Baudžiamoji byla Nr. 2K-34/2012
Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00079-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.1; 1.1.8.8; (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Olego Drobitko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
K. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 2 d., apie 5.20 val., apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje Palangoje, prie Vytauto g. 98 namo esančio spaudos kiosko, elgdamasis įžūliai, be dingsties, tyčia metė stiklinį alaus butelį į L. P. automobilį „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadino automobilio galinės dalies kairįjį kampą, po to, pribėgęs prie automobilio priekinių dešinės pusės durelių, griebė už jų rankenos ir garsiai šaukdamas bei vartodamas necenzūrinius žodžius reikalavo automobilio viduje sėdinčio L. P. atidaryti dureles, tada vieną kartą spyrė į automobilio priekinį dešinįjį sparną ir jį apgadino, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą ir nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino L. P. turtą, padarydamas 500 Lt dydžio žalą.
Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti teismų sprendimus ir K. K. už veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirti piniginę baudą.
Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktus teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos nuteistajam K. K. pritaikytos netinkamai ir paskirta per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui, bausmė. Teismai, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis padarė veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, todėl jos pavojingumas nėra didelis; kad kaltininko asmenybė apibūdinama teigiamai, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir visiškai atlygino padarytą žalą, o nukentėjusysis atleido nuteistajam ir prašė griežtai nebausti, be to, nuteistasis per ekonominį sunkmetį neradęs darbo Lietuvoje, įsidarbino užsienyje. Teismai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet byloje nustatyta dvigubai daugiau nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios šiuo atveju turi didesnę reikšmę, nes pašalina padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiajam ir skatina daugiau nenusikalsti. Kasatorius teigia, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo skirti arešto bausmę, o bausmės tikslai jo ginamajam K. K. bus pasiekti paskyrus piniginę baudą.
Atsiliepime į nuteistojo K. K. gynėjo advokato O. Drobitko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Segejus Stulginskis prašo skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas švelnesnę bausmę nuteistajam gali paskirti tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistajam K. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta dvidešimties parų arešto bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, laikėsi BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įvertino kiekvienos nustatytos atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę. Kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis įsidarbino užsienyje, atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino visą padarytą žalą, teismas pakankamai įvertino, dvi iš jų pripažino atsakomybę lengvinančiomis ir motyvuotai konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus būtent arešto bausmę, kuri nėra pati griežčiausia iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, o paskirtas jos dydis artimas šios bausmės minimaliai ribai. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai atsakydamas į analogiškus kasaciniam skundui nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išdėstyti bausmių skyrimo motyvai neduoda pagrindo abejoti paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisingumu. Prokuroras pažymi, kad K. K. daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairius pažeidimus, o 2005 m. kovo 31 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę bei parodo polinkį pažeisti įstatymus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, K. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirdamas dvidešimties parų arešto bausmę, įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino padarytą žalą), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui) bei atsižvelgė į tai, kad tokį patį tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Taigi šis teismas išsamiai motyvavo arešto bausmės paskyrimą.
Ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo skundą patikrinęs paskirtos bausmės teisingumą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai K. K. gali būti pasiekti paskyrus areštą, nes jis nusikalto ne pirmą kartą, jo padaryti nusikaltimai pasižymi ypač dideliu įžūlumu, visišku privalomų visuomenės elgesio normų negerbimu, o toks elgesys rodo, kad bauda, kaip bausmės rūšis, jam nėra veiksminga ir neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo.
Kasatorius savo ginamojo veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktus bei 61 straipsnio 1 dalį, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Kasatoriaus nurodytos BK bendrosios dalies normos nustato, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę.
BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta:,,Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio“. Šios normos nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, nes įvertino nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo arešto bausmės paskyrimą, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paskirtos bausmės teisingumą, pripažino, kad K. K. paskirta teisinga bausmė.
Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo ginamajam žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas K. K. paskirdamas arešto bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. K. gynėjo advokato Olego Drobitko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Viktoras Aidukas
Vytautas Masiokas
