Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. 3P-1547/2019

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00026-2017-9 (N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Grabinsko,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 9 d. gautu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, kuria netenkinta (duomenys neskelbtini) prašymo atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM2LTM3MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-36-370/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-36-370/2018">e2A-36-370/2018</a>, kurioje atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl nepriklausomumo bei nešališkumo reikalavimų taikymo arbitražo procese arbitrą skiriančiam subjektui (KAĮ 8 straipsnio 1 dalis) ir arbitrui (KAĮ 15 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad šiuo atveju, vertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus šališko arbitražo teismo pirmininko ir jo pavaduotojo, kaip arbitrą paskyrusio asmens, ryšius su arbitražo bylos šalimi ir jos atstovais, neįvertintos visos tiesioginės ir netiesioginės sąsajos bei jų visuma, todėl nepašalintos visos prielaidos, galėjusios sukelti abejones dėl arbitrą arbitražo byloje paskyrusio asmens nepriklausomumo ir nešališkumo. Kaip pagrindu kasacijai remiamasi argumentais, kad teismas, vertindamas arbitrą paskyrusio asmens nešališkumą ir nepriklausomumą, pažeidė CPK 176, 177, 179, 180, 185 straipsnių nuostatas, todėl nenustatė, jog arbitražo teismas pažeidė esminius arbitražo proceso principus, šie pažeidimai nesuderinami su viešosios tvarkos reikalavimais (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas), kuriuos teismas turi patikrinti ex officio. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jas taikė formaliai, neatsižvelgė į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, neįvertino pareiškėjos nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių išnagrinėtos civilinės bylos kontekste, nenustatė jų įtakos išnagrinėtai bylai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2019 m. rugsėjo 6 d. AB SEB banke sumokėtą 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas