R. M. pagal BK 199 str., 1992 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-29-594/2026

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00105-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

nuteistajam S. T. (S. T.),

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalies, susijusios su civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nuteisti:

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, BK 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams. Subendrinus bausmes, R. M. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

S. T. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams. Subendrinus bausmes, S. T. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. T. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Nuosprendžiu R. M. ir S. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant juos per dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai atlyginti Lietuvos Respublikai padarytą turtinę žalą – 8463 Eur. VMI civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. ir S. T. solidariai VMI naudai priteista 8463 Eur ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš R. M. ir S. T. solidariai priteista 38,88 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria VMI civilinis ieškinys tenkintas visiškai, ir VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. T. ir R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant juos per dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai atlyginti Lietuvos Respublikai padarytą turtinę žalą – 8463 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. T. ir R. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su baudžiamojo proceso metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos planą, 2024 m. rugpjūčio 29 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3.00 val., Varėnos rajone R. M. stebėjo GPS įrenginiais cigarečių judėjimą iki nusileidimo vietos Varėnos rajone, o S. T. stebėjo aplinką, ir iš Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusių nusikalstamos veikos bendrininkų priėmė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda dviem meteorologiniais balionais atgabentus (atskraidintus), tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, 3000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Tokiu būdu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją jie gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 3000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 13 501 Eur.

2. Be to, S. T. ir R. M. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1, 3.2, 3.1.1, 4.1.2 papunkčių reikalavimus, 2024 m. rugpjūčio 29 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, Varėnos rajone priėmę iš nenustatytų asmenų iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda meteorologiniais balionais atgabentus 3000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 13 501 Eur, jas sukrovė į automobilį „Volkswagen Passat“ ir R. M. vairuojant minėtą automobilį, kuriame kaip keleivis vyko S. T., gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 3000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kol 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 4.50 val. Galvės gatvėje, Vilniuje, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, palikdamas VMI civilinį ieškinį nenagrinėtą, pažymėjo, kad byloje civilinis ieškinys pareikštas dėl nesumokėto akcizų mokesčio. Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2024 m. rugpjūčio 29 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju precedento galią turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant operatyviai ginti nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens teises, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai).

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Stankevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – VMI pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. M. ir S. T. solidariai VMI naudai priteisti 8463 Eur žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalį dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos priteisimo atmesti. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir palikdamas VMI pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas (esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalies pažeidimai).

5.2. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai šioje byloje taikyti nepagrįstai. Nuteistieji neapsiribojo vien tik kontrabandos (BK 199 straipsnio 1 dalis) nusikalstamos veikos padarymu, bet kartu įvykdė ir kitą savarankišką bei baigtą nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavo kontrabanda įvežtomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl šios realiosios nusikalstamų veikų sutapties, kai šalia kontrabandos nusikalstamos veikos buvo faktiškai pradėtas ir baigtas dar vienas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (jų įgijimas, laikymas ir gabenimas šalies teritorijoje), susiformavo prievolė mokėti akcizų mokestį pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Šioje byloje nuteistiesiems nesumokėjus akcizo mokesčio, Lietuvos valstybė patyrė žalą – negavo pajamų, todėl ši žala privalo būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis) Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5.3. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, kurios pagrindu prievolė mokėti akcizus tik prekių įvežimo atveju (tačiau ne neteisėto disponavimo tokiomis prekėmis atveju) neatsiranda, kai išnyksta skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktus, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai kontekste turėtų būti suprantama ir aiškinama siaurai – tik tais atvejais, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai (šiuo atveju akcizais apmokestinamos prekės), kurie nepateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama, ir tokie privalomi muitinei pateikti daiktai iš karto sulaikomi ir konfiskuojami, t. y. tik tuo atveju, jeigu padaroma kontrabandos veika, tačiau šiomis kontrabandos dalyką sudarančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis nepradedama faktiškai disponuoti šalies teritorijoje. Išlyga negali būti taikoma, kai nustatoma ir kita savarankiška nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (jų įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas). Kai nustatoma realioji kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis sutaptis, akcizų mokestinė prievolė išlieka, nes tokiais atvejais akcizais apmokestinamos prekės yra įgyjamos ir jomis pradedama disponuoti, todėl dėl jų atsiranda prievolė sumokėti akcizus pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Kitaip tariant, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga, kurioje kalbama apie neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą, neturi apimti dar ir kitos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo tokiomis prekėmis. Tokiais atvejais, kai kontrabanda įvežtos prekės nepatenka į muitinės kontrolę, nėra iš karto sulaikomos ir konfiskuojamos, o kaltininkai jomis faktiškai disponuoja šalies viduje (įgyja, laiko, gabena), prievolė mokėti akcizus atsiranda ir negali būti pašalinama, laikoma išnykusia remiantis tuo, kad į šalies teritoriją jos pateko kito nusikaltimo – kontrabandos – būdu.

5.4. Turtinei žalai, pasireiškusiai kaip negautos pajamos dėl nesumokėto akcizų mokesčio, neturi reikšmės tai, jog neteisėtai disponuotos prekės nebuvo realizuotos, o vėliau sulaikytos ir sunaikintos, todėl nuteistieji R. M. ir S. T. iš jų negavo pajamų. Ši aplinkybė nereiškia, kad prievolė sumokėti akcizų mokestį yra išnykusi ar kad atsakomybė už šios prievolės nevykdymą galėtų būti atmesta. Turtinė žala dėl nesumokėto akcizų mokesčio susidaro dėl paties neteisėto disponavimo fakto, nepriklausomai nuo prekių realizacijos ar tolesnio jų likimo. Šioje byloje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos ne muitinėje ir ne pasienio kontrolės punkte, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – Galvės g., Vilniuje. Tai reiškia, kad šios prekės jau buvo patekusios į šalies vidaus teritoriją ir faktiškai perėjusios į nuteistųjų dispoziciją. Jos nebuvo laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje ir joms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

5.5. Nei Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuoti atvejai, kuriems esant akcizais apmokestinamos prekės yra atleidžiamos nuo akcizų, nei Akcizų įstatymo 33 straipsnyje, kuriame reglamentuoti specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų, nėra nustatyta, kad konfiskuotos ir sunaikintos prekės galėtų būti atleistos nuo akcizų. Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai ir kategoriškai nurodyta, kad neteisėtai atgabentas ir apdorotas tabakas, įskaitant ir cigaretes, nepriklausomai nuo to, ar jis vėliau buvo konfiskuotas ir sunaikintas, negali būti atleidžiamas nuo akcizų. Esant galimai normų kolizijai tarp šios nuostatos ir Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei nenustačius, kad akcizais apmokestinamos prekės – apdorotas tabakas – buvo sulaikytos muitinės įstaigoje, pagal teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrąją), esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, šiai situacijai yra taikoma specialioji norma, nustatyta Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

5.6. Skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizų mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Kaltininkui atlikus neteisėto disponavimo veiksmus su minėtomis prekėmis (akcizais apmokestinamomis cigaretėmis), jam asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant sumokėti akcizų mokestį ir, šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala. Pažymėta ir tai, kad VMI civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti tik nesumokėtus akcizus, o ne skolą muitinei ar muito mokesčius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025).

5.7. Teismo posėdžio metu prokuroras, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu aspektu (2026 m. sausio 6 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a>), prašė kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliaciniam teismui, kuris turėjo iš esmės išnagrinėti VMI civilinį ieškinį ir arba nuspręsti, kad jis yra patenkintas teisingai, arba ieškinį atmesti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Stankevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl VMI civilinio ieškinio išsprendimo

7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai VMI pareikšto civilinio ieškinio dėl valstybei padarytos žalos, t. y. 8463 Eur nesumokėtų akcizų, atlyginimo klausimą išsprendė skirtingai: pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>, jį paliko nenagrinėtą.

8. Pažymėtina, kad teismų praktika, suformuota kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nebeaktuali nagrinėjamu atveju, kadangi joje nėra aiškintas galiojantis teisinis akcizų reguliavimas, priešingai nei tai padaryta naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a>. Teisėjų kolegija yra saistoma pirmiau paminėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a> sukurto precedento, kadangi šioje byloje naujas teisės aiškinimas sukurtas esant faktinėms aplinkybėms, kurios iš esmės yra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms.

9. Šioje byloje pareikštas VMI civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėto akcizų mokesčio). Kadangi civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nuteistieji disponavo cigaretėmis, kurios yra akcizų objektas ir turi būti apmokestinamos akcizų mokesčiu, byloje yra aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – Akcizų direktyva), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme.

10. Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, bendrą taisyklę, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas laikomas tokių prekių išleidimu vartoti (6 straipsnio 3 dalies d punktas). Tokiu atveju prievolę mokėti apskaičiuotus akcizus turi asmuo, laikantis ar saugantis akcizais apmokestinamas prekes, arba bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis laikant ar saugojant akcizais apmokestinamas prekes, arba šie asmenys bendrai pagal solidariosios atsakomybės principą (7 straipsnio b punktas). Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 13 dalį, kai akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai įvežamos, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai įvežant šias prekes. Tačiau tiek muitų, tiek akcizų teisinis reguliavimas nustato ir šių bendrų taisyklių išimtis.

11. Taigi, nors, pagal bendras muitų ir akcizų teisinio reguliavimo nuostatas, prievolė mokėti muitus ir akcizus atsiranda ir neteisėtai įvežant atitinkamas prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją, tačiau tiek Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, tiek ir Akcizų įstatyme nustatytos iš esmės analogiškos išimtys, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda. Tos išimtys detalizuojamos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio e ir f punktuose, nustatančiuose, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos ir kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.

12. Perkeliant į Lietuvos nacionalinę teisę nuostatas iš Akcizų direktyvos, priimta ir nagrinėjamai bylai aktuali Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi 2023 m. vasario 13 d., nustatanti išimtį, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda (skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą).

13. Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje, vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, ir remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, pateiktu aiškinimu, jog neteisėtai importuotų prekių sulaikymo momentas (kertant valstybės sieną ar vėliau) neturi reikšmės nustatant, ar skola muitinei išnyko pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, konstatuota, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a>, 2K-3-719/2026, 2K-56-719/2026).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 4.50 val. Galvės gatvėje, Vilniuje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Nors cigaretės sulaikytos jau Vilniuje, tačiau byloje nustatytas jų atgabenimo iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas, t. y. S. T. bei R. M. nuteisti ir už tų pačių akcizais apmokestintų prekių, kuriomis neteisėtai disponavo, kontrabandą. Šios cigaretės buvo sulaikytos ir į apyvartą nepateko. Atitinkamai darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys neturi prievolės sumokėti akcizus už neteisėtai į Lietuvos Respubliką atskraidintą ir jų gabentą cigarečių krovinį, taigi turtinės žalos valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadarė.

15. Šios išvados nekeičia ir kasaciniame skunde nurodytos Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, 2021 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XIV-777, be kita ko, buvo pakeistas ir kasaciniame skunde akcentuojamos Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normos reguliavimas – iš įtvirtintų išimčių, kai apdorotas ar neapdorotas tabakas neatleidžiamas nuo akcizų, pašalinta importo sąvoka, kaip ji apibrėžta naujoje Akcizų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Taigi, tiek dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, tiek ir dėl sisteminės Akcizų įstatymo analizės matyti, kad, neatsiradus įstatymo nustatytai prievolei mokėti akcizus (Akcizų įstatymo 9, 19 straipsniai), nėra pagrindo ir taikyti specialių atleidimo nuo akcizų pagrindų. Pirmiau aptartos teisės normos (Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, be kita ko, ir Direktyvos 6 straipsnio 3 dalies d punktas) tiesiogiai nukreipia į Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio e ir f punktus, kuriuose nustatyta, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos ir kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.

16. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes bei naujausią kasacinės instancijos teismo praktiką, kasaciniame skunde dėstoma pozicija, kad Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga negali būti taikoma, kai nustatoma ir kita savarankiška nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (jų įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas), ir tai, kad turtinė žala dėl nesumokėto akcizų mokesčio susidaro dėl paties neteisėto disponavimo fakto, nepriklausomai nuo prekių realizacijos ar tolesnio jų likimo, nėra pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00My03ODgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-43-788/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-43-788/2026">2K-7-43-788/2026</a>, 2K-3-719/2026).

17. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuotina, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, todėl VMI pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti atmestas (toks buvo ir vienas iš nuteistojo apeliacinio skundo prašymų).

18. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024).

19. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad VMI civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, pagrindo palikti jį nenagrinėtą nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina, priimant sprendimą VMI civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir šį civilinį ieškinį atmesti.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas

Albinas Antanaitis