Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-5123

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04907-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. spalio 18 d. paduotu atsakovės I. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ieškinį atsakovei I. G. dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės. Skundžiama nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 58 straipsnio nuostatas. Anot atsakovės, nors teismas ir nurodė, kad pagal DK 58 straipsnio 5 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo, kad atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė, tačiau, spręsdamas atsakovės atleidimo klausimą, jį susiejo su nepalankia epidemiologine situacija bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimais ir šiems reikalavimams teikė didesnę reikšmę. Atsakovė taip pat argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodymų vertinimo klausimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje įrodyta, kad atsakovė buvo informuota įprasta tvarka apie poreikį testuotis. Atsakovės tvirtinimu, nei SMS žinutės apie poreikį testuotis ir registraciją tyrimui dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo, nei priminimo išsiuntimas nepatvirtina, kad šių pranešimų turinys po išsiuntimo jai tapo žinomas; tai, kad ligoninės darbuotojai nesusisiekė su atsakove telefonu, siekdami informuoti apie poreikį testuotis, tik patvirtina atsakovės teiginius, jog ji negavo informacijos apie tai, kad privalo testuotis, ir šios informacijos negalėjo žinoti. Be to, anot atsakovės, teismas, nagrinėdamas darbo ginčą iš esmės ir taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, privalėjo visų įrodymų kontekste įvertinti ir darbo ginčų komisijos sprendime nustatytas aplinkybes bei išvardytus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nieko neužsiminė apie darbo ginčų komisijos sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus įrodymus, susijusius su 2021 m. vasario 27 d. atsakovės neva padarytais darbo pareigų pažeidimais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniu, pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas