Civilinė byla Nr. e3K-7-36-943/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10488-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.3.10.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės, Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja), Dalios Vasarienės ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, „AS Inbank“ filialas, ir atsakovo N. V. patikslintą priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, santuokoje atsiradusių prievolių priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, „AS Inbank“ filialas.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo aktyvumą santuokos nutraukimo byloje sprendžiant sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo ginčą bei kompensacijos už sutuoktiniui (partneriui) asmeninės nuosavybes teise priklausančio turto neesminį pagerinimą kito sutuoktinio (partnerio) ar bendromis sutuoktinių lėšomis apskaičiavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydama teismo: 1) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti: transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, registruotą atsakovo vardu, rinkos vertė – 4133 Eur; 1 televizorių, 600 Eur vertės; kompiuterį, 100 Eur vertės; šaldytuvą, 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 300 Eur vertės; viryklę su orkaite, 600 Eur vertės; UAB „Kauno transporto logistika“, juridinio asmens kodas 302970416, akcijas; virtuvinį kombainą, 150 Eur vertės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti: 1 televizorių, 600 Eur vertės; mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės; drėgmės rinktuvą, 150 Eur vertės; lygintuvą,70 Eur vertės; 3) priteisti ieškovei 4179,50 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitekusią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo; 4) pripažinti patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatyti, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisių į Butą; 5) atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį Buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 34 100 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią 1/2 ieškovės Buto dalį; 6) po santuokos nutraukimo asmeninę atsakovo prievolę kreditoriui „Luminor Bank AS“ pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį palikti asmenine atsakovo prievole; 7) po santuokos nutraukimo asmeninę atsakovo prievolę kreditoriui „AS Inbank“ filialui pagal 2021 m. spalio 9 d. vartojamojo kredito sutartį palikti asmenine atsakovo prievole; 8) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę; 9) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą – 1320 Eur; 10) nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovas N. V. patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) atsakovui natūra priteisti ir pripažinti asmenine nuosavybe: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2000 Eur vertės; televizorių LG, 600 Eur vertės; šaldytuvą „Samsung“, 200 Eur vertės; skalbimo mašiną „Samsung“, 250 Eur vertės; viryklę „Whirpool“ su orkaite, 500 Eur vertės; virtuvinį kombainą „Philips“, 80 Eur vertės; UAB „Kauno transporto logistika“, juridinio asmens kodas 302970416, 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, 2896 Eur vertės; 2) ieškovei priteisti: dėl jos kaltės prarasto automobilio BMW vertę – 4030 Eur, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją, įskaičiuotiną į bendros mokėtinos kompensacijos dydį; kompiuterį „Asus“, 20 Eur vertės; televizorių „Philips“, 600 Eur vertės; mikrobangų krosnelę „Samsung“, 50 Eur vertės; drėgmės rinktuvą „WS1“, 80 Eur vertės; lygintuvą „Tefal“, 30 Eur vertės; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą: 758 Eur už atitenkantį didesnės vertės turtą natūra; 1422,74 Eur 1/2 dalį sumokėto kredito dalis „Luminor Bank AS“; 420 Eur 1/2 dalį sumokėto kredito dalį „AS Inbank“ filialui; iš viso – 2600,74 Eur, pinigus pervedant per dešimt mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 183 Eur už jos kaltais veiksmais padarytą žalą (transporto priemonės laikymą aikštelėje); 5) nekeičiant 2014 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties su „Luminor Bank AS“ sąlygų, prievolę priteisti vykdyti asmeniškai atsakovui; 6) nekeičiant 2021 m. spalio 9 d. vartojamojo kredito sutarties, sudarytos su „AS Inbank“ filialu, sąlygų, nutraukiant santuoką prievolę priteisti vykdyti asmeniškai atsakovui; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas padalijo šalių santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:
4.1. Priteisė natūra ieškovei televizorių „Philips“ (600 Eur vertės), kompiuterį „Asus“ (60 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (75 Eur vertės), drėgmės rinktuvą (115 Eur vertės) ir lygintuvą „Tefal“ (50 Eur vertės), iš viso turto, kurio vertė 900 Eur.
4.2. Priteisė natūra atsakovui transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (2040 Eur vertės), televizorių LG (600 Eur vertės), šaldytuvą „Samsung“ (350 Eur vertės), skalbimo mašiną (275 Eur vertės), viryklę su orkaite „Whirpool“ (550 Eur vertės), virtuvinį kombainą (115 Eur vertės), 100 (vieną šimtą) vienetų UAB „Kauno transporto logistika“, juridinio asmens kodas 302970416, akcijų (2896 Eur vertės), iš viso turto, kurio vertė 6826 Eur.
4.3. Priteisė ieškovei 2963 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitekusią didesnę turto dalį.
4.4. Atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti Butą ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatyti, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisių į šį Butą, ir atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį Buto, iš bendrosios dalinės nuosavybės šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 25 643 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės 1/2 Buto dalį.
4.5. Priteisė ieškovei iš atsakovo 15 000 Eur kompensaciją už investicijas į Butą.
4.6. Priteisė nepilnamečiams vaikams H. V. ir H. V. iš atsakovo 1320 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4.7. Nustatė ieškovės ir atsakovo įsipareigojimų kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymą: atsakovo prievolę kreditoriui „Luminor Bank AS“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį paliko asmenine atsakovo prievole.
4.8. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2812,64 Eur piniginę kompensaciją už sumokėto kredito 1/2 dalį „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui ir 1/2 dalį „AS Inbank“ filialui.
4.9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) pavardę.
4.10. Nepriteisė ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienas iš kito.
4.11. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl kredito sutarties, sudarytos su „AS Inbank“ filialu, priteisimo vykdyti asmeniškai atsakovui.
4.12. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
4.13. Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė.
4.14. Priteisė ieškovei iš atsakovo 979,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4.15. Priteisė valstybei iš atsakovo 1223 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Dėl kompensacijos už atsakovui asmeninės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo Butą už 24 328 Eur (84 000 Lt). Dalį lėšų – 8457 Eur (29 200 Lt) Butui įsigyti skyrė atsakovo tėvai. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas sudarė kredito sutartį ir jam buvo suteiktas 15 871,18 Eur kreditas, kurio pabaiga 2049 m. birželio 28 d., kredito likutis 2024 m. birželio 26 d. yra 12 613,96 Eur. 2023 m. liepos 23 d. Teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus rinkos vertės ekspertizės aktu nustatyta, kad Buto rinkos vertė šiuo metu yra 68 200 Eur.
6. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos.
7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo tėvams jų už butą sumokėtos pradinio įnašo lėšos būtų buvusios grąžintos.
8. Teismas konstatavo, kad nors šalys dar iki santuokos sudarymo artimai bendravo, iš esmės vedė bendrą ūkį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Butą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas atsižvelgė į tai, kad dalį lėšų Butui įsigyti atsakovui padovanojo jo tėvai, likusią dalį už Butą mokėtinos kainos atsakovas sumokėjo pasinaudodamas kredito įstaigos jam asmeniškai suteiktu kreditu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji rado Butą skelbimuose, kartu vyko jo apžiūrėti, vėliau kartu rinkosi buitinius prietaisus, nėra pakankamos siekiant patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus – pripažinti Butą ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisių į Butą, atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį Buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui N. V., o ieškovei J. V. iš atsakovo N. V. priteisiant 34 100 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės 1/2 Buto dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas šią patikslinto ieškinio dalį atmetė.
9. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, jog Buto remontas nebuvo baigtas prieš sudarant santuoką. Remonto darbai buvo vykdomi ir po santuokos sudarymo, iš to išplaukia išvada, kad jam buvo naudojamos santuokinės lėšos. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos sudarymo 2016 m. rugpjūčio 13 d. kreditą šalys dengė iš bendrų santuokinių lėšų. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas visą santuokos laikotarpį, išskyrus laiką, kai jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo arba vaiko auginimo atostogos. Teismo vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė skyrė lėšų Buto remontui, todėl kompensacijos jai nepriteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų.
10. Spręsdamas dėl kompensacijos ieškovei priteisimo, teismas vadovavosi byloje pateiktu nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu. Teismas nurodė, kad Buto rinkos vertė, nustatyta teismo eksperto, yra 68 200 Eur, atsakovo tėvų suteiktos lėšos Butui įsigyti – 8457 Eur, 2024 m. birželio 26 d. kredito likutis – 12 613,96 Eur. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus, atsakovo tėvų jam padovanotas lėšas bei mokėtiną kredito likutį, teismas ieškovei priteisė 15 000 Eur kompensaciją.
11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2025 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeitė iš dalies ir padalijo šalių santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:
11.1. Priteisė natūra ieškovei televizorių „Philips“ (600 Eur vertės), kompiuterį „Asus“ (60 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (75 Eur vertės), drėgmės rinktuvą (115 Eur vertės) ir lygintuvą „Tefal“ (50 Eur vertės), iš viso turto, kurio vertė 900 Eur.
11.2. Priteisė natūra atsakovui transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (2040 Eur vertės), televizorių LG (600 Eur vertės), šaldytuvą „Samsung“ (350 Eur vertės), skalbimo mašiną (275 Eur vertės), viryklę su orkaite „Whirpool“ (550 Eur vertės), virtuvinį kombainą (115 Eur vertės), 100 (vieną šimtą) vienetų UAB „Kauno transporto logistika“, juridinio asmens kodas 302970416, akcijų (2896 Eur vertės), iš viso turto, kurio vertė 6826 Eur.
11.3. Priteisė ieškovei 765 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitekusią didesnę turto dalį.
11.4. Atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti Butą ieškovės bendrąja daline nuosavybe, nustatyti, kad kiekvienai iš šalių priklauso po 1/2 dalį nuosavybės teisių į šį Butą, ir atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį Buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 25 643 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės 1/2 Buto dalį.
11.5. Priteisė ieškovei iš atsakovo 15 000 Eur kompensaciją už investicijas į Butą.
11.6. Priteisė nepilnamečiams vaikams H. V. ir H. V. iš atsakovo 1320 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.
11.7. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
11.8. Nustatė ieškovės ir atsakovo įsipareigojimų kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymą: atsakovo prievolę kreditoriui „Luminor Bank AS“ pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį paliko asmenine atsakovo prievole; priteisė ieškovei iš atsakovo 2090 Eur piniginę kompensaciją už sumokėto kredito 1/2 dalį „Luminor Bank AS“ ir 1/2 dalį „AS Inbank“ filialui.
11.9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) pavardę.
11.10. Nepriteisė ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienas iš kito.
11.11. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl kredito sutarties, sudarytos su „AS Inbank“ filialu, priteisimo vykdyti asmeniškai atsakovui.
11.12. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
11.13. Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė.
11.14. Priteisė ieškovei iš atsakovo 170,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
11.15. Priteisė valstybei 988,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
11.16. Atsakovo gydymo stacionare ligos istoriją Nr. PL22-867 grąžino ją pateikusiai gydymo įstaigai.
11.17. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
11.18. Priteisė iš ieškovės atsakovui 65,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
11.19. Priteisė valstybei iš atsakovo 284 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
12. Kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir bylos medžiagos dalimi dėl kompensacijos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, konstatavo neturinti pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2014 metų, ieškovė dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas visą santuokos laikotarpį, išskyrus laiką, kai jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo arba vaiko auginimo atostogos, duomenų, kad ieškovės gautos pajamos buvo naudojamos ne šeimos reikmėms, byloje nebuvo pateikta, atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, ir tai, kad liudytojai neginčijamai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog prie Buto remonto darbų prisidėjo ieškovės tėvas ir pati ieškovė, patvirtina, kad ieškovė tiek darbu, tiek finansiškai prisidėjo prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kompensacijos ieškovei nepriteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų.
13. Spręsdama dėl už turto pagerinimą priteistino kompensacijos dydžio, kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.119 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, jog sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
14. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika bei CK 3.119 straipsniu, kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, pagrįstai vadovavosi 2023 m. liepos 23 d. ekspertizės aktu, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ir tuo pagrindu pagrįstai nustatė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas kompensacijos dydis sudaro 15 000 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nutarties dalį dėl 15 000 Eur kompensacijos už investicijas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu ieškovei priteisimo; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo prisidėjusio sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbų vertės kompensavimu. Byloje teismai nenustatė, kad ieškovė reiškė tokį reikalavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, peržengęs ieškovės ieškinio ribas, nepagrįstai priteisė ieškovei 15 000 Eur piniginę kompensaciją už investicijas į Butą.
15.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė tik minimalia pinigų suma prisidėjo prie ginčo buto remonto savo darbu ar pinigais, tai galėtų būti vertinama kaip asmeninė investicija į asmeninės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis galėtų prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau tokio reikalavimo ieškovė nereiškė, o teismas, vadovaudamasis CK 3.119 straipsniu, priėmė neteisingą sprendimą.
15.3. Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį privalo įrodyti tai teigianti bylos šalis. Ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių, todėl negalima daryti išvados dėl kompensacijos dydžio.
15.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki santuokos du Buto kambariai buvo ne tik suremontuoti, bet ir visiškai apstatyti. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus. Ieškovė teigė, kad remontas buvo atliktas iki 2021 m., tačiau vonios patalpos durys buvo remontuotos jau ekspertizės (turto rinkos vertės nustatymo) metu, kai ieškovė Bute nebegyveno ir su atsakovu bendro ūkio nebevedė.
15.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai formaliai vertino ieškovės pajamas ir finansines galimybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė paaiškino, jog nuo 2016 metų ji nedirbo, nes išėjo į dekretą, o darbo pajamas pradėjo gauti tik 2021 metais, taigi faktiškai negaudavo pajamų.
15.6. Kredito įmokas ir mokėtiną piniginę kompensaciją už jas teismas jau buvo priteisęs kaip ieškovės investicijas į atsakovo turtą. Dėl to ieškovė nepagrįstai gavo turtinę naudą – ir 15 000 Eur dydžio kompensaciją, ir pusę sumokėtų įmokų.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnis ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismas savo iniciatyva gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismai, nustatę, kad Butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir netenkindami ieškovės nurodytų reikalavimų dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo, taip pat nustatę, jog ieškovės darbu ir lėšomis buvo atlikti nurodyto turto pagerinimai, nusprendė, kad ieškovei yra priteistina kompensacija. Taigi, teismai pagrįstai ir teisėtai nusprendė dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, tačiau neabejotinai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
16.2. Teismas neprivalo pagrįsti kiekvieno savo argumento tiksliais skaičiavimais ir faktais, o iš byloje esančių įrodymų teismas įsitikino, jog ieškovė atliko atsakovui priklausančio Buto pagerinimus, be to, žymiai didesnės apimties, nei buvo nurodęs atsakovas. Todėl teismas, atlikęs matematinius skaičiavimus, ieškovės naudai priteisė 15 000 Eur kompensaciją, kuri yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
16.3. Byloje nustatyti duomenys patvirtino, kad Buto vertė nuo jo įsigijimo momento iki santuokos nutraukimo momento smarkiai išaugo, taip pat byloje įrodyta, jog tiek iki santuokos, tiek ir po jos sudarymo buvo atliekami Buto pagerinimo darbai, prie kurių prisidėjo pati ieškovė ir jos artimieji savo darbu bei lėšomis, kreditą (gautą butui įsigyti) šalys dengė bendrai iš bendrų santuokinių lėšų. Visos šios aplinkybės leidžia patvirtinti išvadą, jog atsakovo asmeninės nuosavybės teise registruotas butas buvo pagerintas ir iš ieškovės asmeninių lėšų. O kadangi ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, vėliau susituokė ir susilaukė vaikų, tai teismų priteista materialinė kompensacija reiškia šalių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą.
16.4. Byloje nustatyta, kad, įsigijus Butą, jame buvo daromas remontas: dažomos, tapetuojamos sienos, lubos, keičiamos grindys, remontuojamas ir stiklinamas balkonas, remontuojamos vonios patalpos, vedžiojama nauja elektros instaliacija. Šį remontą vykdant dalyvavo ne tik atsakovas, jo brolis su žmona bei draugai, bet ir ieškovė bei jos tėvas. Byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad Buto remontas nebuvo baigtas prieš sudarant santuoką. Pats atsakovas patvirtino, jog po santuokos sudarymo buvo remontuojamas tualeto ir vonios kambarys, tai atliko ieškovės tėvas. Tai rodo, jog Butas buvo iš esmės pagerintas taip pat ir ieškovės bei jos artimųjų darbu, todėl priteista kompensacija yra tinkama, teisėta ir teisinga, atkurianti šalių turtinę pusiausvyrą.
16.5. Atsakovas netinkamai vertina atsakovei priteistą kompensaciją. Tai nėra turto padalijimas, kadangi turtas taip ir liko atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau, įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarytos išvados, jog tiek iki santuokos, tiek santuokos metu ieškovė (ir jos artimieji) atliko ginčo turto pagerinimus (kurie nebuvo smulkūs – remonto darbai atlikti beveik visame Bute). Be to, įsigyti šį Butą buvo abiejų šalių planas, kadangi jos planavo bendrus šeiminius santykius, turėti vaikų, o galiausiai bendro gyvenimo siekį patvirtino sudaryta santuoka, gimę vaikai. Atsižvelgdami į tai, teismai, siekdami ieškovės ir atsakovo turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimo, ieškovės naudai priteisė 15 000 Eur dydžio kompensaciją, ir tai visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką bei galiojančius teisės aktus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
17. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė.
18. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktu kasaciniu skundu kvestionuoja bylą nagrinėjusių teismų procesinį sprendimą ieškovei priteisti 15 000 Eur dydžio kompensaciją už investicijas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį Butą.
20. Atsakovo kasaciniame skunde, įvardijant kasacijos pagrindus, pirmiausia nurodoma, kad, priimant sprendimą priteisti ieškovei 15 000 Eur piniginę kompensaciją už investicijas į Butą, peržengtos patikslinto ieškinio ribos, kadangi ieškovė savarankiško reikalavimo dėl kompensacijos už turto pagerinimą byloje nereiškė. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovei priteistos kompensacijos apskaičiavimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 3.119 straipsniu, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atitinkamai nurodyti kasacinio skundo argumentai suponuoja jų vertinimo eiliškumą. Pirmiausia, išplėstinė teisėjų kolegija vertins, ar byloje, kurioje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė atidalyti savo dalį iš, kaip ji pati teigia, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Buto, išmokant jai kompensaciją pinigais, tokio reikalavimo netenkinus, turėjo būti reiškiamas savarankiškas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos ieškovei už jos įdėtas lėšas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto remontą; kartu bus vertinama, ar teismas, spręsdamas dėl tokio reikalavimo (įdėtų lėšų kompensavimo), nebuvo aktyvus be įstatyme įtvirtinto pagrindo ir (ar) neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Antra, išplėstinė teisėjų kolegija pasisakys dėl to, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, spręsdami dėl kompensacijos ieškovei už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminį pagerinimą.
21. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovė tik minimaliai prisidėjo prie Buto remonto savo darbu ar pinigais, todėl tai galėtų būti vertinama kaip asmeninė investicija į asmeninės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis galėtų prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Butą bendrąja daline šalių nuosavybe buvo netenkintas, taip pat į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė kasacinio skundo, kuriuo nesutiktų su šia išvada. Taigi, laikytina, kad byloje nustatytas faktas, jog Butas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo nėra reikšmingi bylai kasaciniame teisme teisingai išnagrinėti ir dėl šių argumentų nutartyje nebus pasisakoma.
Dėl teismo aktyvumo sutuoktinių ir sugyventinių turto padalijimo ginče bei bylos nagrinėjimo ribų (ne)peržengimo
22. Nagrinėjamoje byloje keliamas proceso teisės klausimas, ar teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą pripažinti Butą bendrąja daline nuosavybe, nenustatęs sąlygų tenkinti tokį reikalavimą, gali spręsti dėl kompensacijos už atliktus darbus (neesminį turto pagerinimą) priteisimo, nesant pareikšto tokio savarankiško reikalavimo.
23. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir ieškinio (priešieškinio) dalykas, taip pat atsakovo (ieškovo) pateikti atsikirtimai į ieškinį (priešieškinį). Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIwLTM4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-220-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-220-381/2023">e3K-3-220-381/2023</a>, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Tokia byla priskirtina šeimos bylų kategorijai. Santuokos nutraukimas reiškia asmeninių ir turtinių sutuoktinių teisinių santykių pasibaigimą. Šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje. CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, vienas iš kurių – teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY2LTQwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-266-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-266-403/2021">e3K-3-266-403/2021</a>, 53, 55 punktai).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas teismo vaidmuo savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191-687/2019">3K-3-191-687/2019</a> 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Kaip minėta, CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė šeimos byloje peržengti pareikštų reikalavimų ribas yra siejama su būtinybe saugoti vaikų teises ir interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Tuo tarpu sutuoktinių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo byloje dalytino turto, kai šių reikalavimų išsprendimas nėra siejamas su vaiko teisių ir interesų apsauga, nesudaro pagrindo teismui būti aktyviam ir spręsti dėl byloje pareikštų turtinių sutuoktinių reikalavimų taikant specialias CPK 376 straipsnyje įtvirtintas procesines priemones. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją už jos prisidėjimą lėšomis ir darbu pagerinant atsakovo Butą, nenurodė, kad veikia teismo iniciatyva, nepasisakė ir dėl to, ar viršija byloje pareikštus reikalavimus. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo procesinis sprendimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl Buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo, teismas peržengė ieškovės pareikšto reikalavimo ribas.
28. CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį, byloje dėl santuokos nutraukimo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Taigi, nutraukdamas santuoką teismas turi išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp kurių ir turto padalijimo klausimas, be kita ko, apimantis sutuoktinių reiškiamus reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo, kai vienam iš jų priteisto turto vertė viršija jo dalį, esančią bendru turtu.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys apėmė ir iki santuokos sudarymo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Nesusituokusių asmenų ginčams nagrinėti CPK neįtvirtina procesinių bylų nagrinėjimo ypatumų, tokie ginčai nagrinėtini pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
30. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė kompensacijos už atsakovui tekusią jos, kaip pati ieškovė teigia, Buto dalį, reikalavimą iš esmės grįsdama tuo, kad ji pagal skelbimus surado Butą, kad kartu su atsakovu rinko remonto medžiagas, priėmė sprendimus dėl interjero dizaino, naudojamų spalvų, pirko buitinę techniką, baldus ir namų apyvokos daiktus, taip pat tuo, kad jos tėvas restauravo vonią, klijavo plyteles ir padėjo atliekant kitus remonto darbus. Taigi, ieškovė reikalavimą pripažinti Butą bendrąja daline nuosavybe grindė, jos nuomone, atliktu esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu. Tokie pagerinimai buvo atlikti tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu. Atsakovas, reaguodamas į ieškovės reikalavimus, teigė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokie darbai buvo daryti Bute, kada jie daryti, kas mokėjo už darbus, kas juos atliko, kas pirko kokias medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai, jie pasisakė dėl Buto pagerinimo. Taigi bylą nagrinėję teismai tyrė su Buto įsigijimu bei jo pagerinimu susijusias aplinkybes, vertino jas patvirtinančius įrodymus, tačiau konstatavo nesant teisinio pagrindo pripažinti, kad Butą šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet nusprendė ieškovei priteisti piniginę kompensaciją dėl Buto pagerinimo. Teismai nenurodė kokia kompensacijos dalis priteisiama už Buto pagerinimus, atliktus iki santuokos, o kokia dalis – už pagerinimus, atliktus šalims gyvenant santuokoje.
31. Bylą nagrinėję teismai minėtą ieškovės reikalavimą ir atsakovo atsikirtimus į šį reikalavimą kvalifikavo kaip ginčą, kilusį iš jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos. Kaip minėta, teismai, nenustatę teisiškai reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą pripažinti Butą bendrąja daline nuosavybe, šį reikalavimą atmetė. Tačiau kartu teismai vertino ir iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą kompensuoti jai už prisidėjimą prie atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimo, be to, tenkino jos reikalavimą dėl kompensacijos už pusę bankams sumokėtų būsto kredito įmokų priteisimo, atsakovui šiems kreditams grąžinti panaudojus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Tokie teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Butą bendrąja daline nuosavybe, šį reikalavimą teisiškai kvalifikavo kaip mišrų – vertindami ieškovės indėlį tiek atsakovui įsigyjant Butą iki santuokos sudarymo, tiek ir atliekant Buto pagerinimo darbus po santuokos sudarymo. Šios aplinkybės sudarė faktinį ieškinio pagrindą. Tačiau teismai, spręsdami šį reikalavimą, nenurodė teisinio tokios kompensacijos priteisimo ieškovei pagrindo.
32. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje negalima ieškovės reikalavimo – ieškinio dalyko – vertinti formaliai ir siaurai, atribojant jį nuo ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios tiek su Buto įgijimu, tiek su jo vertės pokyčiu dėl ieškovės ir atsakovo atliktų Buto pagerinimo darbų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, tačiau Buto pagerinimo darbai buvo atliekami tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir susituokus. Taigi ieškovės reikalavimas pripažinti Butą bendrąja daline nuosavybe, padalyti jį ir kompensuoti jai už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį turi būti vertinamas taikant ne tik jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančias teisės normas, bet ir CK trečiosios knygos normas.
33. Santuokos nutraukimo bylose kompensacija priteisiama tada, kai prisidėjimas prie vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimo yra ne toks esminis, kad būtų proporcinga šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Sprendžiant šį klausimą svarbu nustatyti, ar vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu buvo pagerintas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu ar bendromis sutuoktinių lėšomis. Tik byloje nustatęs tokio turto pagerinimo atlikimo faktą, ir įvertinęs ar jis buvo esminis ar neesminis, teismas sprendžia galimo teisių gynimo būdo: turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar kompensacijos priteisimo kitam sutuoktiniui, taikymo klausimą.
34. Jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos nenustato, kaip jungtinės veiklos dalyviui, kuris prisidėjo prie kitam dalyviui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi būti kompensuota tuo atveju, kai ginčą nagrinėjantis teismas turto, įgyto vykdant bendrą veiklą, nepripažįsta bendrąja daline nuosavybe. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą, nes kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias teisės normas, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, taikyti. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė. Tačiau pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
35. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti turtą (Butą) bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, tačiau nustatęs turto neesminio pagerinimo ieškovės (bendromis šalių) lėšomis tiek iki santuokos, tiek santuokos metu aplinkybę, pagrįstai sprendė dėl kompensacijos už atsakovui priklausančio turto (Buto) neesminį pagerinimą, nes būtent aplinkybėmis dėl turto pagerinimo iš esmės ir buvo grindžiamas patikslintas ieškinys, šios aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Tokia procesinė situacija kvalifikuotina kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas mažesne apimtimi, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismai, spręsdami dėl tokio ieškovės reikalavimo, būtų peržengę bylos nagrinėjimo ribas.
36. Tai, kad bylą nagrinėję teismai aiškiai nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu sprendžia dėl kompensacijos ieškovei priteisimo, reiškia, kad nebuvo tinkamai atliktas ginčo teisinių santykių kvalifikavimas, tačiau tai procesine prasme nereiškia, jog tokio ieškinio reikalavimo teismai apskritai negalėjo nagrinėti. Tai susiję su teisės į ieškinį patenkinimu. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
37. Pažymėtina ir tai, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas aktyviai įgyvendino savo procesines teises – teikė įrodymus dėl Buto įsigijimo aplinkybių, įrodinėjo jame atliktų remonto darbų mastą ir kas tuos darbus atliko, įgyvendino savo teises į priimtų teismų procesinių sprendimų šiuo klausimu peržiūrą apeliacine ir kasacine tvarka, taigi jam buvo užtikrintos įstatymu suteiktos procesinės garantijos viso teismo proceso metu. Tačiau tai, kad teismas turėjo teisę vertinti kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą procesine prasme, nereiškia, jog jį vertindamas teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Dėl kompensacijos už sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminį pagerinimą
38. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ir (ar) bendromis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2010">3K-3-254/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2011">3K-3-30/2011</a>; 2013 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2013">3K-3-187/2013</a>; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506-969/2018">3K-3-506-969/2018</a> 50 punktą; 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg2LTExMjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-186-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-186-1120/2023">e3K-3-186-1120/2023</a> 71 punktą; 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTExMjAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-1120/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-1120/2025">e3K-3-190-1120/2025</a> 82 punktą).
39. Pažymėtina, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma dėl turto esminio pagerinimo bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) teisinių pasekmių, tačiau šeimos teisės normos neįtvirtina kriterijų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl kompensacijos sutuoktiniui, savo darbu ir lėšomis prisidėjusiam prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo. Įstatymas taip pat nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus teismas turėtų nustatyti vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminių pagerinimų vertę.
40. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjo prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo, kompensacijos dydis už tokį prisidėjimą nustatytinas taikant daiktinės teisės nuostatas. CK 4.10 straipsnyje įtvirtinta daikto išlaidų samprata. Pagal šio straipsnio 1 dalį, daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Atitinkamai įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo (CK 4.10 straipsnio 2 dalis), o ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnio 3 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-916/2021">e3K-3-182-916/2021</a>, 38 punktas).
42. Priskiriant daikto išlaidas vienai iš minėtų kategorijų, be kita ko, gali būti remiamasi statybų teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punktą, statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant; pagal to paties straipsnio 53 punktą, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 24 straipsnio 20 punktas).
43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas). Šis reglamentas nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims (Reglamento 1 punktas). Reglamento 10 punkte įtvirtintas statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalis jų ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Atitinkamai Reglamento 12 punkte įtvirtintas statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI skyriuje („Statinio rekonstravimas“) ir VII skyriuje („Statinio kapitalinis remontas“), tarp jų statybos darbai, nurodyti 12.1–12.12 punktuose, nenustatant baigtinio jų sąrašo (šiems darbams priskiriami ir kiti statybos darbai (tarp jų apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų). Tokie darbai pagerina daikto naudingąsias savybes (pvz., energinį pastato efektyvumą ir pan.) ir gali reikšmingai paveikti daikto naudingo tarnavimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad statinio paprastojo remonto darbams priskiriami ir statybos darbai, kurių prognozuojamas naudingo tarnavimo laikotarpis gali būti gana ilgas (pvz., fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (12.4 punktas); pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8 punktas); balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 punktas); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 punktas); ir kt.). Nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas nenustato remonto darbų naudingo tarnavimo laiko, tačiau tai, kad jis gali būti reikšmingas, patvirtina registruotinų nekilnojamojo turto kadastro duomenų apimtis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į registruojamus nekilnojamojo turto kadastro statinių duomenis įtraukiami ir duomenys apie statinio statybinę medžiagą (6 punktas); statinio vidaus įrangos charakteristikos (7 punktas); statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas (9 punktas); statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai (11 punktas); duomenys apie statinio statybos būklę (12 punktas).
44. Tokių nekilnojamojo turto kadastro duomenų registravimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-89 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatai. Pagal šiuos nuostatus, į patalpos kadastro duomenis įtraukiami ir tokie duomenys: patalpos statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo)), kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų) pradžios ir pabaigos metai (17.6.5 punktas); patalpos baigtumo procentas (17.6.6 punktas); patalpos vidaus įrangos charakteristikos (17.6.7 punktas); patalpos energinio naudingumo klasė (17.6.16 punktas) ir kt. Šios nekilnojamojo turto fizinės savybės (nustatytos pagal kadastro rodiklius) naudojamos ir turto vertei nustatyti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika). Šie individualūs daikto požymiai yra reikšmingi turto vertei, todėl, nagrinėjant ginčus dėl kompensacijos už remonto darbus priteisimo, turi būti nustatyta, kokie darbai buvo atlikti, kaip jie veikia daikto naudingo tarnavimo laikotarpį.
45. Įvertinus nurodytą statinio remonto darbų apibrėžtį, galimą daikto naudingo tarnavimo laikotarpį, konstatuotina, jog, santuokos nutraukimo byloje sprendžiant dėl sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo, gynimo būdo (kompensacijos), spręstina pagal atliktų statybos darbų rūšį (paprastasis ar kapitalinis remontas). Vienam iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjus prie kitam sutuoktiniui priklausančio daikto kapitalinio remonto, nors toks prisidėjimas ir nebuvo pripažintas sudarančiu pagrindą pripažinti pagerintą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, išlaidas patyrusiam sutuoktiniui turi būti kompensuota. Tačiau minėta teisinių santykių specifika lemia ir tai, kad sprendžiant dėl tokio reikalavimo neturi būti apsiribojama tik kompensavimu už atliktus kapitalinio remonto darbus. Teismas, įvertinęs atliktų paprastojo remonto darbų pobūdį, jų atlikimo laiką iki santuokos nutraukimo, galimą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį, turi teisę spręsti ir dėl tokių išlaidų kompensavimo.
46. Nagrinėjamoje byloje teismai, apskaičiuodami kompensacijos dydį, savo išvadas grindė 2023 m. liepos 23 d. ekspertizės aktu, kuriuo atlikus ekspertizę buvo nustatyta Buto vertė. Taip pat atsižvelgė į Buto įsigijimo kainą 2014 metais. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks kompensacijos apskaičiavimo būdas byloje taikytas nepagrįstai, kadangi Buto įsigijimo kainos ir Buto rinkos vertės, nustatytos bylos nagrinėjimo dieną, santykis neatspindi turto vertės pokyčių, kuriuos lėmė atlikti Buto pagerinimai, nes per tokį laikotarpį Buto rinkos vertė galėjo pakisti dėl įvairių veiksnių. Kaip minėta, teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti turto vertės pokytį, nulemtą būtent atliktų pagerinimų, o ne rinkos vertės pokyčių. Be to, teismas, spręsdamas, ar kompensuoti sutuoktiniui už kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, pirmiausia turėtų nustatyti, kokio pobūdžio išlaidos buvo patirtos – įprastinės ar ypatingosios (CK 4.10 straipsnio 2–3 dalys), vertindamas jas ir pagal minėtas statybos teisės normas.
47. Taip pat pažymėtina, kad kai kuriais atvejais gali būti reikšminga ir tai, kokiu laikotarpiu (iki santuokos nutraukimo) tokios išlaidos buvo patirtos. Paprastai atlygintinos ypatingosios daikto išlaidos, tačiau išimtiniais atvejais (pvz., kai sutuoktinis patiria įprastines daikto išlaidas likus labai nedaug laiko iki santuokos nutraukimo) gali būti sprendžiama ir dėl įprastinių išlaidų kompensavimo. Tai sietina su sutuoktinio, patyrusio daikto įprastines išlaidas, turėtu lūkesčiu naudotis turtu tam tikrą laikotarpį. Tik nustatęs tokių išlaidų pobūdį ir prognozuojamą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį, įvertinęs, kada išlaidos buvo patirtos, teismas gali tinkamai nustatyti, ar sutuoktiniui turi būti kompensuotos jo patirtos daikto išlaidos (visos ar jų dalis), ar dėl atliktų darbų turtas buvo pagerintas. Tuo atveju, kai nuo paprastojo remonto darbų atlikimo iki santuokos nutraukimo (ar teismo, remiantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, nustatytos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi) praėjo nedaug laiko, teismas gali spręsti dėl įprastinių išlaidų atlyginimo. Nustačius, kad dėl atliktų darbų turto vertė padidėjo, taip pat turi būti sprendžiama dėl kompensacijos prie šių darbų prisidėjusiam asmeniui. Kompensacija nustatoma apskaičiavus dėl atliktų darbų įvykusį turto vertės pokytį.
48. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės normas ir pateiktus išaiškinimus, formuluoja teisės aiškinimo taisyklę dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pagerinimo kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, kai atlikti pagerinimai nepripažįstami esminiais: teismas, spręsdamas dėl kompensacijos sutuoktiniui, asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjusiam prie turto, kuris yra asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė, neesminio pagerinimo, remdamasis daiktinės teisės (CK 4.10 straipsnis) ir statybos teisės normomis, turi įvertinti atliktų remonto darbų pobūdį, darbų atlikimo laiką iki santuokos pabaigos, prognozuojamą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį. Tik nustatęs atliktų darbų pobūdį ir kitus reikšmingus kriterijus, teismas gali spręsti dėl kompensacijos pobūdžio – atlyginti patirtas išlaidas ar kompensuoti dėl atliktų darbų įvykusį turto vertės pokytį – ir jos dydžio. Ši taisyklė mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikytina ir bylose sprendžiant nesusituokusių asmenų ginčus dėl kompensacijos už vienos iš jungtinės veiklos partnerių turto pagerinimą kito partnerio įnašu.
49. Sprendžiant dėl kompensacijos ieškovei už Buto neesminius pagerinimus, byloje taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – teisiškai reikšmingų faktų, sudarančių pagrindą kompensuoti sutuoktiniui už neesminius kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis tokios kompensacijos (CPK 12, 178 straipsniai).
50. Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos tikslai yra bendri (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-625/2012">3K-3-625/2012</a>). Gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip, lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui – šeimai kurti ir išlaikyti. Šiais kriterijais remdamasis teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo dėl Buto pagerinimo, turėtų nustatyti ir vertinti, kokios išlaidos ieškovės buvo patirtos atliekant Buto remontą nuo Buto įsigijimo iki santuokos sudarymo, taip pat kokie Buto pagerinimai atlikti šalims gyvenant santuokoje. Pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus nustačius, koks ieškovės įnašas buvo šiuos darbus ar pagerinimus atliekant, atitinkamai nustatytina ieškovei mokėtina kompensacija (atlygintinų išlaidų ar vertės pokyčio dydis) (CK 4.10 straipsnis, 3.90 straipsnio 2 dalis ir kt.).
51. Kompensacijai apskaičiuoti byloje kaip įrodymas gali būti teikiamas ir turto vertinimo aktas, skirtas turto pagerinimų vertei nustatyti, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-625/2012">3K-3-625/2012</a>) arba vieno iš sutuoktinių panaudotų lėšų indėlis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2013">3K-3-187/2013</a>). Kasacinis teismas kaip kompensacijos apskaičiavimo galimybę yra nurodęs ir turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę, kurios metu siekta nustatyti ne rekonstruoto pastato vertę, o pastato pagerinimų vertę. Pažymėtina ir tai, kad turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadinasi, ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma ir dalytina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzItNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372-611/2018">3K-3-372-611/2018</a>, 39 punktas).
Dėl kompensacijos už vieno jungtinės veiklos dalyvio įnašu atliktus kitam partneriui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus
52. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių turtines teises (CK 3.1 straipsnio 1 dalis). Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>, 18 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Tačiau ši praktika taikytina tuo atveju, kai yra pripažįstama, jog jungtinės veiklos metu buvo įgytas ar sukurtas tam tikras turtas. Nagrinėjamoje byloje teismai nepripažino, jog jungtinės veiklos dalyviai įgijo bendrąją dalinę nuosavybę (Butą).
53. Turtinės jungtinės veiklos sutarties dalyvių teisės nesiejamos su esminiu turto pagerinimu, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kilus dalyvių ginčui dėl įnašų į bendrą veiklą, jei vieno iš partnerių įnašas buvo panaudotas kitam partneriui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui pagerinti, turi būti vertinama, ar už tokį įnašą neturi būti kompensuota. Tai, kad teismai netenkino ieškovės ieškinio dėl Buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, neužkerta kelio spręsti, jog ieškovei turi būti kompensuota už Buto pagerinimus, kurie buvo atlikti iki santuokos sudarymo. Nepripažinus ieškovei tokios teisės į kompensaciją, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita (jos lėšomis ir darbu atliktais pagerinimais), o teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) būtų pažeisti.
54. Jungtinę veiklą reguliuojančios teisės normos nustato, kaip padalijamas turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, galimą partnerio dalies iš bendro turto atidalijimą kreditoriaus reikalavimu ar pelno padalijimą (CK 6.976–6.978 straipsniai), tačiau nenustato, kaip jungtinės veiklos dalyviui turi būti kompensuojama, kai jis įnašu prisideda prie kitam partneriui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo. Kokios patirtos daikto išlaidos turėtų būti kompensuojamos, spręstina pagal daiktinės ir statybų teisės normas, tačiau šios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos kaip tokių išlaidų atlyginimo teisinis pagrindas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju taikytinos nepagrįsto praturtėjimo teisės normos.
55. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-136/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-136/2014">3K-3-136/2014</a>; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIzLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-523-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-523-248/2020">e3K-3-523-248/2020</a>, 19 punktas).
56. Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a> 67 punktą).
57. Tačiau bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kompensacijos ieškovei už Buto pagerinimus, nenustatė, kokie pagerinimai iki santuokos sudarymo buvo atlikti, nevertino jų pagal šioje nutartyje (48 punktas) suformuluotus kriterijus, nenustatė ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų (nutarties 56 punktas), todėl ši teismų procesinių sprendimų dalis taip pat naikintina.
58. Kaip minėta, sprendžiant dėl kompensacijos ieškovei už Buto pagerinimus, atliktus santuokos metu, priteisimo, taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, atitinkamai ši taisyklė taikytina sprendžiant ir dėl kompensacijos už Buto pagerinimus, atliktus iki santuokos sudarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu taip pat gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Esant nurodytoms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė dalies bylos esmės, nes, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio Buto pagerinimus. Pažymėtina, kad šiam reikalavimui tinkamai išnagrinėti byloje turi būti nustatytas atliktų darbų pobūdis, jų atlikimo laikas, ekonomiškai naudingas atliktų darbų rezultato naudojimo laikotarpis, prireikus – tikrosios atsakovo Buto vertės prieš pagerinimus ir po jų santykis. Nustatant kompensacijos už Buto pagerinimus dydį, turi būti nustatyta ne tik tai, kokie pagerinimai buvo atlikti ieškovės lėšomis ir darbu, bet ir kada jie buvo atlikti (iki santuokos sudarymo ar santuokos metu), taip pat kokia apimtimi šie pagerinimai padidino ginčo turto vertę. Tik nustačius šių pagerinimų vertę gali būti nustatyta ieškovei mokėtina kompensacija.
60. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustatę turto pagerinimų pagal nutartyje nurodytus kriterijus, kompensacijos priteisimo teisinio pagrindo, bet priteisę kompensaciją už atsakovo turto pagerinimą, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir pažeidė materialiosios teisės normas (CK 4.10 straipsnis, 3.90 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnis), nustatančias daikto pagerinimų išlaidų kompensavimą. Nurodytų aplinkybių ištyrimas yra fakto klausimas, kuris negali būti nagrinėjamas kasaciniame teisme (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas nustatytų pirmiau minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
61. Išplėstinei teisėjų kolegijai nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
62. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 6,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 19 d. nutarties dalis dėl 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) kompensacijos ieškovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo už investicijas į butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė
Eglė Zemlytė
