Teismingumo byla Nr. T-37/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07577-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti“ dalies ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo „Dėl nuomos sutarties sudarymo“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti“ (toliau – ir 2022 m. sausio 4 d. įsakymas) 1.4 punktą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos sutarties sudarymo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas);
2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove Kauno miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Būstas), nuomos sutartį ir pripažinti teisę ieškovei įsigyti būstą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už vidutinę rinkos kainą taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Ieškinyje nurodoma, kad tarp tuometinės ieškovės partnerės, kurios šeimą ir sudarė ieškovė, bei Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ direktoriaus, 2006 m. kovo 21 d. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutartis 1 punktu ieškovės partnerei ir jos šeimos nariams buvo suteikta teisė valdyti ir nuomotis Būstą.
Ieškovės partnerei mirus, ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių, prašydama, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio pagrindu pakeisti pagrindinį Būsto nuomininką iš ieškovės partnerės į ieškovę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ nurodyta, kad Būsto nuomos sutartis su ieškove nebus sudaryta, motyvuojant tuo, jog ieškovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos Būste, bei nebuvo įtraukta į nuomos sutartį kaip ieškovės partnerės šeimos narys.
Kaip nurodoma ieškinyje, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU5MjgtNTI3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-15928-527/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-15928-527/2021">e2-15928-527/2021</a>) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovę Būsto pagrindinės nuomininkės (ieškovės partnerės), mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nare. Teismas taip pat pažymėjo, kad tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškovė pripažinta buvusios pagrindinės nuomininkės šeimos nare, ieškovei atsiras teisė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl Būsto nuomos sutarties pakeitimo Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir tik atsakovei atsisakius ieškovę, kaip šeimos narę, pripažinti nuomininke pakeičiant Būsto nuomos sutartį, toks ginčas galės būti sprendžiamas teisme vadovaujantis Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 3 dalimi. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių su prašymu dėl nuomos sutarties sudarymo, prašant pakeisti Būsto pagrindinį nuomininką iš ieškovės partnerės į ieškovę ir su ja sudaryti nuomos sutartį, nes minėtų teismų procesinių sprendimų pagrindu ieškovė yra pripažinta mirusios Būsto pagrindinės nuomininkės šeimos nare. Ieškovė pažymi, kad ginčijamame 2022 m. balandžio 22 d. sprendime nurodoma, jog institucija nesutinka su ieškove sudaryti Būsto nuomos sutarties, nes 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Būstas yra pripažintas netinkamu naudoti; Būstas neatitinka sanitarijos ir higienos normų, saugumo reikalavimų. Minėtu 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovei siūloma sudaryti nuomos sutartį dėl kito būsto.
Ieškovė nurodo nesutinkanti su 2022 m. sausio 4 d. įsakymu bei 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu; mano, kad Būstas nėra tiek nusidėvėjęs, jog būtų galima jį pripažinti kaip nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti. Ieškovės teigimu, atsakovių pozicija bylinėjimosi metu pripažinti Būstą netinkamu naudoti, kai jokios aplinkybės nėra pasikeitusios, yra nesąžininga; atsakovės yra suinteresuotos iškeldinti ieškovę iš Būsto.
Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys 2022 m. sausio 4 d. įsakymo ir 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo neteisėtumą, ieškovės teisę nuomotis Būstą ir jį įsigyti („išsipirkti“), bei atitinkamas teisinis reglamentavimas (Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 1 dalis, 6.602 straipsnio 2, 3 dalys, 6.615 straipsnis, 6.616 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250, 8.1. punktas, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktas; kt.).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundą, kuriame buvo reiškiami analogiški reikalavimai, kaip ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareikštame ieškinyje, atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui; išaiškino pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas nurodė, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su savivaldybės turto disponavimu, kuriuose atitinkamos valstybės institucijos veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyviai. Taigi, toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui; išaiškino ieškovei teisę su skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teismas nutartyje nurodė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, nes yra dėl turto nurašymo pagal specialius teisės aktus (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą bei su juo susijusius kitus teisės aktus) teisėtumo klausimo išsprendimo. Antrasis ieškinio reikalavimas (įpareigoti sudaryti su ieškove Būsto nuomos sutartį ir pripažinti teisę ieškovei įsigyti Būstą už vidutinę rinkos kiną) yra civilinio pobūdžio, tačiau išvestinis iš anksčiau aptarto administracinio teisinio pobūdžio (vyraujančio) reikalavimo. Teismas vertino, jog nuo to, kaip byloje bus išspręstas administracinis teisinis Būsto pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo teisėtumo klausimas, priklausys ir klausimo dėl ieškovės teisės šį Būstą nuomoti bei išsipirkti, išsprendimas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, gavę ieškovės atskirąjį skundą dėl anksčiau minėtos 2022 m. gegužės 27 d. nutarties panaikinimo ir ieškinio priėmimo klausimo perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, 2022 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą priėmė ir tenkino; panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartį; nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2022 m. birželio 15 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismo vertinimu, keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu Būstas buvo pripažintas netinkamu naudoti, vykdymu. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir yra viešojo administravimo veikla. Nuo to, kaip byloje bus išspręstas administracinis teisinis Būsto pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo teisėtumo klausimas, priklausys ir klausimo dėl ieškovės teisės šį Būstą nuomoti bei išsipirkti, išsprendimas.
Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti 2022 m. sausio 4 d. įsakymo 1.4 punktą ir 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove Būsto nuomos sutartį ir pripažinti teisę ieškovei įsigyti Būstą už vidutinę rinkos kainą taip, kaip tai numatyta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. Aptariamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kurį, kaip pagrindą, be kita ko, nurodo ieškovė, nustatyta, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys: savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
Ginčijamo 2022 m. sausio 4 d. įsakymo 1.4. punktu Būstas buvo pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo (įsakymo materialiniais teisiniais pagrindais nurodomi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 8 punktai, 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Kauno miesto savivaldybės turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-715 „Dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Kauno miesto savivaldybės turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; taip pat atsižvelgiama į 2021 m. gruodžio 27 d. nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažymas nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsakyme taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka (Įsakymo 4 punktas).
Ginčijamame 2022 m. balandžio 22 d. sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Būstas 2022 m. sausio 4 d. įsakymu yra pripažintas netinkamu naudoti, neatitinka sanitarijos ir higienos normų, saugumo reikalavimų. Ieškovei pasiūlyta išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš ieškinyje nurodomų teisinių bei faktinių aplinkybių, pareikšdama ieškinį, ieškovė, visų pirma, siekia civilinių teisinių padarinių, t. y. Būsto nuomos sutarties sudarymo ir teisės pripažinimo Būstą įsigyti anksčiau minėtu teisiniame reglamentavime įtvirtintu pagrindu. Savivaldybė šiuo atveju veikia kaip nurodyto turto savininkė, taigi taip pat dalyvauja civiliniuose (ne administraciniuose) teisiniuose santykiuose (taip pat žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-62/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-62/2015">T-62/2015</a>).
Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto perleidimą ir nurašymą, visų pirma, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (minėto įstatymo ketvirtasis skirsnis), taip pat atitinkami poįstatyminiai teisės aktai (pvz., anksčiau minėti Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250, Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Kauno miesto savivaldybės turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-715 (su vėlesniais pakeitimais)).
Priimdama ginčijamą 2022 m. sausio 4 d. įsakymą, savivaldybė (per vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių), taip pat veikė kaip nurodyto turto savininkė, t. y. civilinių (ne administracinių) teisinių santykių subjektas, disponuodama jai priklausančiu turtu. Ginčo Būstas pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti galėjo būti tik teisiniame reglamentavime įtvirtintais pagrindais ir tvarka. Reikšdama ieškinį, ieškovė, be kita ko, būtent ir ginčija, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Būstą pripažinti netinkamu (negalimu) naudoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aptariamosios bylos ir bylos, kurioje priimta specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-32/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-32/2022">T-32/2022</a> (dėl teisės į socialinį būstą tinkamo įgyvendinimo), ratio decidendi yra skirtingas.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti“ dalies ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo „Dėl nuomos sutarties sudarymo“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Antanas Simniškis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
Audrius Bakaveckas
