Civilinė byla Nr. 3K-3-188-687/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01676-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.4; 2.5.39.2.5.1.1; 2.5.39.2.6.4.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. Z., L. B., J. K., J. J., R. V., G. P., M. P., R. Z., R. M., A. J., R. K., A. K., T. L., J. G., J. R., E. P., J. P., Ž. M., E. H., V. H., A. L., Ž. L., I. R., D. L., S. S., D. K., Z. M., G. S., A. S., G. Č., akcinei bendrovei „SEB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Krida“, uždarajai akcinei bendrovei „Ribinis būvis“, uždarajai akcinei bendrovei „Leita“, Kauno miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos grąžinimo iš žalą padariusio asmens ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškiniu teismo prašė iš atsakovių UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai priteisti 34 333,39 Lt (9943,64 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Žaidas“ 1000 Lt (289,62 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė 2010 m. rugpjūčio 12 d. draudimo sutartimi apdraudė UAB „Krida“ turtą, esantį Kaune, M. Daukšos g. 29-13. 2011 m. sausio 30 d. trūkus vamzdžiui šio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoje, užlietas bendrovei priklausantis turtas, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 35 333,39 Lt (10 233,26 Eur) draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Žaidas“ yra bendrojo naudojimo objektų, esančių Kaune, M. Daukšos g. 29-13, administratorė. UAB „Žaidas“ įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo sutartyje nustatyta 1000 Lt (289,62 Eur) franšizė. Tuo remdamasi ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai 34 333,39 Lt (9943,64 Eur) ir iš UAB „Žaidas“ 1000 Lt (289,62 Eur) žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per filialą „If P&C Insurance AS“, solidariai iš atsakovių UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 9943,64 Eur (34 333,39 Lt) ir iš atsakovės UAB „Žaidas“ 289,62 Eur (1000 Lt) žalos atlyginimo bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad UAB „Žaidas“ administruoja daugiabučio namo Kaune, M. Daukšos g. 29-13, bendrojo naudojimo objektus, ji atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Bendro naudojimo patalpos, kuriose įvyko avarija ir buvo apgadintas UAB „Krida“ turtas (ortopedinės prekės), buvo nešildomos, o UAB „Žaidas“ nepateikė duomenų, kad bendro naudojimo patalpų administravimo ir saugaus naudojimo funkcijas vykdė tinkamai. Todėl UAB „Žaidas“ yra atsakinga už žalą, kuri atsirado dėl netinkamos inžinerinių tinklų būklės, kartu su jos civilinę atsakomybę apdraudusia UAB DK „PZU Lietuva“ ir privalo atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką, kurios dydis patvirtintas 2011 m. vasario 4 d. medžiagų, prekių nurašymo aktais; o atsakovės nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, netenkinus atsakovių UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinių skundų, paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką atsitikus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui – turto užliejimui vandeniu.
Tos pačios patalpos jau buvo užlietos vandeniu anksčiau, 2010 m. sausio 29 d., tuomet UAB „Krida“ dėl apgadinto turto AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką. Šiai draudikei Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Žaidas“ ir jos draudikės „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, 77 632,28 Lt (22 483,86 Eur) žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTY1NS02NTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1655-657/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1655-657/2014">2A-1655-657/2014</a>). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo atlyginti žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos įvykus pakartotiniam užliejimui vandeniu ir dėl to apgadinus UAB „Krida“ turtą.
Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nustatyta, kad namo administratoriai atlikdami privalomuosius darbus (atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkančia naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą) turi užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį; nuolat stebėti ir prižiūrėti namo ir jo aplinkos būklę (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimas, patalpų valymas, priskirtos teritorijos tvarkymas ir kiti prevenciniai darbai); racionaliai valdyti pastato energetinį ūkį; atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus; planuoti statybos darbais – pastato ar jo dalių remontą ar rekonstrukciją, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (Reglamento 1–2, 7, 13–14 punktai).
Žalos atsiradimo metu gyvenamąjį namą administravo UAB „Žaidas“. Ji privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Po pirmo patalpų užliejimo (2010 m. sausio 29 d.) iki antrojo užliejimo (2011 m. sausio 30 d.) atsakovė UAB „Žaidas“ administruojamo namo gyventojų susirinkimus stogo remonto klausimais organizavo tik vieną kartą – 2010 m. vasario 24 d., tačiau susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Gyvenamojo namo M. Daukšos g. 29 gyventojai dar nuo 2005 m. raštais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, vėliau ir į UAB „Žaidas“ dėl namo palėpėje esančių susidėvėjusių vamzdynų remonto. Žalos dydis nustatytas iš 2011 m. vasario 14 d. akto dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu, 2011 m. vasario 4 d. medžiagų, prekių nurašymo aktų, PVM sąskaitos faktūros.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir dėl šios dalies ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Patalpos Kaune, M. Daukšos g. 29-13, buvo užlietos vandeniu, kai dėl užšalimo trūko vamzdis. Ši aplinkybė reiškia nedraudžiamąjį įvykį pagal atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Žaidas“ draudimo sutartį, bet to nepagrįstai nenustatė bylą nagrinėję teismai. Esant nedraudžiamajam įvykiui ieškovė neturi teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo taisyklių 4.2.21 punkte nustatyta, kad nėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės ar kritulių poveikio. Bendro naudojimo palėpėje esantis vamzdis trūko dėl užšalimo, t. y. dėl ilgalaikio temperatūros poveikio, todėl įvykis nedraudžiamasis. Patalpos, kuriose įvyko avarija, buvo nešildomos. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės UAB „Žaidas“ į bylą pateikti techninės priežiūros žurnalai. Teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, pagal CPK 185 straipsnį teismas turi vertinti informacijos įrodomąją vertę pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš šios įstatymo normos darytina išvada, jog, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a>; teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“, UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34/2013">3K-3-34/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas nustatė žalos faktą, bet nenagrinėjo atsakovių draudimo sutarties sąlygų – ar pagal jas atsirado UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė atlyginti žalą, kuri, kaip minėta, atsirastų tik įvykį pripažinus draudžiamuoju pagal atsakovių sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovių draudimo teisiniai santykiai nėra šios bylos dalykas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Žaidas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:
12.1. Teismai tinkamai vertino įrodymus, nustatė visumą apliejimą lėmusių veiksnių, t. y. UAB „Žaidas“, kaip namo administratorės, netinkamą funkcijų vykdymą, dėl to laiku nebuvo imtasi priemonių, kad vamzdis netrūktų.
12.2. Teismai pagrįstai nustatė, kad, namo administratorei atlikus papildomus veiksmus, pvz., įrengus vamzdynų apsaugos nuo užšalimo sistemą, trūkimo tikimybė būtų išnykusi. Apliejimo priežastis yra netinkamas atsakovės UAB „Žaidas“ pareigų vykdymas, o ne oro sąlygos ar kitokių panašių veiksnių buvimas. Todėl jų sudarytos draudimo sutarties pagrindu, nenustačius nedraudžiamojo įvykio, atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ atsirado sutartinė prievolė atlyginti žalą.
13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdanti veiklą per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
13.1. Nors apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovių draudimo sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šio teismo nutartimi byla išspręsta teisingai. Draudimo taisyklėse, kurios yra atsakovių draudimo sutarties dalis, nurodyta, kad nėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros poveikio, bet taisyklėse neįvardyta ilgalaikio poveikio trukmė, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl šalčio ledas vamzdyne gali susidaryti per trumpą laiką. Žalos kilimo priežastis yra atsakovės UAB „Žaidas“ netinkamai vykdyta vamzdynų priežiūra (atsakovė nesiėmė priemonių vamzdynams tinkamai apšiltinti), dėl to vanduo vamzdžiuose užšalo, vamzdis per jungtį išsinėrė ir patalpos buvo užlietos. Taigi, žala kilo ne dėl šalčio poveikio, bet dėl neteisėto UAB „Žaidas“ neveikimo, todėl įvykis nepatenka į nedraudžiamųjų kategoriją.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
14. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas draudžiamasis įvykis, lemiantis atsakingo už žalą asmens draudiko prievolę, ir nėra ginčijama skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuria ieškovei (draudikei) jos išmokėtų draudimo išmokų grąžinimas solidariai priteistas iš kitos atsakovės (UAB „Žaidas“) kaip atsakingo už žalą asmens. Kasacine tvarka nagrinėjamojoje byloje patikrinamas kasaciniu skundu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas, byla nagrinėjama neperžengiant kasacinio skundo ribų: nagrinėjami kasaciniame skunde išdėstyti teisės klausimai ir sprendžiama dėl kasatorės prašymo pagrįstumo.
Dėl draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš žalą padariusio asmens ir kartu iš jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko
15. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.).
Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija) netaikomas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, turto draudimo sutartimi apdraudė gyvenamojo namo patalpose esantį UAB „Krida“ turtą, šis buvo apgadintas, kai trūko namo bendro naudojimo patalpose esantis vamzdis ir vanduo užliejo patalpas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 35 333,39 Lt (10 233,26 Eur) draudimo išmoką. Ieškovė atlygino žalą pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų.
17. Remiantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 21, 22, 27 punktais, 75, 77 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2010">3K-3-78/2010</a>; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ištyrė draudimo išmokos, sumokėtos nukentėjusiam asmeniui UAB „Krida“, dydžio pagrįstumą ir nenustatė, kad išmoka viršijo šios bendrovės patirtą žalą arba kad buvo teisinis pagrindas draudikei sumažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti. Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ kasaciniu skundu neginčija išmokėtos ir prašomos grąžinti draudimo išmokos dydžio pagrįstumo. Byloje nustatytas atsakingas už padarytą žalą asmuo – gyvenamojo namo, kurio bendrose patalpose trūkus vamzdžiui įvyko užliejimas, – administratorė UAB „Žaidas“. Ji įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę UAB DK „PZU Lietuva“.
18. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų; tokį reikalavimą pareiškiant žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013).
19. Kai asmuo apdraudžia savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis), tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokiu atveju sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, nustatančios draudiko atsakomybės ribas. Sutiktina su atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinio skundo argumentu, kad pagal vieno draudiko subrogacinį reikalavimą kitas draudikas, apdraudęs žalą padariusio (atsakingo) asmens civilinę atsakomybę, atsako pagal draudimo sutarties sąlygas, t. y. neviršijant draudimo sutarties ribų; kai atlygintina žala viršija draudimo sumą (draudimo sutarties vertę), žalą atlygina draudėjas tiek, kiek neapima draudimo sutarties vertė.
20. Draudimo sutartyje išvardytų nedraudžiamųjų įvykių atvejais neatsiranda draudiko pareiga pagal draudimo sutartį sumokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui, šiuo pagrindu atsisakančiam mokėti draudimo išmoką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Langvesta“ v. „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2013">3K-3-281/2013</a>).
21. Nesant draudžiamojo įvykio pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, neatsirastų atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui arba, kaip yra nagrinėjamoje byloje, grąžinti draudimo išmoką žalą atlyginusiai draudikei (ieškovei). Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ teigia, kad pagal atsakovių sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį įvykis nėra draudžiamasis, nes draudimo sutarties taisyklių specialiųjų draudimo sutarties sąlygų 4.2.21 punkte nustatyta, kad „nėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros, garų, dujų, suodžių, dūmų, dulkių, drėgmės ar kritulių poveikio“, o apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo atsakovių draudimo sutarties sąlygų – ar pagal jas atsirado atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė atlyginti žalą.
22. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atmetė kaip nepagrįstą nurodytą atsakovės argumentą, pripažindamas pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą solidariai iš abiejų atsakovių priteisti žalos atlyginimą, t. y. grąžinti ieškovei draudimo išmoką, kuria ji padengė žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjo, ar įvykis gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju pagal atsakovių sudarytą draudimo sutartį, ir nustatė, kad gyvenamojo namo administratorė atsakovė UAB „Žaidas“ netinkamai atliko savo pareigas, neužtikrino tinkamos namo inžinerinių tinklų techninės būklės bei saugaus naudojimo, ir tai buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, o ne tos aplinkybės, kurios išvardytos atsakovių draudimo sutarties taisyklių specialiųjų draudimo sutarties sąlygų 4.2.21 punkte, dėl kurių įvykis būtų nedraudžiamasis.
23. Nustatydami turto apliejimo, dėl kurio atsirado žala, priežastį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino bylos įrodymų visumą – žalos nustatymo aktus, šalių paaiškinimus, ir iš jų sprendė, kad namo administratorė UAB „Žaidas“ neatliko gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose esančių vamzdynų techninės priežiūros: neužtikrino, kad sistemų priežiūra būtų vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių netinkamą namo inžinerinių tinklų būklės priežiūrą, dėl ko trūko užšalęs vamzdis palėpėje ir buvo aplietos žemiau name esančios patalpos. Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ neįrodė nedraudžiamąjį įvykį patvirtinančių aplinkybių, todėl darydami išvadą apie namo administratorės atsakovės UAB „Žaidas“ netinkamai atliktą priežiūrą, dėl kurios atsirado žala, pripažindami draudžiamąjį įvykį ir spręsdami dėl šios atsakovės bei jos civilinės atsakomybės draudikės UAB DK „PZU Lietuva“ prievolių atlyginti žalą, kompensuojant ieškovei jos sumokėtą žalai atlyginti draudimo išmoką, teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatos, kad teismas turi vertinti informacijos įrodomąją vertę pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
24. Kolegija sutinka su atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė žalos faktą, bet nepagrįstai nenagrinėjo atsakovių draudimo sutarties sąlygų, spręsdamas, kad atsakovių draudimo teisiniai santykiai nėra šios bylos dalykas. Vis dėlto pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyto atsakovių draudimo santykių teisinio vertinimo, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, taip pat ir tai išvadai, kad žalos atsiradimo pagrindinė priežastis nėra tos aplinkybės, dėl kurių atsiradimo įvykis būtų nedraudžiamasis pagal atsakovių draudimo sutarties sąlygas. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ginantis viešąjį interesą generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands, peticijos Nr. 16034/90, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutatis mutandis 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland, peticijos Nr. 20772/92, par. 56; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Marini v. Albania, peticijos Nr. 3738/02, par. 105).
25. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje vien tik sutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalimi, jų nepakartojant, nereiškia, kad tokia nutartis nemotyvuota pagal teismo procesinio sprendimo turiniui CPK 331 straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus. Į tuos pačius klausimus ir argumentus apeliacinės instancijos teismas gali atsakyti tokiais pat motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas, ir tai nevertinama kaip motyvų nenurodymas.
26. Pirmiau konstatuota, kad atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jai prievolė atlyginti žalą nekilo, nes įvykis buvo nedraudžiamasis, yra nepagrįsti, šiai atsakovei neįrodžius byloje nedraudžiamojo įvykio fakto. Kasacinio skundo argumentais nenuginčijus skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių, kuriomis priteistas iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ žalos atlyginimas, teisėtumo ir kolegijai nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies ir 359 straipsnio 3 dalies teisinio pagrindo panaikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdanti veiklą per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, sumokėjo advokatei 250 Eur, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“. Netenkinus šios atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistina nurodyta suma ieškovei.
Kasaciniame teisme patirta 62,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą (kodas 302279548), ir valstybei 62,44 Eur (šešiasdešimt du Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
