Dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-36/2009

Procesinio sprendimo kategorija

35.5; 36.1; 52.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos ranga“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos ranga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belvilis“ dėl skolos už statybos rangos darbus ir nuostolių atlyginimo, palūkanų ir netesybų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Atkirtos ranga“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ieškovo UAB „Atkirtos ranga“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Atkirta“) ir atsakovo UAB „Belvilis“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „GASĮ“) ginčas, kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo, joje sutartų darbų apimties, jų kainos, atsiskaitymo už atliktus darbus, nuostolių atlyginimo, netesybų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 2 603 461 Lt ir 192 596,20 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 177 715,50 Lt palūkanų, 829 753,29 Lt delspinigių, 5 173 284,50 Lt nuostolių (iš viso 8 976 810,49 Lt) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško ieškinio sumos išieškojimo. Ieškovas nurodė, kad dėl darbų, kurie nenumatyti statybos rangos sutartyje, šalys sudarė naują sutartį. Atsakovas nepagrįstai vengė pasirašyti atliktų darbų aktus ir laiku neatsiskaitė tiek už darbus, atliktus pagal pradinę statybos rangos sutartį, tiek už darbus, dėl kurių buvo susitarta žodžiu, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė.

Atsakovas priešieškiniu prašė: pripažinti, kad jis pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo atliktų darbų aktus, taip pat kad šie darbų aktai yra niekiniai; priteisti iš ieškovo 1 117 864,98 Lt nuostolių atlyginimo, 838 871,50 Lt delspinigių, 720 000 Lt netesybų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško priteistos sumos išieškojimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tinkamai neatliko ir neperdavė atsakovui visų darbų, nurodytų statybos rangos sutartyje, t. y. neįvykdė darbų iki galutinio rangos sutartyje nustatyto termino, darbus atliko nekokybiškai, nepašalino atsakovo nurodytų jų trūkumų, pažeidė šalių sutartas darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas, todėl atsakovas negalėjo įvertinti aktuose nurodytų darbų fakto, kiekių, kokybės ir kainos. Ieškovas yra įmonė (verslininkas), jis pažeidė savo pareigas pagal statybos rangos sutartį, todėl atsako be kaltės, o jo neteisėti veiksmai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kurios taikymui egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas įvertinęs šalių viena kitai mokėtinas sumas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies - priteisė atsakovui iš ieškovo 364 816 Lt nuostolių ir netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad rangos sutarčiai sudaryti atsakovas UAB „Belvilis“ paskelbė konkursą. Ieškovo pasiūlymo bendra kaina - 4 559 084 Lt su PVM, kurios nekeisdamas ieškovas įsipareigojo atlikti visus objektų rangos darbus. 2005 m. sausio 7 d. rangos sutartimi šalys įtvirtino šią sutarties kainą ir susitarė dėl statybos darbų atlikimo terminų. 2005 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokole, pasirašytame ir ieškovo, nurodyti atliktų darbų trūkumai, kuriuos rangovas pagal sutartį privalėjo ištaisyti per 5 dienas. Atsakovo pateikti raštai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas buvo raginamas ištaisyti statybos darbų trūkumus, tačiau įrodymų, kad ieškovas juos pašalino, nėra. Teismas nurodė, kad darbų rezultatą, nepaisant trūkumų, galima naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, todėl nėra pagrindų, dėl kurių užsakovas turėtų teisę atsisakyti priimti visą darbų rezultatą. Darbai atlikti viršijant lokalines sąmatas, tačiau tai nėra pagrindas užsakovui visiškai atsisakyti pasirašyti aktus, nes nesutarimų tokiu atveju atsiranda tik dėl sutartyje nustatytos darbų kainos, bet ne dėl darbų atlikimo fakto. Apie tokius nesutarimus galima pažymėti pasirašomo akto išlygose. Teismas sprendė, kad užsakovas, paaiškėjus, jog rangovas per papildomai nustatytus terminus darbų trūkumų nepašalins, turėjo pareigą pasirašyti aktus su teise nurodyti išlygas. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais. Teismas nurodė, kad užsakovas pagal rangos sutarties sąlygas turėjo teisę atidėti numatyto baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymą iki tol, kol trūkumai bus ištaisyti, ir atidėti mokėjimus iki baigiamojo akto pasirašymo. Rangovas užtikrino visų darbų, reikalingų atiduoti objektą vertinti užsakovui, pabaigimą, todėl privalėjo įvykdyti rangos sutartį ir atlikti visus prie jos esančiose sąmatose numatytus bei tiesiogiai sutartyje ir sąmatose nenumatytus, bet su numatytais darbais susijusius darbus už rangos sutartyje nustatytą kainą. Teismas pažymėjo, kad pagal rangos sutartį dėl sutartyje nenumatytų darbų atlikimo buvo būtinas susitarimas su užsakovu raštu, o jo nesant, nėra pagrindo konstatuoti, jog šalys susitarė dėl papildomų darbų, jų kainos ar pratęstų terminų šiems darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių ir netesybų atlyginimo, nes ieškovas pažeidė rangos sutarties sąlygas, neperdavė atsakovui laiku atliktų darbų ir nepašalino nustatytų darbų trūkumų. Ieškovui iki nustatyto termino nebaigus atlikti statybos darbų ir jų neperdavus, atsakovas pats organizavo defektų taisymo darbus, be to, nesant galimybės poilsio bazėje vykdyti veiklos, jis turėjo kuro išlaidų, įdarbintam personalui mokėjo atlyginimą, palūkanas bankui už paimtą kreditą. Dėl ieškovo kaltų veiksmų atsakovas 2005 m. negavo iš poilsio bazės eksploatavimo numatytų gauti pajamų, kurias turi kompensuoti ieškovas. Teismas nurodė, kad netesybos yra pernelyg didelės, dalis prievolės įvykdyta, be to, jos įskaitytinos į nuostolius. Konstatavęs, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų neįrodytas, teismas sprendė, kad galutinė darbų kaina yra rangos sutartyje nustatyta 4 559 084 Lt suma, iš kurios 1 591 920,20 Lt rangovui nesumokėta. Įvertinęs nekokybiškai atliktus darbus bei jiems taisyti užsakovo išleistus 399 905,53 Lt, teismas sprendė, jog likusi mokėtina rangovui suma yra 1 192 014,70 Lt. Teismas laikė, kad, tenkinant atsakovo reikalavimus dėl 137 052,39 Lt tiesioginių nuostolių (be nekokybiškų darbų taisymo sumos), 838 871,50 Lt delspinigių ir 580 907 Lt negautų pajamų priteisimo (iš viso 1 556 830,80 Lt), ieškinys negali būti tenkinamas dėl priešieškinio reikalavimų patenkinimo, todėl, atlikęs kiekvienai iš šalių tenkančių piniginių prievolių įskaitymą, priteisė atsakovui iš ieškovo 364 816 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 235 495,50 Lt atlyginimo už darbus, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimo ir 120 912,14 Lt delspinigių, kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2005 m. sausio 7 d. rangos sutartyje šalių sulygtą kainą pagrįstai laikė konkrečia ir galutine visų statybos objekte numatytų atlikti darbų kaina, todėl ieškovas privalėjo atlikti visus tiesiogiai sutartyje bei sąmatose numatytus ir su jais susijusius darbus už rangos sutartyje nustatytą konkrečią sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys rangos sutartyje nustatyta tvarka susitarė dėl tokių papildomų darbų, kurių atlikimas numatytas šalių atstovų trijose atskirai suderintose lokalinėse sąmatose papildomai užsakytiems darbams, nenumatytiems sutartyje ir jos prieduose: pontoniniam lieptui į ežerą įrengti už 80 000 Lt, medinėms koridoriaus luboms įrengti už 250 Lt ir antenos pamatui įrengti už 3231 Lt. Kiti ieškovo nurodyti atlikti darbai, kuriuos jis įvardija kaip papildomus naujus darbus, atlikti nesuderinus rangos sutartyje nustatyta tvarka su užsakovu. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad iš bendros atlyginimo už darbus sumos būtina atimti 40 000 Lt dėl faktiškai neatliktų sutartyje numatytų darbų. Kolegija, įvertinusi prieš tai išdėstytus skaičiavimus, pakoregavo pirmosios instancijos teismo nustatytą 1 192 014,70 Lt mokėtiną atlyginimo už darbus sumą, padidindama ją iki 1 235 495,50 Lt. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo vienašalius darbų atlikimo aktus pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, kad atsakovas turėjo teisę atidėti mokėjimus pagal rangos sutartį, kol nebus perduotas rangos sutarties sąlygas atitinkantis darbų rezultatas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles, kurios turėjo būti įvykdytos pirmiau už atsakovui pagal rangos sutartį tenkančias prievoles, todėl jis negalėjo pasinaudoti teise sustabdyti garantinių darbų atlikimą iki savo prievolių neįvykdys atsakovas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ieškovo sutartinių prievolių pažeidimo atsakovas patyrė 717 959,36 Lt nuostolių. Kolegija pažymėjo, kad teismas, atmetęs atsakovo reikalavimą priteisti 720 000 Lt baudą, spręsdamas dėl ieškovo reikalautų 838 871,50 Lt delspinigių dydžio, be pagrindo nebesivadovavo įstatyme įtvirtinta delspinigių, kaip netesybų rūšies, įskaitymo į nuostolių atlyginimą taisykle. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalių rangos sutarties nuostatose dėl užsakovo teisės į 0,1 procento sutarties kainos dydžio delspinigių skaičiavimą nustatyta sąlyga, kad rangovo pareiga atlyginti užsakovo patirtus nuostolius yra ribojama tiek, kiek jų nepadengia netesybos. Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad atsakovui galėjo būti priteista ne daugiau kaip 120 912,14 Lt delspinigių, nes kita jų dalis įskaičiuotina į 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę į 1 235 495,50 Lt atlyginimą už darbus, o atsakovas – į 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimą ir 120 912,14 Lt delspinigių priteisimą (iš viso į 838 871,50 Lt). Atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, iš dalies patenkinant ieškinį ir priešieškinį, galutinai ieškovui iš atsakovo priteista 396 624 Lt.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Belvilis“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl delspinigių ir atlyginimo už atliktus darbus priteisimo bei priteisti jam iš ieškovo UAB „Atkirtos ranga“ 838 871,50 Lt delspinigių, o iš jo ieškovui priteistą atlyginimą už darbus sumažinti 276 077,20 Lt; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl 720 000 Lt netesybų (baudų) priteisimo, nurodė, kad jos yra aiškiai per didelės, be to, įskaičiuojamos į nuostolių (1 117 864,90 Lt) atlyginimą. Teismų praktikoje 0,1 proc. delspinigiai nelaikomi aiškiai per dideliais, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistą 838 871,50 Lt delspinigių sumą mažinti. Taip pat nebuvo pagrindo šią netesybų sumą įskaityti į nuostolius, nes vieną netesybų sumą jau įskaičius, pakartotinis įskaitinių netesybų taisyklės taikymas paneigia netesybų, kaip prievolės užtikrinimo būdo ir kaip civilinės atsakomybės formos, prigimtį bei paskirtį.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys sutarė dėl trijose sąmatose nurodytų papildomų darbų už 83 481 Lt. Pagrindinėje rangos sutartyje šie darbai nebuvo numatyti, o sąmatas pasirašiusiam atsakovo atstovui nesuteikta teisės sudaryti sutarčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patvirtino šias ginčo sąmatas. Nesant užsakovo valios pateikti rangovui užduotį, priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą, rangos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas, kad šalys susitarė dėl ginčo darbų atlikimo, rėmėsi tik vienu rašytiniu įrodymu – ginčo sąmatomis, o argumentų, dėl kurių nesiremia likusiais įrodymais, nenurodė.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 192 596,20 Lt skolą, nes ši suma atsakovo pareiškimu jau buvo įskaityta sutarties vykdymo metu, padengiant iš ieškovo pareikalautas netesybas. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pabaigos pagrindų, todėl po pranešimo apie įskaitymą atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 192 596,20 Lt baigėsi.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Belvilis“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Atkirtos ranga“ prašo skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netesybų įskaitymo taisyklę taikė antrą kartą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netesybos – 720 000 Lt bauda ir 838 871,50 Lt delspinigių – aiškiai per didelės, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, nepriteisė 720 000 Lt baudos. Lietuvos apeliacinis teismas taikė kitą imperatyviąją teisės normą, įtvirtintą CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią netesybos įskaičiuojamos į nuostolių atlyginimą.

2. Šalių rangos sutarties 4.3 ir 8.2.17 punktuose buvo sutarta dėl galimų papildomų darbų, už kuriuos būtų mokamas atlyginimas, neįskaičiuotas į sutarties kainą, atlikimo, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad neišreikšta jo valia dėl tokių darbų atlikimo. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovo atstovas rangos sutarties vykdymo klausimais yra ginčo darbų sąmatas pasirašęs asmuo, taigi jis turėjo teisę susitarti dėl papildomų darbų atlikimo. Be to, lokalinės sąmatos nėra nuginčytos.

3. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime konstatavo, kad atsakovo mokėtina suma ieškovui už atliktus darbus yra 1 192 014 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu šios sumos neginčijo ir neprašė jos sumažinti 192 596,20 Lt. Taigi šis klausimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 341 straipsnio 1 punktą kasacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, negalima.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Atkirtos ranga“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei priteisti jam iš atsakovo UAB „Belvilis“ 95 899 Lt delspinigių ir 733 839 Lt nuostolių atlyginimą; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo reikalavimą, priteisė iš ieškovo nuostolių atlyginimą ir delspinigius už netinkamą sutartinės prievolės vykdymą, o tokį ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas taip sprendė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas pagal sutartį turėjo teisę atidėti mokėjimus iki darbų rezultato perdavimo. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį šalis turi teisę ginti savo interesus sustabdydama priešpriešinį prievolės vykdymą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama proporcingai kitos šalies prievolės nevykdymui. Kadangi apeliacinės instancijos teismo patenkintų ieškovo reikalavimų suma yra 396 624 Lt didesnė nei atsakovo, ieškovas daro išvadą, kad atsakovo nevykdyta prievolė buvo atitinkamai didesnė nei jo prievolė atsakovui. Atsakovas turėjo teisę sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus tik šalintinų darbų trūkumų vertės ir delspinigių sumos apimtimi, todėl prievolės dalį dėl 396 624 Lt sumokėjimo už atliktus darbus privalėjo įvykdyti. Kadangi atsakovas, neproporcingai gindamas savo interesus, nepagrįstai ieškovui laiku nesumokėjo šios sumos, ieškovui priteistinas 733 836 Lt nuostolių atlyginimas ir 95 899 Lt delspinigių.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Atkirtos ranga“ kasacinį skundą atsakovas UAB „Belvilis“ prašo skundą atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Rangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią atsakovas atsiskaito su ieškovu. Ieškovas, nesilaikęs šios tvarkos, tinkamai neįvykdęs sutartinių prievolių (praleidęs prievolių vykdymo terminus, darbus atlikęs su trūkumais ir neperdavęs darbų sutartyje nustatyta tvarka), neturi subjektinės teisės reikalauti iš atsakovo, o atsakovas – subjektinės pareigos mokėti už aktuose nurodytus darbus ieškovui (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Teismams konstatavus, kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles, kurios turėjo būti įvykdytos anksčiau už atsakovui pagal rangos sutartį tenkančias prievoles, ir taikius CK 6.206 straipsnį, nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.58 straipsnio 3 dalį.

2. Ieškovas nesiėmė priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, pažeisdamas kooperavimosi pareigą, bei vykdė sutartį neekonomišku atsakovui būdu, todėl laikomas praradusiu teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

3. Atsakovas viso proceso metu nesutiko nei su ieškovo nuostolių patyrimo faktu, nei su jų dydžiu, teigdamas, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniuose skunduose keliami teisės normų, nustatančių netesybų įskaitymo į nuostolius taisykles bei reglamentuojančių sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, taikymo klausimai. Tai yra kasacijos pagrindas, todėl kolegija pasisako šiais klausimais.

Dėl užsakovo teisės sustabdyti atlyginimo už atliktus darbus mokėjimą

Kasaciniu skundu ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta jam iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą bei netesybas, ir nurodo, kad nuostoliai atsirado dėl ieškovo netinkamai įvykdytų prievolių atsakovui sustabdžius neproporcingai didelės atlyginimo už atliktus darbus dalies mokėjimą. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4 dalies prasmę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos apdaila“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-468/2006), tais atvejais, kai darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus darbus apimtimi, atitinkančia šalintinų trūkumų kainą. Kitaip tariant, įstatyme nustatyta galimybė sustabdyti prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma. Tačiau sutarties šalys sutartyje gali sutarti ir dėl kitokių šalims priimtinų atsiskaitymo sąlygų, įskaitant ir mokėtinų sumų sulaikymo teisės apimtį. Toks susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, be kita ko, reiškiantį ir šalių teisę savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio, nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos, ir tokiu suderintos valios išreiškimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju sutarties šalys šia tvarka pasinaudojo ir darbų apmokėjimo tvarką nustatė statybos rangos sutarties 6 punkte, o atvejį, jei rangovas netinkamai įvykdytų savo prievolę, aptarė sutarties 6.2 punkte. Pagal šį punktą užsakovui įtvirtinta galimybė sulaikyti didesnę sumą, nei šalintinų trūkumų kaina. Pažymėtina, kad ieškovui statybos darbai yra verslas, todėl jis turi pakankamai patyrimo sudarydamas statybos rangos sutartis ir yra kompetentingas įvertinti riziką, galimą dėl tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimo. Ieškovas su prieš tai nurodyta sutarties sąlyga sutiko pasirašydamas sutartį, neginčijo jos ir vėliau. Tai reiškia, kad ieškovas savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatyme nustatytos priemonės sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. UAB „Medonos mėsa“, bylos Nr. 3K-3-464/2006). Prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti pagal sutarties nurodymus, tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovui tinkamai neįvykdžius savo prievolės ir dėl to atsakovui sustabdžius savo prievolės vykdymą, kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje, atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl tokio sustabdymo. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai šį reikalavimą atmetė.

Dėl netesybų mažinimo ir jų įskaitymo į nuostolius

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Jei nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kitaip tariant, netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

Teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta). Teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

Pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant, ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Ta pati taisyklė taikytina ir nustatant, ar nebus pažeista CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, kad sumažintos netesybos negali tapti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.

Atliekant netesybų įskaitymą į nuostolius kaip ir prieš tai aptartu netesybų mažinimo atveju turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek delspinigių, tiek baudų). Dėl to negalima situacija, kai į nuostolių sumą pirmiausia įskaitoma viena netesybų rūšis (bauda), o po to į tą pačią nuostolių sumą- kita netesybų rūšis (delspinigiai) visa apimtimi, nors bendra jų suma viršija nuostolių sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kokia tvarka teismas nustato priteisiamas sumas, kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius: į priteistiną nuostolių sumą įskaitoma ją atitinkanti sutartinių netesybų suma (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžiamas klausimas dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustatoma galutinė priteisiama netesybų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad šiuo atveju sutartinės netesybos yra per didelės, dalis prievolės įvykdyta, taigi, yra pagrindas mažinti netesybas. Teismai taip pat nurodė, kad turi būti taikoma netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklė. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo nuostolius ir delspinigių dydžio netesybas, tačiau tiksliai neįvardijo, kokį sprendimą priėmė dėl baudos: ar jos dydžiu sumažino netesybas, ar įskaitė į nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, priteisė nuostolius (dalį delspinigių įskaitydamas į juos) ir delspinigius, viršijančius nuostolių dydį; dėl netesybų, išreikštų baudos forma, nepasisakė. Dėl to kasatorius UAB „Belvilis“ pagrįstai kelia klausimą dėl to, ar nebuvo atliktas dvigubas netesybų įskaitymas į nuostolius, tai reikštų netinkamą teisės normų, reglamentuojančių nuostolių ir netesybų santykį, taikymą.

Laikydamasi prieš tai nurodytos priteisiamų sumų nustatymo tvarkos, kai prašoma priteisti nuostolius ir netesybas, ir atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytus nuostolių, delspinigių ir baudos dydžius bei sutikdama su šių teismų išvada, kad yra pagrindas mažinti netesybas, kolegija patikslina apeliacinės instancijos nutartį, nekeisdama galutinės atsakovui iš ieškovo priteistinos nuostolių ir netesybų sumos. Teismų nustatyta bendra netesybų suma – 1 558 871,50 Lt (delspinigiai – 838 871,50 Lt ir bauda – 720 000 Lt), atlygintini nuostoliai – 717 959,36 Lt. Į atlygintiną nuostolių sumą įskaitoma 717 959,36 Lt netesybų. Po įskaitymo likusi netesybų dalis sudaro 840 912,20 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad netesybos atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangovo prievolės tinkamą įvykdymą ir užsakovo teisėtų interesų apsaugą pakankamai užtikrino pirmiau nurodyta rangos sutarties 6.2 punkto nuostata dėl užsakovo teisės sulaikyti didesnę atsiskaitymo už darbus sumą, nei šalintinų trūkumų kaina. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės ir sprendžia, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu jos mažintinos iki apeliacinės instancijos teismo atsakovui priteistos netesybų sumos – 120 912,14 Lt.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. CPK 341 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų kasacine tvarka.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad jo prievolė sumokėti ieškovui 192 596,20 Lt atlyginimo už atliktus darbus pasibaigė įskaitymu (įskaitant ieškovo mokėtinus delspinigius), todėl ieškinys dėl šios sumos negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad rangos sutartyje buvo nustatyta konkreti darbų kaina, todėl ieškovas atsakovui už atliktus darbus turi sumokėti sutartyje sulygtą atlyginimą. Aptariami 192 596,20 Lt yra šio atlyginimo dalis. Teismas priteisė visą ieškovo prašomą nesumokėtą atlyginimo, kuris buvo sulygtas statybos rangos sutartimi, dalį, taigi, ir 192 596,20 Lt. Atsakovas apeliacine tvarka šios teismo sprendimo dalies neskundė ir apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisakė. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 341 straipsnio 1 dalimi, šių kasatoriaus UAB „Belvilis“ kasacinio skundo argumentų nenagrinėja.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas atliko papildomų, statybos rangos sutartyje nenumatytų darbų, ir priteisė atlyginimą už jų atlikimą. Atsakovas atsisakymą apmokėti už šiuos darbus grindė tuo, kad jie nebuvo užsakyti sutartyje nustatyta tvarka. Teismas išnagrinėjęs statybos rangos sutarties sąlygas priėjo išvadą, kad dėl papildomų į sąmatą neįtrauktų darbų užsakymo ir jų kainos turėjo būti susitarta raštu, o įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad šalys rangos sutartyje nustatyta tvarka susitarė dėl papildomų darbų, numatytų trijose šalių atstovų suderintose lokalinėse sąmatose (dėl pontoninio liepto į ežerą, medinių koridoriaus lubų ir antenos pamato įrengimo). Kasaciniame skunde, kaip ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovas darbų užsakymo sutartyje nustatyta tvarka fakto iš esmės neneigia, tačiau iškėlė naują argumentą – kad darbus užsakė neturintis tam įgalinimų asmuo. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas iki kasacinio skundo pateikimo nekėlė klausimo dėl savo atstovui suteiktų teisių ir pareigų apimties, tai šis kasatoriaus argumentas nenagrinėtinas kaip neatitinkantis kasacinio skundo argumentams nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl tenkinti kasacinius skundus nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas nekeistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas