Dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. 3P-1809/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25636-2018-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2019 m. lapkričio 12 d. gautu ieškovų R. P. ir A. P. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl servituto nustatymo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi panaikintas Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino prašomo nustatyti servituto kilmės, nenagrinėjo dalies sklypo pardavėjos civilinės atsakomybės sąlygų, savivaldybės nustatytų ribojimų servituto susitarimui, todėl nepagrįstai susiaurino ginčo objektą ir kvalifikavo teisinius santykius išskirtinai per įstatymo apibrėžtą servituto turinį, nors pripažino servituto būtinumą, bet jo nenustatė. Ieškovai laiko būtinu kasacinio teismo išaiškinimą, ar teismas tinkamai kvalifikavo ieškovų susitarimą dėl teisės į servitutą, kaip iš anksto aptartą sąlygą, laiduojančią galimybę naudoti ir valdyti įsigytą žemės sklypo dalį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1, 2 dalys, 6.200 straipsnis, 6.398 straipsnio 4 dalis, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnis).

Kaip pagrindu kasacijai remiamasi argumentu, kad teismas be pagrindo vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl servituto nustatymo įstatymu sąlygų bylose, kuriose nesusitarta dėl teisės į servitutą ir nekeliama sklypo dalies pardavėjos atsakomybės klausimo. Pažymima, kad teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl būtinumo įvertinti atsakovų siūlomus servituto variantus, nors atsakovai byloje nepateikė servituto variantų, neprašė kompensacijos, ieškovams pateikus leidžiamus privažiuojamojo kelio planus ir nurodžius kompensacijos sumą; taip teismas be motyvų panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad teismai, nustatę servituto egzistavimo faktą, gindami viešąjį interesą, savo iniciatyva turi aktyviai dalyvauti ir rinkti įrodymus dėl kelio servituto vietos ir krypties. Ieškovų teigimu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyti trūkumai galėjo būti pašalinti apeliacinėje instancijoje, bylą išnagrinėjus iš esmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); kartu pažymėtina tai, kad kasacinį skundą surašiusių ieškovų teisinę kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai pagal CPK 347 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus turėjo būti pridėti prie kasacinio skundo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. P. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. lapkričio 8 d. Swedbank AB sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas