Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos momentą po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, taip pat teisės normų, reglamentuojančių tokios taikos sutarties įgyvendinimą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-191-943/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00127-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. P. ir S. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo; tretieji asmenys: Birštono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos momentą po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, taip pat teisės normų, reglamentuojančių tokios taikos sutarties įgyvendinimą, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovai G. P. ir S. P. teismo prašė leisti patvirtinti UAB „Geomanai“ parengtą 0,1249 ha kitos paskirties žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės A. P., sutikimo.

3. Ieškovai nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl pritarimo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, tačiau atsakovė aiškiai nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka duoti sutikimo šiam projektui, t. y. kokiu būdu projektas pažeidžia jos teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po 1/3 dalį Žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzktOTM5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-79-939/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-79-939/2018">e2-79-939/2018</a> patvirtino šalių taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), pagal kurią šalys sutarė lygiomis dalimis atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodytą gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą.

6. Ieškovų iniciatyva pagal sudarytą Taikos sutartį dėl žemės sklypo atidalijimo į tris sklypus buvo pradėta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo administracinė procedūra. 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) patikrinimo aktas, kuriame pažymėta, kad žemės sklypo Nr. 3 ir žemės sklypo Nr. 1 riba kerta statinį (gyvenamąjį namą), kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl padaryta išvada, kad žemės valdos projekto tvirtinti negalima.

7. Ieškovai pateikė pakoreguotą projektą, pagal kurį Žemės sklypas dalijamas tik į dvi dalis – ieškovo S. P. ir atsakovės dalį Nr. 1 (0,0833 ha) bei ieškovo G. P. (toliau – ir Ieškovas) dalį Nr. 2, atitinkančią Taikos sutartimi nustatytą konfigūraciją ir plotą - 0,0416 ha. 2020 m. gruodžio 4 d. gautas NŽT valdos projekto patikrinimo aktas su pastaba, kad parengtam projektui nepritarė Žemės sklypo savininkė A. P., o projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. rašte taip pat nurodyta, jog projekto tvirtinti negali, nes parengtam projektui yra nepritarusi žemės sklypo savininkė A. P. Dėl to ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami teismo leisti patvirtinti pakoreguotą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės, sutikimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, būtina rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktą prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose nustatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai apie projekto rengimą turi būti informuojami, projektas turi būti suderintas.

9. Teismas nusprendė, kad ieškovų iniciatyva parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka šalių sudarytos Taikos sutarties dėl žemės sklypo atidalinimo į atskirus tris žemės sklypus sąlygų ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Pagal ieškovų projektą ginčo žemės sklypas bus padalytas į 2 sklypus: sklypas Nr. 1 (plotas - 0,0833 ha); sklypas Nr. 2 (plotas - 0,0416 ha). Iš esmės pagal konfigūraciją ir plotą tik sklypas Nr. 2 atitinka pagal Taikos sutartį Ieškovui tenkantį sklypą, nurodytoje sutartyje įvardytą sklypu B. Nurodytu būdu padalijus žemės sklypą bus atidalytas kaip atskiras tik vienas žemės sklypas, o kitas žemės sklypas liks bendroji dalinė nuosavybė. Siūlomu būdu padalijus ginčo Žemės sklypą, neeliminuojama galimybė nesutarimams tarp ieškovų ir atsakovės kilti ateityje. Sklypas Nr. 1 formuojamas atsakovei priklausantiems statiniams eksploatuoti ir ieškovui naudotis, tačiau šiuo metu nėra nustatyta ir galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią atsakovė ginčo žemės sklypo dalimi (joje stovi ieškovei priklausantys statiniai) galėtų naudotis skyrium. Nors sklypo Nr. 1 ploto suma (0,0833 ha) atitinka atsakovei A. P. ir ieškovui S. P. ginčo žemės sklype priklausančios 0,0416 ha žemės sklypo dalies plotą, nėra akivaizdu, kad pasibaigs ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės santykiai, o tai savaime lems šalių konfliktų galimybę ateityje. Ieškovų siūlomas projektas neužtikrina kiekvieno bendraturčio interesų ir suteikia tik vienam iš bendraturčių nepagrįstą pranašumą.

10. Teismas pažymėjo, kad šalys Taikos sutartimi išreiškė valią žemės sklypą atidalyti į tris atskirus turtinius vienetus. Tokiu būdu atsakovei susiformavo teisėti lūkesčiai dėl valdomos žemės dalies. Tokia atsakovės pozicija iš esmės dera ir su teismo sprendimo privalomo vykdytinumo nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis). Atsakovė savo teisėtus lūkesčius įgyvendino ir realiais faktiniais veiksmais: sau priskirtoje žemės sklypo dalyje pagerino žemės sklypo aplinką, atsitvėrė tvora savo dalį, pagerino savo namo dalį, į kurią patenkama per jai priklausančios sklypo dalies pusę. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzktOTM5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-79-939/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-79-939/2018">e2-79-939/2018</a> šalys de jure (teisiškai) susitarė dėl savo žemės sklypo dalies teisinio statuso pasikeitimo, šalims liko tik de facto (faktiškai) įgyvendinti savo susitarimą. Teismui leidus vykdyti projektą be bendraturtės sutikimo, ieškovas ir atsakovė de jure atsidurtų toje pačioje padėtyje, kuri buvo iki Taikos sutarties patvirtinimo.

11. Teismas, vertindamas atsakovės nesutikimą dėl pateikto atidalijimo projekto, pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra galimybė gyvenamąjį namą padalyti į du atskirus turtinius vienetus, tuomet galima būtų rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo Žemės sklypas būtų padalytas į tris dalis, o Žemės sklypo riba kirstų namo sieną.

12. Teismo vertinimu, ieškovų inicijuotas Žemės sklypo projektas prieštarauja patvirtintai Taikos sutarčiai ir nuostatai, kad projektas negali suteikti tik vienam iš bendraturčių nepagrįstą pranašumą, juo neužtikrinami visų šalių interesai ir neišlaikoma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pusiausvyra. Atsižvelgdamos į tai, kad šalių sudaryta Taikos sutartis yra galiojanti ir turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, t. y. sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, šalys privalo kooperuotis, aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms joms sprendimo būdo ir suderinti tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris būtų procedūriškai ir techniškai priimtinas visoms šalims.

13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateikto projekto sprendinys žemės sklypą atidalyti į du atskirus sklypus neatitinka žemės sklypo bendraturčių valios, kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

15. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad atsakovė su ieškovų pateiktu projektu nesutiko, o ieškovai nagrinėjamoje byloje pareikšdami reikalavimą įregistruoti bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturtės sutikimo, materialinio reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo būdo pakeitimo nereiškė. Tai reiškia, kad bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzktOTM5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-79-939/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-79-939/2018">e2-79-939/2018</a>, yra galiojanti ir privaloma bendraturčiams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovas G. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui G. P. iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Teismai netinkamai vertino bendraturčio atsisakymo pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui motyvų pagrįstumą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 bei CPK 185 straipsnių nuostatas ir nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, pagal kurią bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu Ieškovas siekia įvykdyti visas reikiamas administracines procedūras, kad Taikos sutartimi jam tekusi Žemės sklypo dalis būtų atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įstatymuose nenustatyta reikalavimų, kad žemės sklypas būtų būtinai dalijamas vienu etapu ir vienu projektu. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas visiškai atitiko Taikos sutarties nuostatas dėl Ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies – pagal parengtą projektą Ieškovui tektų tokio paties ploto Žemės sklypo dalis ir toje pačioje vietoje, kaip nustatyta Taikos sutartyje, kurią pasirašė ir atsakovė. Ieškovo projekto patvirtinimas neapribos atsakovės teisės ateityje parengti kitą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kad teisiškai galėtų būti atidalijama ir jai Taikos sutartimi tekusi Žemės sklypo dalis. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės interesus pažeidžia Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo Ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies klausimas sprendžiamas taip, kaip nustatyta Taikos sutartyje.

16.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, jog teismo patvirtinta Taikos sutartis savaime buvo pagrindas pasibaigti Žemės sklypo bendrajai dalinei nuosavybei, netinkamai aiškino bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos momentą ir pažeidė CK 4.80 straipsnio nuostatas. Ieškinys nepagrįstai buvo atmestas remiantis atsakovės argumentu, kad pagal ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį kaip atskiras žemės sklypas būtų suformuojama tik Ieškovui tekusi Žemės sklypo dalis, o atsakovės ir ieškovo S. P. dalis – ne, neva grąžintų atsakovę į padėtį iki teismo patvirtintos Taikos sutarties, t. y. atsakovė vėl taptų bendraturte su ieškovu S. P. Ieškovo nuomone, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas „negrąžina“ atsakovės į bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius su ieškovu S. P., nes teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, buvo ne savaiminis pagrindas pasibaigti bendrajai dalinei nuosavybei, o tik prielaida įvykdyti realų Žemės sklypo atidalijimą, iš jo suformuojant tris atskirus žemės sklypus. Dėl to šioje byloje svarbu išaiškinti, kada baigiasi daikto bendroji dalinė nuosavybė – ar teismui priėmus procesinį sprendimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar tada, kai bendraturčiai atlieka visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, sudarančius sąlygas suformuoti ir įregistruoti teismo procesiniu sprendimu atidalytas nekilnojamojo daikto dalis, kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus (atskirus daiktus). Jeigu po Taikos sutarties įsiteisėjimo ieškovus ir atsakovę tebesieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nepažeidžia atsakovės teisių, nes juo atsakovė nėra „grąžinama“ į bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius.

17. Ieškovas S. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti jai iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

18.1. Ieškovas, siekia pakeisti atidalijimo būdą ir patvirtintos Taikos sutarties rezultatą – atidalyti tik jam priklausančios nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių dalims liekant neatidalytoms. Šalims negalint įgyventi Taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, Ieškovas savo teises turėjo ginti naudodamasis proceso atnaujinimo institutu, o ne reikšdamas reikalavimą dėl bendrosios nuosavybės dalies atidalijimo.

18.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog Taikos sutartimi šalys de jure susitarė dėl savo žemės sklypo dalies teisinio statuso pasikeitimo, šalims liko tik de facto įgyvendinti savo susitarimą. Teismui leidus vykdyti ginčo projektą be bendraturtės sutikimo, atsakovė de jure atsidurtų toje pačioje padėtyje, kurioje buvo iki Taikos sutarties patvirtinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo

19. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

20. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

21. Praktikoje sutinkamas dvejopas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės: pavienis (paprastas) atidalijimas ir visiškas atidalijimas (pasidalijimas). Pavienio (paprasto) atsidalijimo atveju iš bendrosios nuosavybės atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Visiškas atsidalijimas yra tada, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 punktą).

22. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

23. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi03MDEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32-701/2021">3K-3-32-701/2021</a> 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2014">3K-3-235/2014</a>). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovams S. P. ir G. P. dėl nuosavybės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą ir atsakovų patikslintą priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi šalys, nesutardamos dėl atidalijimo būdo, inicijavo teisminį ginčą, ir, vėliau, tokio ginčo nagrinėjimo teisme metu, sudarė taikos sutartį. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį, kuria šalys sutarė lygiomis dalimis atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklypą pagal schemą, parengtą architektės G. G., (įvardytą 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiūlymu Nr. 2), kuri yra neatskiriama Taikos sutarties dalis. Šioje schemoje nustatytos šalims pagal Taikos sutartį atitenkančių Žemės sklypo dalių ir servitutų ribos. Minėta taikos sutartimi šalys iš esmės susitarė dėl žemės sklypo atidalijimo būdo – natūra. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta: „2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei A. P. ir atsakovams S. P. bei G. P. priklausantį žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018.06.08 sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2. (toliau - žemės padalinimo pasiūlymas), parengtą architektės G. G., tokiu būdu:

- Atsakovui S. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) - 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, “S-2”, S-3”, “S-4”, “S-5”;

- Atsakovui G. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – paveldėtojas B) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) - 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, “S-2”, “S-3” S. P. Sklypo dalyje;

- Ieškovei A. P. atidalinti Žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – paveldėtojas C) (su gyvenamojo namo dalimi, su ūkiniu pastatu ir kiemo rūsiu) - 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1”, “S-4”, “S-5”, esančiais S. P. sklypo dalyje.“

25. Taigi, taikos sutartimi šalys, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įgyvendindamos turimas bendrosios dalinės nuosavybės teises, išreiškė suderintą valią dėl teisių į atidalijamas Žemės sklypo dalis paskirstymo, pasirinkdamos visiško atidalijimo būdą. Kaip minėta, tokiu būdu atidalijus natūra iš bendrosios nuosavybės, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, pasikeičia daikto teisinis statusas, nes daiktas tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutarties sąlygas, turėjo įvertinti ne tik šalių valią, bet ir galimybę šalių susitarimu pasirinktą atidalijimo būdą įgyvendinti – suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Įvertinus nurodytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti nustatyta kokios prigimties materialinis teisinis reikalavimas (ieškinys) yra pareikštas, ar toks reikalavimas nėra tapatus Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzktOTM5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-79-939/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-79-939/2018">e2-79-939/2018</a>, kurioje ir buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, pareikštiems reikalavimams.

26. Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo procesiniame sprendime, taip pat teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o priešingi veiksmai ar neveikimas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

27. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik naudojantis įprastomis teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai.

28. Minėta, kad teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtintos taikos sutartys yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tokių nutarčių pagrindu gali būti išduodami vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus. Tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Būtent toks teisinis efektas turėtų kilti įvykdžius teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas.

29. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Tam, kad taikos sutartimi šalys įgyvendintų susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės į žemės sklypą pabaigos – daikto atidalijimo, būtinas ir daikto teisinio režimo pasikeitimas. Būtent šie veiksmai nagrinėjamos situacijos kontekste ir turėtų būti atlikti teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo procese. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ekonomiškiausias teismo sprendimo vykdymo būdas – savanoriškas teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų įvykdymas. Tas pats taikytina ir teismo patvirtintai taikos sutarčiai, todėl, kai pozityvaus teisinio efekto negalima pasiekti šalims geranoriškai vykdant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, gali būti taikomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas ir teismo patvirtintos taikos sutarties atžvilgiu.

30. Tvirtinant taikos sutartį turi būti išspręsti ir visi klausimai dėl jos priverstinio vykdymo, jei to prireiktų. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką nustato CPK 771 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos šio kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Būtent šie procesiniai instrumentai galėtų būti panaudoti ir taikos sutarties dėl žemės sklypo atidalijimo priverstinio vykdymo procese, jei to prireiktų.

31. Tačiau tai, kad šalys nepradėjo įstatymo nustatyta tvarka priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties, vykdymo proceso, negali būti priežastimi kreiptis į teismą su tapačiu materialiniu teisiniu reikalavimu, t. y. siekti, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos iš dalies būtų įvykdytos iš naujo išnagrinėjus šalių ginčą ir priėmus teismo sprendimą. Kaip matyti iš byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, teismai byloje pareikštą materialinį teisinį reikalavimą vertino ir jo atitikties teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų kontekste, tačiau netaikė nei ieškinio palikimo nenagrinėtu, nei vėlesnėje proceso stadijoje – bylos nutraukimo institutų. Pažymėtina, kad nurodyto teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos yra neaiškios, neaiški jų priverstinio vykdymo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Todėl tuo atveju, kai kyla abejonių dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų galiojimo, šis klausimas spręstinas proceso atnaujinimo tvarka. Procesas civilinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje nurodyti pagrindai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Dėl taikos sutarties, kuria sutarta dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, teisinių pasekmių

32. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties nuostatų įgyvendinimo, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami leisti patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės, pritarimo, jų nuomone, nesuteikiamo nemotyvuotai.

34. Atsakovė atsisakymą išreikšti pritarimą Projektui grindė aplinkybe, kad pagal Taikos sutartį Žemės sklypas turėjo būti padalytas į tris atskirus turto vienetus ir tokiu būdu tarp šalių būtų pasibaigę bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, tačiau pagal ginčo projektą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijama tik Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis, o atsakovės teisinė padėtis nesikeičia – ji su ieškovu S. P. ir toliau lieka bendraturčiai, tai jai kategoriškai nepriimtina. Be to, atsakovė iškėlė ieškinio tapatumo klausimą, teigdama, kad ieškiniu nagrinėjamoje byloje siekiama išspręsti ginčą, kuris jau vieną kartą buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtina šalių Taikos sutartis

35. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendė ieškinio tapatumo klausimą ir konstatavo, kad ieškovų pareikšto ieškinio pagrindas ir reikalavimas nėra tapatus ieškinio pagrindui ir reikalavimui Taikos sutartimi užbaigtoje byloje. Teismas pažymėjo, kad užbaigtoje byloje ieškinyje ir priešieškinyje buvo reiškiami reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, grindžiami nekilnojamojo turto atidalinimo planais, kuriais siekta pasiūlyti visoms šalims priimtiniausią ir optimaliausią atidalijimo būdą, o nagrinėjamoje byloje ieškiniu, prašoma leisti patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės, sutikimo, ieškinio faktiniu pagrindu nurodant aplinkybes, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis ir atsakovės nesutikimo parengtam projektui nepagrįstumu.

36. Jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai užkerta kelią teismui toliau nagrinėti bylą, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, tokia byla turi būti nutraukta, todėl kolegija pasisako dėl šio aspekto nagrinėjamoje byloje.

37. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAtODIzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390-823/2019">3K-3-390-823/2019</a>, 31 punktą; kt.).

38. Taigi sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.

39. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-284/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-284/2012">3K-3-284/2012</a>).

40. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-466/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-466/2011">3K-3-466/2011</a>, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI4LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-128-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-128-823/2021">e3K-3-128-823/2021</a>, 20 punktą).

41. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

42. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu siekia Taikos sutartį įgyvendinti atskirais etapais – kilus kliūčių atidalyti kitų bendraturčių dalis, pirmiau atidalyti jam tenkančią dalį, dėl kurios tokių kliūčių nekyla, o pašalinus nurodytas kliūtis, neliks trukdžių įvykdyti galutinį Taikos sutarties įgyvendinimo etapą. Atsakovė pažymėjo minėtų kliūčių pašalinimo galimybę, nenurodydama, kad jų pašalinimui kaip nors trikdo pirmesnis Ieškovui tenkančios dalies atidalijimas. Ji iš esmės nesutinka su aspektu, kad Taikos sutarties vykdymas būtų išskaidytas į kelis etapus, ir vyktų ne vienu metu, t. y. pirmiau būtų atidalyta Ieškovui tenkanti Žemės sklypo dalis, o jos ir kito ieškovo dalys būtų atidalytos pašalinus egzistuojančias kliūtis.

43. Atsakovė ir bylą nagrinėję teismai laikėsi nuomonės, kad Ieškovo siekis pirmiau už kitus bendraturčius įgyvendinti Taikos sutartimi įgytą teisę atidalyti jam priklausančią Žemės sklypo dalį nustatytų kitokias bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo sąlygas nei sutarta šia Taikos sutartimi, ieškovas S. P. ir atsakovė, dėl to, kad jiems priskirtos Žemės sklypo dalys liks bendrojoje dalinėje nuosavybėje, de jure atsidurtų toje pačioje padėtyje, kuri buvo iki Taikos sutarties patvirtinimo.

44. Pasisakydama dėl ieškinio nagrinėjamoje byloje tapatumo ieškiniui Taikos sutartimi užbaigtoje byloje, kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekilo abejonių dėl šalių abiejose tapatumo.

45. Sprendžiant dėl lyginamų ieškinių dalyko ir pagrindo, pažymėtina, kad ginčo esmė tiek šioje, tiek užbaigtoje byloje yra CK 4.75 straipsniu ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1 punktu nustatytos bendraturčių nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimas. Toks užtikrinimas užbaigtoje byloje pasiektas šalių sutarimu, o nagrinėjamoje byloje, Ieškovui siekiant analogiško reikalavimo (jam priklausančios nuosavybės dalies atidalijimo) patenkinimo analogišku faktiniu pagrindu (aplinkybėmis, kad atidalijimo sąlygos nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių) atsakovei atsisakius pateikti pritarimą projektui, Ieškovo siekiamas konstatuoti teismo sprendimu.

46. Taikos sutartimi užbaigtoje byloje šalys ieškinio ir priešieškinio reikalavimais siekė Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šiuos reikalavimus grindė įrodymais, kad siūlomas priimtiniausias visiems bendraturčiams atidalijimo būdas. Taikos sutartimi bendras sutarimas dėl šalių teises užtikrinančio atidalijimo būdo buvo pasiektas, tačiau jis liko neįgyvendintas. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas, prašydamas leisti patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės, pritarimo, siekia jam pagal Taikos sutartį tenkančios Žemės sklypo dalies realaus atidalijimo ir įforminimo, motyvuodamas atsakovės nepritarimo parengtam projektui nepagrįstumu ir šio projekto atitiktimi Taikos sutarties nuostatoms. Taigi tiek šioje, tiek užbaigtoje byloje Ieškovo esminis siekis yra tas pats – realiai atidalyti jam tenkančią Žemės sklypo dalį, šis siekis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y., kad atidalijimo sąlygos, sudariusios faktinį reikalavimo pagrindą užbaigtoje byloje ir šalių nustatytos Taikos sutartimi, nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, įtvirtinus jas ginčo projekte.

47. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje ir ieškinio Taikos sutartimi užbaigtoje byloje dalis dėl Ieškovui tenkančios Žemės sklypo dalies atidalijimo yra tapatūs. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

48. Šalys, įgyvendindamos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bendrosios nuosavybės teisės, savo valią dėl teisių į bendrąją nuosavybę pabaigos suderino ir išreiškė Taikos sutartyje. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą buvo siekiama įgyvendinti būtent Taikos sutartimi, turinčios res judicata sprendimo galią, suderintas sąlygas. Kaip minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis prireikus gali būti vykdoma priverstinai, o tais atvejais, kai kyla abejonių dėl taikos sutarties sąlygų galiojimo, tokios sąlygos gali būti peržiūrėtos tik pasinaudojant įstatyme įtvirtintomis teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis arba įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais – proceso atnaujinimo institutu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtintos taikos sutarties priverstinas vykdymas yra ribojamas terminu, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Prašymas dėl proceso atnaujinimo taip pat gali būti pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančiais proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnis).

49. Vadovaujantis nutartyje išdėstytais kasacinio teismo motyvais, kasaciniu skundu apskųsti teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjEyLTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-212-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-212-469/2021">e3K-7-212-469/2021</a>, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.???

52. Pagal nagrinėjamos bylos procesinį teisinį rezultatą spręstina, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nepakankamai bendradarbiavo, nedėjo pakankamai pastangų teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo procese kilusį ginčą išspręsti taikiai, todėl, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visi byloje dalyvavę asmenys prisidėjo prie šioje byloje kilusio ginčo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims nepriteistinas. Toks bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas nagrinėjamoje byloje atitinka ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė