Pareiškimo Nr. DOK-5395/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20484-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo N. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu N. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas N. S. taikytas laikinojo sulaikymo nuo 2018 m. spalio 3 d. 7.17 val. iki 2018 m. spalio 4 d. 14.57 val. laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, N. S. nustatytas šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, N. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą trejiems metams atėmimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalimis, N. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo nuspręsta išieškoti konfiskuotino kyšio vertę atitinkančią 100 Eur sumą.
1.1. N. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimi, kito asmens naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį, pažadėdamas paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų, ir netiesiogiai per tarpininką priėmė kyšį, būtent: N. S., eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiojo postinio pareigas, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimi su valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistu J. M. (J. M.), laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. pokalbių telefonu metu ir susitikdamas tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste susitarė su A. K., atstovavusiu J. L. interesams, jog jis (N. S.) paveiks J. M., kad šis savo tiriamoje administracinio nusižengimo byloje padėtų nuslėpti asmenį, 2018 m. vasario 2 d. apie 19.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgadinusį du pakeliamuosius užtvarus ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, ir taip padėtų tam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, t. y. kad vykdydamas įgaliojimus J. M. veiktų neteisėtai, o A. K. J. M. naudai paims iš pakeliamuosius užtvarus apgadinusio ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens bei perduos jam (N. S.) 100 Eur kyšį. Realizuojant minėtą susitarimą 2018 m. balandžio 16 d. apie 12.21 val. UAB „D“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), N. S. J. M. naudai priėmė iš A. K. pavaldaus, tačiau apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančio R. Š., vykdžiusio A. K. nurodymą, 100 Eur kyšį. Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 29 d. nutartimi nuteistojo N. S. kasacinį skundą atsisakyta priimti.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistasis N. S. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą N. S. nutraukti. Sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio vykdymą. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Pagal teismų praktiką, prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių, t. y. kaltininko (taip pat ir per tarpininką) duotą pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, ar kyšio priėmimą, bet ir jo (taip pat ir per tarpininką) pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019). Bylą nagrinėję teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad N. S. padarė BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog jo veiksmuose buvo visi šioje normoje nurodytos nusikalstamos veikos privalomi požymiai: a) pažadas paveikti aptariamo BK straipsnio dispozicijoje nurodytus subjektus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus; b) su minėtu pažadu susijęs kyšis, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį arba kyšio priėmimas (BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 14, 15 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje užfiksuoti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nesusiję su kokiu nors jo pažadu paveikti BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus, kad šie vienaip ar kitaip veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, taip pat nėra jokių prielaidų, kad už kokius nors savo veiksmus pareiškėjas būtų susitaręs priimti kyšį, reikalavęs, provokavęs jį duoti ar kyšį priėmęs. Taip pat nuosprendyje nurodyti 100 Eur nėra kyšis, šie pinigai niekaip nesusiję su nuosprendyje aptariama situacija.
4.2. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dar nuo vaikystės yra gerai pažįstamas su nuteistuoju A. K., su juo bendrauja nuolat, įvairiomis temomis, neformaliai. Pareiškėjas nuolat konsultuoja nuteistąjį A. K. įvairiais klausimais, taip pat ir susijusiais su Kelių eismo taisyklėmis, jų reikalavimais, šių reikalavimų nesilaikymo pasekmėmis, administracinės teisenos specifika ir pan., taip pat su A. K. veikla – automobilių remontu – susijusiais klausimais. A. K. vadovaujamame automobilių servise buvo remontuojamas pareiškėjo automobilis. Po nekokybiškai atlikto pareiškėjo automobilio priekinio bamperio remonto papildomai A. K. nurodytas savarankiškas automobilių remonto meistras remontavo pareiškėjo automobilio priekinių žibintų purkštukus, sumontuotus priekiniame automobilio bamperyje, kuriuos sugadino A. K. vadovaujamos bendrovės darbuotojai, remontuodami automobilio priekinį bamperį. Už šį remontą A. K. nurodytam meistrui pareiškėjas sumokėjo byloje minimus 100 Eur, o A. K. byloje nustatytomis aplinkybėmis juos jam kompensavo (visa tai patvirtinantys įrodymai (dokumentai) yra pateikti į bylą su pareiškėjo apeliaciniu skundu). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų nurodytas.
4.3. Bylą nagrinėję teismai apkaltinamąsias išvadas grindė kriminalinės žvalgybos duomenimis, vertindami šiuos duomenis teismai padarė išvadą, kad pareiškėjas ir A. K. kalbėjosi apie bylą ir atlygį už tai, nes A. K. viename savo sakinyje pamini ir bylą, ir pinigus – kad galima paimti šimtą. Tačiau iš kriminalinės žvalgybos metodais ir būdais užfiksuotų pokalbių telefonu išklotinių bei jų vertimo iš rusų į lietuvių kalbą matyti, kad „byla“ yra vadinamas rusiškai pokalbyje ištartas žodis „dielo“, kuris jau kitame užfiksuotame pokalbyje aiškinamas bei vertinamas kaip „reikalas“ (pvz., 2018 m. balandžio 16 d. 12.16 val. pokalbis). Užfiksuotuose pokalbiuose telefonu pareiškėjas su A. K. kalbasi apie atsargines automobilių detales, apie bendrovę „S“, kuri jomis prekiauja, apie jau minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus ir kitomis temomis. Tačiau niekaip ir jokiomis aplinkybėmis jie nekalba apie poveikį aptariamos administracinio nusižengimo bylos tyrėjui ar atlygį už tai. Net jeigu byloje užfiksuotas pokalbis apie šioje byloje aptariamą administracinio nusižengimo bylą ir peržengia leistino pareiškėjo bičiulio konsultavimo apie administracinės teisenos specifiką ribas, tai toks konsultavimas galėtų būti vertinamas nebent kaip drausminis nusižengimas, bet ne kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas ar tuo labiau nusikalstama prekyba poveikiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, taip pagal nuosprendyje ir nutartyje nurodytas aplinkybes netinkamai pritaikydami baudžiamąjį įstatymą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo nutartis turėtų būti panaikinti ir ši baudžiamoji byla pareiškėjui turėtų būti nutraukta.
4.4. BPK 453 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, nusprendusi atnaujinti baudžiamąją bylą, ta pačia nutartimi gali sustabdyti toje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą.
4.5. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „S“ vadybininku. Mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1300 Eur. Iš šio darbo užmokesčio yra išlaikomas pareiškėjo sūnus bei tėvai, kurie yra senyvo amžiaus (daugiau nei po 80 metų, ligoti). Nuosprendžiu paskirta 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta per šešių mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki šių metų gruodžio 11 d. Atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ir jų poreikį pareiškėjo artimųjų išlaikymui, paskirtos baudos objektyviai neįmanoma sumokėti iki nuosprendžiu nustatyto termino.
4.6. Pareiškėjas niekada nesislapstė ir nesistengė išvengti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, netrukdė tinkamam ikiteisminio tyrimo atlikimui, baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir procesinių sprendimų priėmimui, baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėjas nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, tinkamai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo įpareigojimus ir nuolatos bendradarbiavo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 453 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėjas prašo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, priimto šioje byloje, vykdymą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
1. Nuteistojo N. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
2. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis.
3. Nuteistasis N. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl netinkamo BK 226 straipsnio 2 dalies taikymo. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina jo veikoje esant prekybos poveikiu sudėties požymių. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad su nuteistuoju A. K. jis bendravo apie automobilių remontą, konsultavo jį teisiniais klausimais ir pan., tačiau neprašė iš jo kyšio, žadėdamas paveikti tyrėją, A. K. dominančioje administracinio nusižengimo byloje. O teismai, priimtuose nuosprendyje ir nutartyje padarydami priešingas išvadas, aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
4. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo gali būti atnaujintos tik tokiu atveju, jeigu išvada, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, gali būti padaryta pagal teismų nuosprendžiais ir nutartimis nustatytas bylos aplinkybes (BPK 451 straipsnis). Taigi sprendžiant, ar atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra vertinamas tik baudžiamojo įstatymo pritaikymas konkrečioms teismų nuosprendžiais ir (ar) nutartims nustatytoms bylos aplinkybėms, o byloje surinkti įrodymai nėra tiriami ir vertinami, išvados apie bylos aplinkybes, jų teisingumą nėra ir negali būti daromos.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. S. A. K. prašymu, naudodamasis tarnyba ir pažintimis, domėjosi policijos įstaigoje atliekamo tyrimo dėl eismo įvykio eiga, kalto asmens nustatymo galimybėmis, siekdamas administracinio nusižengimo byloje nuslėpti asmenį, 2018 m. vasario 2 d. apie 19.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgadinusį du pakeliamuosius užtvarus ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, ir padėti tam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. N. S. susitarė, kad A. K. J. M. naudai paims iš pakeliamuosius užtvarus apgadinusio ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens bei perduos N. S. 100 Eur kyšį. Realizuojant šį susitarimą 2018 m. balandžio 16 d. apie 12.21 val. UAB „D“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), N. S. J. M. naudai iš A. K. pavaldaus, tačiau apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančio R. Š., vykdžiusio A. K. nurodymą, priėmė 100 Eur kyšį. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs byloje surinktus įrodymus, atskleidęs jų turinį ir įvertinęs patikimumą bei pakankamumą, taip pat išdėstęs nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus, konstatavo, kad N. S. kaltė, pasinaudojus savo tarnyba, pažintimi, kito asmens naudai tiesiogiai susitarus priimti kyšį, pažadėjus paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų, ir netiesiogiai per tarpininką priėmus kyšį, įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo yra grindžiamas argumentais, analogiškais tiems, kurie buvo išdėstyti nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, itin išsamiai išanalizavo ir aptarė visas nuteistojo N. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dar kartą patikrino ir motyvuotai atmetė apeliaciniame skunde iškeltas versijas dėl tam tikrų duomenų (pokalbių telefonu įrašų, A. K. ir jo paties parodymų bei juose nurodytų aplinkybių) vertinimo ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, N. S. kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, o apeliacinis skundas nepagrįstas.
6. Nesutikdamas su teismų sprendimais, N. S. juos skundė kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi nuteistojo kasacinį skundą atsisakyta priimti, nurodant, kad N. S. iš esmės tik neigia savo kaltę, netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą argumentuodamas ne teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet nepagrįstumu konkrečiais įrodymais, o BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus grindžia kitokiu bylos įrodymų, t. y. nuteistojo N. S. duotų parodymų, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų N. S. ir kito nuteistojo byloje A. K. telefono pokalbių įrašų, vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant kasatoriaus versiją dėl jam inkriminuotų 100 Eur sąsajos su 2016 m. vykusiu jo automobilio remontu, kurios, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė. Nutartyje pažymima, kad kasatoriaus nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
7. Taigi šiuo atveju nuteistojo pareiškimo argumentai, kuriais iš esmės nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nes apie baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą sprendžiama pagal nuosprendžiuose ir (ar) nutartyse nurodytas aplinkybes.
8. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pareiškime nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, jog baudžiamoji byla galėtų būti atnaujinta pagal kokį nors BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytą pagrindą.
9. Kartu pažymėtina, kad bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji, einanti po kasacijos, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija ar instancija. BPK normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą, nuostatos suponuoja, kad tai iš esmės išimtiniai atvejai, galimi tik esant tam tikroms sąlygoms ir atitinkamiems pagrindams. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią (be papildomo tyrimo ir vertinimo aiškią) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Tuo tarpu nuteistojo N. S. pareiškime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl pareiškimas atmestinas.
10. Atmetus nuteistojo N. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, klausimas dėl nuosprendžio vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo N. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
