Kasacinio skundo Nr. 2P-884/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22666-2018-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalis dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – ir šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi taikyti tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokių faktinių pagrindų. G. A. nurodo, kad teismai nepagrįstai baudžiamojo poveikio priemonės taikymą susiejo su administracinių nusižengimų nuobaudomis – klevo lapo ženklinimo pažeidimais ir nežymiu greičiu viršijimu, nes tai prieštarauja teisingumo principui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-884/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22666-2018-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalis dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – ir šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi taikyti tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokių faktinių pagrindų. G. A. nurodo, kad teismai nepagrįstai baudžiamojo poveikio priemonės taikymą susiejo su administracinių nusižengimų nuobaudomis – klevo lapo ženklinimo pažeidimais ir nežymiu greičiu viršijimu, nes tai prieštarauja teisingumo principui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Šiuo atveju kasaciniame skunde iš esmės vien reiškiama nuomonė dėl paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės pagrįstumo, nenurodant teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasatorė siūlo selektyviai vertinti įrodymus, t. y. atsižvelgti į tai, kad eismo įvykis nėra susijęs su saugaus ar leistino greičio viršijimu ir kilo tik dėl G. A. neatidumo, o teismų nurodyti kiti G. A. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimai nesukelia grėsmės eismo saugumui ir nėra pakankamas pagrindas baudžiamojo poveikio priemonės taikymui. Kasatorės nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų tikslingas tik esant šiurkščiam pažeidimui, o šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra iškreipiama. Pažymėtina, kad klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas ne tik tuo atveju, kai padaromas šiurkštus KET pažeidimas, bet ir tada, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, t. y. svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas aplinkybių, reikšmingų skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, iš naujo nevertina ir tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų žemesnės instancijos teismų išvadų dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo neatitikimą suformuotai teismų praktikai, ar leistų manyti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neteisinga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
