarka neskundė, neskundžia ir kasacine tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, t. y. patikrina kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis buvo spręsti šalių pareikšti reikalavimai dėl nuosavybės teisių į namų valdą – gyvenamąjį namą ir 0,25 ha sodybinį žemės sklypą įgyvendinimo. Kasaciniu skundu neprašoma, o peržengti kasacinio skundo ribas pagrindo nėra (CPK 353 straipsnio 2 dalis), patikrinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis išspręstas šalių nuosavybės teisių įgyvendinimas į 0,78 ha ir 2,10 ha žemės sklypus.

Dėl prioriteto įgyvendinant nuosavybės teises

Šalių pareikštų reikalavimų dalykas, esantis ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalyku, – tai reikalavimai išspręsti šalių bendrosios nuosavybės teisių į namų valdą – gyvenamąjį namą ir 0,25 ha sodybinį žemės sklypą įgyvendinimo klausimą. Minėta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalys, o atsakovui – 3/4 dalys nuosavybės teisėje, t. y. idealiosios dalys šalių nuosavybės teisėje į ginčo dalyką yra nustatytos, todėl spręstinas klausimas dėl šalių nuosavybės teisių realiųjų dalių.

Bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo aspektu šalys prašė skirtingai spręsti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo dalyką - namų valdą klausimą. Ieškovas savo reikalavimą grindė CK 4.75, 4.81 straipsnių nuostatomis ir esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laikė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Atsakovas CK 4.81 straipsnio pagrindu siekė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo

Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Įstatymo formuluotėje nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Įstatyme įtvirtintų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.

Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją, paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003).

Nagrinėjamoje byloje galima pripažinti, kad ieškovui priklausanti idealioji dalis bendrosios nuosavybės teisėje nėra didelė – tik 1/4 dalis nuosavybės teisėje į daiktą. Tačiau realioji ieškovui priklausančios nuosavybės dalis daikte yra gana didelė. Pagal pateiktus apskaičiavimus gyvenamojo namo struktūroje ji sudaro 37,70 kv. m ir tokio dydžio nuosavybės dalies turėjimo faktas teikia pagrindą spręsti, kad turi būti galimybė racionaliai tą dalį atskirti. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo formuoti išvadų, pripažįstant atidalijimo natūra negalimumą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006, suformuluotomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformuluotos taisyklės taikytinos tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ir tai daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti konkrečius kasacinio teismo išaiškinimus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo išvadoms pagrįsti naudota byla iš esmės skirtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, nes šioje byloje buvo sprendžiamas nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimas į iš esmės skirtingą savo parametrais ir struktūra daiktinių teisių objektą – tris kartus nei nagrinėjamoje byloje mažesnį 48,31 kv. m gyvenamąjį namą, kuriame natūra, nepadarant neproporcingos žalos, nebuvo įmanoma atidalyti atsakovui nuosavybės teise priklausančios 12,07 kv. m patalpos. Nagrinėjamoje byloje, minėta, ieškovui priklausanti realioji dalis nuosavybės teisėje sudaro 37,70 kv. m, t. y. pakankamai didelę, ir tai teikia pagrindą pripažinti, kad daiktas–gyvenamasis namas yra dalus. Tarp bendraturčių kylančios konfliktinės situacijos dėl naudojimosi nuosavybe, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, nepripažintina pakankamu pagrindu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą spręsti tokia forma, kaip tai atliko apeliacinės instancijos teismas, kai vienam iš bendraturčių (atsakovui) natūra buvo priteistas gyvenamasis namas, o kitam bendraturčiui (ieškovui) – piniginė kompensacija. Daikto padalijimas natūra, kai toks padalijimas galimas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, ir savarankiškų civilinės apyvartos objektų suformavimas įneša teisinį ir faktinį aiškumą tarp buvusių bendraturčių, panaikina arba gerokai sumažina konfliktų kilimo galimybes.

Minėta, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Ieškovo realioji nuosavybės dalis (37,70 kv. m dydžio) yra gana didelė ir būtų galima ją racionaliai atidalyti, todėl jo teisės į jam natūra priklausančią dalytino turto dalį neturėtų būti paneigta, sumokant byloje nustatytą piniginę kompensaciją, bet kartu ji neturėtų būti įgyvendinama tokiomis sąlygomis, kaip pasiūlė ieškovas, nes tokiomis sąlygomis atlikus gyvenamųjų patalpų atidalijimą ar nustačius naudojimosi tvarką pažeidžiamos atsakovo teisės jam paskiriant nepalyginamai mažiau vertingas patalpas. Bylos nagrinėjimo metu šalys nuosekliai laikėsi savo pozicijų dėl pareikštų reikalavimų įgyvendinant nuosavybės teises į turtą, t. y. ieškovas siekė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką pagal jo pateiktą projektą, atsakovas reikalavo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priteisiant namų valdą natūra, o ieškovui – išmokant kompensaciją pinigais, nors kolegija sprendžia, kad šiuo atveju galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą. Atsakovo pateiktas gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektas, jo įgyvendinimo kaina ir ribotos ieškovo galimybės kompensuoti nurodomas rekonstrukcijos išlaidas negali visiškai eliminuoti tinkamo savininko nuosavybės teisių įgyvendinimo - atidalijimo natūra galimybės, nes galimos alternatyvios, mažiau išlaidų reikalaujančios patalpų apšildymo galimybės, atitinkamai gyvenamųjų patalpų funkcinio vertingumo suvienodinimas ir pan. Taigi kolegija sprendžia, kad šalys neišnaudojo visų galimybių racionaliai atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tinkamu bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu pagal nustatytas bylos aplinkybes yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis).

Kolegija nepriima dėl ieškovo blogesnio sprendimo, nes, naikindama skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo turtą, priteisiant jam piniginę kompensaciją, grąžina ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/4 dalį 0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), t. y. atkuria jo, kaip bendraturčio, teisinį statusą (CPK 353 straipsnio 3 dalis). (duomenys neskelbtini). Kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinio reikalavimas atidalyti atsakovo A. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 0,25 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui A. M. 0,25 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) natūra, o ieškovui P. M. už jo dalį bendrojoje nuosavybėje – 5125 (penkių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių) Lt kompensaciją, ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta šią priešieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl 1334 (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt keturių) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui A. M. iš ieškovo P. M. 2953,75 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt trys Lt 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumažinant šią sumą iki 1477 (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt septynių) Lt.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui P. M. 472 (keturi šimtai septyniasdešimt du) Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Dangutė Ambrasienė

Birutė Janavičiūtė