V. B. pagal BK 281 str., 369 str., 368 str., 376 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2885/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49908-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio bei prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį.

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 1 dalį), kadangi tinkamai nenustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (veikos, kaltės ir priežastinio ryšio), neįvertino kito eismo dalyvio padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jų įtakos eismo įvykio kilimui. Vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus vertino vienpusiškai, nesivadovavo jų visuma, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir konstatuotus proceso pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė prieštaringiems ir nelogiškiems liudytojų („VW Passat“ vairuotojo ir jo keleivių) parodymams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iškraipydamas faktines bylos aplinkybes, nustatė, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo kasatoriaus veiksmai. Teismas visiškai nesivadovavo apeliacinės instancijos teisme apklaustų ekspertų parodymais ir išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio pirmosios instancijos teismo padaryto teisės pažeidimo, įrodymų vertinimo klaidų, tinkamai nemotyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, šiurkščiai pažeisdamas rungimosi principą, nepagrįstai atmetė V. B. gynėjo advokato R. Mikulsko prašymą dėl kompleksinės eismo įvykio - transporto trasologinės ekspertizės skyrimo, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, susidūrimo vietos, taip užkirsdamas kelią asmeniui tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su V. B. nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus – liudytojų parodymus, ekspertizių išvadas, ekspertų apklausas ir kitus duomenis. Skundas surašytas iš esmės remiantis tik palankia nuteistojo gynybinei pozicijai bylos duomenų dalimi. Pasinaudojant taip interpretuota minėtų duomenų dalimi daromos išvados dėl įvykio mechanizmo, priežastinio ryšio ir kaltės. Skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Byla apeliacine tvarka išnagrinėta antrą kartą atliekant įrodymų tyrimą. Skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų esminių BPK pažeidimų padarymą nagrinėjant bylą po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas patikrinti svarbius duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pateiktas kasacinis skundas atitinka bylos nagrinėtinų klausimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turinį, o ne teisės taikymo klausimus, sudarančius pagrindą bylos nagrinėjimui kasacine tvarka.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis