D. E. pagal BK 129 str. 2 d., 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-77-648/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57614-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam D. E., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. E. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir D. E. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 26 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. E. apeliacinis skundas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. G., ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. E. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. apie 15.31–15.51 val. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, esančio Lukiškių skg. 6, Vilniuje, laikinojo sulaikymo patalpoje jis su A. G., įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, siekdami priešpriešinti save aplinkiniams, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – būti laikomiems pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje, bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė T. V. (T. V.), t. y. D. E. atsistojo T. V. iš už nugaros ir dilbiu ėmė smaugti nukentėjusiojo kaklą, kol šis prarado sąmonę, po to, D. E. paprašius A. G. tęsti nukentėjusiojo smaugimą, A. G. pritūpė ir, dilbiu apglėbęs pusiau gulinčiam be sąmonės nukentėjusiajam kaklą, toliau jį smaugė. Vėliau, pasikeitus vietomis, D. E., dilbiu apglėbęs nukentėjusiojo kaklą, toliau jį smaugė. Taip bendrais veiksmais padarius T. V. kaklo suspaudimą, kuris pasireiškė kraujosruva kakle ir dauginėmis intraodinėmis kraujosruvomis kairio peties sąnario bei žasto priekiniame paviršiuje, nukentėjusysis dėl patirto uždusimo, suspaudus jam kaklą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2018 m. gruodžio 6 d. mirė.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. E. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję teismai kasatoriaus nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes ši veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Ją kasatorius padarė atlikdamas bausmę, būdamas griežtoje Kalėjimų departamento priežiūroje, tačiau teismai tinkamai netyrė, kokią įtaką nusikalstamai veikai padaryti turėjo pareigūnų neveikimas. Nelaikytina, kad kasatorius įvykdė nusikalstamą veiką be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį, nes Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija ir pataisos namų 1-ojo ir 3-iojo sektoriaus nuteistieji žinojo apie kasatoriaus ketinimus nužudyti žmogų. Kai Vilniuje išlipo iš konvojaus automobilio, kasatorius garsiai pasakė „užlenksiu dabar kažką“. Jis neturėjo tikslo nužudyti kitą žmogų, tik siekė pasilikti Pravieniškėse, tačiau pareigūnai jį perkėlė į Lukiškes ir taip sudarė sąlygas protestuojant dėl tokio sprendimo padaryti nusikaltimą.

2.2. Vertinant bylos įrodymus, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pagrįstas nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais, nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų nepašalino, nors šio teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad byloje yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminę reikšmę jų išvadoms, skundžiamuose sprendimuose nenurodyta, kodėl teismai vienus iš jų priėmė, o kitus atmetė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo D. E. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

4. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

5. Nors šioje byloje paduotame nuteistojo D. E. kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad, vertindami bylos įrodymus, teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, šis pažeidimas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie abejotinas, neteisingas teismų išvadas ir selektyvų įrodymų vertinimą, neįvardijant nei kokie konkretūs įrodymai įvertinti netinkamai, nei su kokiomis konkrečiomis teismų išvadomis, kaip įrodymų vertinimo rezultatu, nesutinkama. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, kuriais teisės taikymo aspektu skundžiami byloje priimti teismų sprendimai, todėl paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

6. Kasatorius ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teigdamas, kad šioje veikoje nepagrįstai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis argumentas nepagrįstas.

7. Nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40-697/2017">2K-40-697/2017</a>, 2K-121-697/2022, 2K-51-788/2022 ir kt.).

8. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu nuspręsta kasatorių D. E. ir kitą nuteistąjį šioje byloje A. G. perkelti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atlikti jiems paskirtų nuobaudų. 2018 m. gruodžio 4 d. D. E. ir A. G. buvo konvojuoti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir uždaryti į laikinojo sulaikymo patalpą kartu su D. M. ir T. V. Netrukus po to šioje patalpoje D. E. spontaniškai užpuolė T. V. – pastūmė jį ir, atsistojęs jam už nugaros, ėmė jį smaugti, o po poros minučių nurodė A. G. jį pakeisti. Pastarasis toliau smaugė sąmonę praradusį nukentėjusįjį, kol jį pakeitė ir smaugimo veiksmus vėl tęsė D. E. Nuo šių bendrų D. E. ir A. G. veiksmų T. V. vėliau ligoninėje mirė. Iki šio įvykio D. E. ir A. G. nebuvo pažįstami su nukentėjusiuoju, šis neprovokavo jų panaudoti prieš jį fizinį smurtą, su jais nekonfliktavo ir nekėlė jiems jokios grėsmės. Žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju D. E. ir A. G. chuliganiškos paskatos pasireiškė neišprovokuota agresija, įžūliu nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo, demonstruojant nepagarbą žmogui ir visuomenei, niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams ir panaudojant mažareikšmę dingstį – siekį būti laikomiems pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį buvo priverstas stebėti laikinojo sulaikymo patalpoje kartu buvęs D. M., jis teismo posėdyje nurodė, kad šie nuteistųjų veiksmai jį šokiravo, jis jautėsi nesaugiai.

9. Kasacinio skundo argumentas, kad lemiamą reikšmę nusikalstamai veikai padaryti turėjo, kasatoriaus subjektyvia nuomone, nepagrįstas Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kad jis atliktų nuobaudą, ir pareigūnų neveikimas, neva iš anksto žinant, kad kasatorius ketina nužudyti kitą žmogų, neturi jokios teisinės reikšmės kasatoriaus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir nepaneigia pirmiau nurodytų teismų išvadų dėl chuliganiškų paskatų nustatymo. Ne kasatoriui nepalankūs pareigūnų sprendimai ar jų neveikimas, o tyčiniai paties kasatoriaus veiksmai lėmė negrįžtamų padarinių – kito žmogaus mirties – sukėlimą. Kaip nurodoma kasaciniame skunde, protestuodamas kasatorius ryžosi mirtinai sužaloti su pirmiau nurodytu Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu niekuo nesusijusį atsitiktinai sutiktą asmenį, nors turėjo absoliučią laisvę pasirinkti kitokį, nesmurtinį būdą nesutikimui su šiuo sprendimu išreikšti. Kasatoriaus dėstomos aplinkybės negali būti laikomos bent kiek reikšmingomis priežastimis imtis smurtinių veiksmų, pasikėsinant į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus gyvybę. Nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmės tam tikroje bausmės vykdymo įstaigoje ir su tuo susijęs siekis atkeršyti nepageidaujamą nuteistajam sprendimą priėmusiai institucijai, iškeltas aukščiau nei kito asmens gyvybė, neabejotinai laikytini mažareikšme dingstimi. Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia didesnį kasatoriaus nusikalstamos veikos pavojingumą – dėl akivaizdžiai neadekvačių priežasčių nužudyta atsitiktinė auka, todėl ši veika pagrįstai pripažinta kvalifikuotu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, kvalifikuodami D. E. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. E. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis