Nr. DOK-679
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01609-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 17 d. paduotu atsakovo L. E. R. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl pinigų priteisimo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-679
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01609-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 17 d. paduotu atsakovo L. E. R. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl pinigų priteisimo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Objektyvusis (arba teisės pažeidimo) nepagrįsto praturtėjimo arba lėšų gavimo be teisinio pagrindo momentas siejamas su nepagrįstai gautomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju tai būtų 2006 m. gruodžio 15 d., todėl teisinis pagrindas ieškovui ginti savo neva pažeistas teises ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus buvo jau nuo 2006 m. gruodžio 15 d.
2. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog ieškovas apie jo neva pažeistas teises sužinojo tik 2015 m. sausio 7 d., visiškai netyrė ir nevertino aplinkybių, kada ieškovas objektyviai turėjo sužinoti apie tai, jog nekilnojamasis turtas vis dėl to jam nebus parduotas. Vėliausiai nuo 2011 m. lapkričio 15 d. ieškovas turėjo kreiptis į teismą, kas nagrinėjamu atveju ir turėjo būti laikoma ieškinio senaties pradžios momentu. Nuo pakvitavimų pasirašymo dienos iki dienos, kai teismų buvo nustatyta, jog ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, praėjo 9 metai. Toks ilgas terminas negali būti objektyviai pateisinamas. Jeigu ieškovas devynerius metus nuo pinigų sumokėjimo dienos tikėjosi jog su juo bus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, toks ieškovo elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens standartų. Be to, ieškovas per visą laikotarpį, nuo pat 2006 m. iki 2025 m., kai pateikė ieškinį teismui, nė karto nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į atsakovą dėl turto pardavimo.
3. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama objektyvesniais kriterijais, nepasikliaujant vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminį mokestį už atsakovą sumokėjo advokatas, todėl atsisakius priimti kasacinį skundą jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui Linui Kontrimui (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 17 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr.699.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
