Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
GABRIELĖS JUODKAITĖS-GRANSKIENĖS, DARIAUS KANTARAVIČIAUS, AlenO PiesliakO ir tOMO ŠEŠKAUSKO
atskiroji nuomonė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-489/2026
2026 m. kovo 23 d.
1. Sutikdami su sprendimu panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nesutinkame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarties motyvais aiškinant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 11 straipsnio turinį ir teikiame savo argumentus. Esminis atskirosios nuomonės teikimo motyvas yra tai, jog KŽĮ 11 straipsnyje nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmas savaime neskirtas tam, kad būtų pakeistos BPK nustatytos viešosios įrodymų rinkimo priemonės – kratos ar poėmiai, jo tikslas – surinkti būtiną informaciją, reikalingą ikiteisminiam tyrimui pradėti. Atskirosios nuomonės autoriai mano, kad šiuo atveju KŽĮ 11 straipsnio tvarka byloje surinktų duomenų vertinimas pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, suformuotas plenarinės sesijos nutartyje, aiškintinas kitaip.
2. Atskirosios nuomonės autorių įsitikinimu, slapto patekimo į patalpą veiksmo paskirtis yra sudaryti sąlygas kriminalinės žvalgybos subjektams slapta patekti į patalpą ir panaudojus tiek teismo sankcionuotus slapto patekimo metu leistinus atlikti veiksmus, tiek kitus teismo leistus informacijos rinkimo būdus patalpoje slapta vykdyti kriminalinę žvalgybą, tikrinti, ar iki šiol jų turėta informacija teisinga. Nagrinėjamoje byloje toks KŽĮ 11 straipsnio taikymo tikslas (slapto patekimo metu tęsti kriminalinę žvalgybą, tikrinti M. D. sekimo rezultatus) akivaizdžiai matomas tiek iš kriminalinės žvalgybos metu prokuroro pateikto teikimo motyvų (1 t., b. l. 38–39), tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria vienu metu buvo sankcionuotas slaptas patekimas į M. D. nuomojamą garažą kartu su leidimu naudoti technines priemones – vaizdo, garso fiksavimo įrenginius – specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti M. D. ir jo bendrininkų pokalbius ir veiksmus. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad po M. D. slapto sekimo toliau ketinta tikrinti ir papildomai rinkti jį kaltinančią disponavimu narkotinėmis medžiagomis informaciją, nes M. D. disponavimas narkotinėmis medžiagomis nebuvo išaiškėjęs.
3. Taigi byloje nustatyta, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kriminalinės žvalgybos subjektas po slapto sekimo turėjo informacijos, kad M. D. lankosi garaže ir galimai ten laiko narkotines medžiagas. Siekdami patikrinti šią informaciją, policijos pareigūnai kreipėsi į teismą prašydami sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnyje nustatytą priemonę – slaptą patekimą į asmens patalpą – į M. D. nuomojamą garažą. 2021 m. gruodžio 29 d. apie 7 val. policijos pareigūnai pateko į M. D. naudojamą garažą Nr. 8, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir jame ant lentynos rado geltonos spalvos pagalvę, šią patraukus į šoną, rastas geltonos spalvos plastikinis kibiras, ant pastarojo buvo šviesios spalvos su raudonomis gėlėmis antklodės užvalkalas, į šį užvalkalą įvyniotas rudos spalvos popieriaus lapas, kuriame buvo plastikinis permatomas maišas su vakuumuota šviesios spalvos kieta medžiaga. Geltonos spalvos kibire buvo rudos spalvos popieriaus lapas, kurį pakėlus rastos į keletą paketų suvyniotos kietos medžiagos. Policijos pareigūnai vietoje atliko narkotinių medžiagų nustatymo testą ir nustatė, kad tai narkotinės medžiagos. Jie garaže pasvėrė narkotines medžiagas ir nustatė jų svorį – pakuotėse buvo 1153 g, 260 g, 251 g, 490 g ir 348 g narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 51–52, 53–62). Išeidami iš garažo policijos pareigūnai visas rastas narkotines medžiagas, taip pat dalį narkotikų ryšulio pakuotės išsinešė. Vėliau tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, garaže atlikta krata, tačiau, akivaizdu, narkotinių medžiagų nebuvo rasta.
4. Pagrindinis klausimas yra tai, kokios KŽĮ 11 straipsnio taikymo ribos ir kiek policijos pareigūnų veiksmai atitinka šias ribas.
5. Atskirosios nuomonės autoriai, dėstydami savo argumentus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodyta plenarinės sesijos nutarties 7–11 ir 13 punktuose, ir jos nekartoja.
6. Viešojoje teisėje galioja principas, kad policijos pareigūnai gali atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos atlikti leidžia įstatymas. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kriminalinės žvalgybos subjektai gali slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbdami apie jų paėmimą. Šioje byloje policijos pareigūnai naudojosi įstatymo leidimu patekti į asmens patalpas ir paimti tirti medžiagų pavyzdžius, neskelbiant apie jų paėmimą. Ši įstatymo nuostata aiškintina kartu su kitomis KŽĮ nuostatomis, atskleidžiančiomis kriminalinės žvalgybos esmę.
7. Pagal KŽĮ 4 straipsnio 2 punktą, vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. Pagal KŽĮ 2 straipsnio 13 dalį, kriminalinės žvalgybos tyrimas – organizacinė taktinė kriminalinės žvalgybos forma, kai esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui šio įstatymo nustatyta tvarka naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius. KŽĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kriminalinė žvalgyba yra kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka, o pagal KŽĮ 2 straipsnio 10 dalį, kriminalinės žvalgybos objektai yra galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.
8. Šios kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos reiškia, kad kriminalinė žvalgyba yra tokia kriminalinės žvalgybos subjektų veikla, kurios metu yra gaunama informacija apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus ar tai darančius asmenis, kai tokia informacija yra pradinė, jos yra mažai, jos patikimumas nėra aiškus ir jos nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti (pagal BPK 2 straipsnį dar nepaaiškėja nusikalstamos veikos požymiai ir pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats dar nenustatė nusikalstamos veikos požymių, pakankamų ikiteisminiam tyrimui pradėti), ir turimą informaciją reikia patikrinti. Jeigu per patikrinimą paaiškėja, kad informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti – nėra nustatoma, kad rengiamas, daromas ar padarytas nusikaltimas, ir nėra nustatoma, kad asmuo rengia, daro ar padarė nusikaltimą, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių panaudojimas turi būti nutrauktas (KŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu informacija pasitvirtina, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Labai svarbus aspektas, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nereikia turėti visus nusikalstamos veikos požymius įrodančių duomenų, užtenka turėti kurį nors požymį (pvz., kad tiriama medžiaga yra narkotinė) pagrindžiančius duomenis, ir iš karto atsiranda pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-511/2024). Nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius yra ikiteisminio tyrimo uždavinys.
9. Vertinant KŽĮ 11 straipsnio nuostatas kartu su pirmiau aptartomis kitomis KŽĮ nuostatomis, matyti, kad slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ar kitas patalpas, uždaras teritorijas ar transporto priemones yra vienas iš kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo būdų, kuriuo siekiama, nežinant patalpos savininkui, patekti į patalpą ir:
9.1. apžiūrėti patalpas, kad būtų nustatyta, ar joje yra daiktai, dokumentai ar medžiagos,
9.2. patekus į patalpą paimti tirti dokumentus, daiktus ar medžiagų pavyzdžius, ar kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus,
9.3. dokumentus, daiktus ar medžiagų pavyzdžius, ar kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus apžiūrėti,
9.4. dokumentus, daiktus ar medžiagų pavyzdžius, ar kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus pažymėti.
10. Viena iš KŽĮ 11 straipsnio leidžiamų galimybių yra galimybė paimti tirti medžiagų pavyzdžius. Ši nuostata, ypač atsižvelgiant į tai, kad „medžiagos“ išskirtos kaip savarankiškas objektas, vartojamus žodžius „tirti“ ir „medžiagų pavyzdžius“, kartu su kitais motyvais, rodančiais kriminalinės žvalgybos tikslus ir uždavinius, aiškintina tik taip, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir turint informacijos apie patalpoje laikomas narkotines medžiagas, tačiau neturint pakankamai informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti, kad būtų įsitikinta, jog patalpoje išties yra narkotinės medžiagos, galima patekti į patalpą ir paimti medžiagų pavyzdžius siekiant juos ištirti ir įsitikinti, kad tai yra narkotinės medžiagos.
11. Ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad ji leidžia iš patalpos, svetimos nuosavybės negrąžinamai paimti dokumentus, daiktus, medžiagas ar kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus. Ji nesuformuluota taip, kad leistų „paimti dokumentus, daiktus, medžiagas, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus“. Paėmę medžiagų pavyzdžius, juos ištyrę ir nustatę, kad patalpoje yra narkotinės medžiagos, kriminalinės žvalgybos subjektai turi tuojau pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir tada medžiagas ir kitus bylai reikšmingus objektus, daiktus paimti BPK nustatyta tvarka naudodami viešąsias tyrimo priemones.
12. Byloje nustatyti policijos pareigūnų veiksmai visiškai atitinka KŽĮ 11 straipsnio ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties turinį – policijos pareigūnai, su savimi turėdami narkotikų testavimo ir svėrimo priemones, slapta pateko į garažą, jame rado medžiagas, paėmė jų pavyzdžius, nustatę, kad viena iš rastų medžiagų – kokainas, jas pasvėrė. Tačiau tolesni policijos pareigūnų veiksmai – narkotinių medžiagų paėmimas – pažeidžia KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas ir peržengia KŽĮ 11 straipsnio nustatytas ribas, nes slaptas žvalgybos veiksmas peraugo į kratą. KŽĮ 11 straipsnis nesuteikia policijos pareigūnams teisės rastas medžiagas paimti ir nenustato veiksmų, leidžiančių iš svetimo nuosavybės objekto – patalpos ne ištyrimo tikslu paimti daiktus, dokumentus ar medžiagas, tokie veiksmai dėl didelės jų intervencijos į žmogaus teises, privataus gyvenimo neliečiamumą galimi tik BPK nustatyta tvarka. Kaip pirmiau minėta, kriminalinės žvalgybos tikslas yra patikrinti, ar turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą yra teisinga. Kriminalinės žvalgybos veiksmais patvirtinus turimą informaciją, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas nedelsiant, o tolesni veiksmai turi būti atliekami vadovaujantis BPK. Nėra toleruotinas savo esme procesinės prievartos priemonės – dokumentų, daiktų, medžiagų paėmimas pagal KŽĮ 11 straipsnį, taip išvengiant BPK taikymo, nes tai nedera su KŽĮ tikslais ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į privataus gyvenimo ir būsto neliečiamybės gerbimą. Mūsų manymu, šioje stadijoje pareigūnų veiksmai peraugo į kratą, kuri atliekama tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir BPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka ir kurią atliekant suteikiama galimybė dalyvauti asmeniui, pas kurį atliekama krata. Pagal bylos aplinkybes policijos pareigūnams skubiai daryti kratą ir imti narkotines medžiagas ne BPK nustatyta tvarka nebuvo pagrindo, nes vieta buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, nebuvo jokio pavojaus, kad įrodymai bus prarasti. Tuo labiau kad tą pačią dieną teismo buvo leista ir garaže atlikti kratą (2 t., b. l. 42–43), kurios metu buvo galima paimti narkotines medžiagas, ir toks veiksmas nesukeltų abejonių šio veiksmo teisėtumu ir patikimumu.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė slapto patekimo į patalpą veiksmą atlikusius policijos pareigūnus ir aiškinosi, kaip jie suprato savo veikimo ribas bei kokiais motyvais jie paėmė narkotines medžiagas. Policijos pareigūnas D. M. (D. M.) teigė, kad narkotines medžiagas jie galėjo paimti, o liudytojas A. A. (A. A.) nurodė: „senai dirbu tą darbą; pagal praktiką pradedamas ikiteisminis tyrimas, daiktai išimami ir supakuojami į paketus; dabar bijau sumeluoti, ar galime išimti tuos daiktus tik pradėjus ikiteisminį tyrimą; nedažnai taip man asmeniškai būna praktikoje, kad patekimo metu išimame, tai dabar bijau pasakyt, nenoriu klysti“ (3 t., b. l. 138). Kasatorius pagrįstai nurodo, kad policijos pareigūnai, atlikdami šį veiksmą, aiškiai nežinojo atliekamo veiksmo įstatyme nustatytų ribų.
14. Būtinumą būtent taip aiškinti KŽĮ 11 straipsnio taikymą pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija dėl sąžiningo proceso užtikrinant kaltinamojo ir jo gynybos teisę ginčyti slaptų veiksmų rezultatus garantavimo. EŽTT yra nurodęs, kad, vertinant baudžiamojo proceso teisingumą, kai kaltei grįsti panaudojami įrodymai, gauti per kratą, atliktą be kaltinamojo gynybos ar bent kitų nešališkų stebėtojų dalyvavimo, reikšmingos, be kita ko, tokios aplinkybės: ar, atliekant tokią kratą, laikytasi nacionalinėje teisėje nustatytos tvarkos, dėl kokių priežasčių buvo būtinas toks neatidėliotinas tyrimo veiksmo atlikimas, kokie veiksniai turėjo įtakos jam atlikti (pvz., neatidėliotinos aplinkybės, dėl kurių įkalčiai galėjo būti prarasti, kt.), ar buvo užtikrintos gynybos teisės viso proceso metu dalyvauti tikrinant įrodymus, ar teismai tinkamai įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl visų reikšmingų gynybos argumentų (pvz., 2010 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Lisica prieš Kroatiją, peticijos Nr. 20100/06; 2021 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Budak prieš Turkiją, peticijos Nr. 69762/12; 2021 m. spalio 19 d. sprendimas byloje Ye?il prieš Turkiją, peticijos Nr. 28349/11; 2020 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Ayetullah Ay prieš Turkiją, peticijos Nr. 69762/12; kaip priešingą pavyzdį taip pat žr. 2016 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Prade prieš Vokietiją, peticijos Nr. 7215/10).
15. Darytina bendra išvada, kad, esant BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų esminiam pažeidimui, 2021 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. sausio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokolai dėl neteisėto narkotikų paėmimo nepripažintini įrodymais. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus nagrinėjant tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrinant, ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nustačius, kad dalis byloje esančių duomenų negali būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti remiamasi, tokie įrodymai turi būti pašalinti iš įrodinėjimo proceso. Tai atlikus būtina iš naujo pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinti likusių bylos įrodymų visumą ir pakartotinio apeliacinio proceso metu patikrinti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, argumentuojant, kokiais kitais KŽĮ ar BPK leidžiamais veiksmais surinkti įrodymai pagrindžia M. D. kaltumą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Darius Kantaravičius
Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
