Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-146/2012

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00971-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 39; 40.3; 42.8; 42.11.1; 114.11; 121.13; 121.20 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Vilpra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Vindeva“ (uždarosios akcinės bendrovės,,Pajūrio birštva“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Vilpra“ dėl sutarties panaikinimo, skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė,,Pajūrio birštva“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė,,Edija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles ir jų taikymą, sutarčių pasibaigimo pagrindus, skolos perkėlimą, trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, procesą apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

UAB,,Pajūrio birštva“ 2009 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama panaikinti jo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB,,Edija” 2009 m. balandžio 15 d. trišalę sutartį ir priteisti iš atsakovo 227 954,94 Lt skolos, 7177,94 Lt netesybų ir procesines palūkanas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas neįvykdė pareigos atsiskaityti su UAB,,Pajūrio birštva“ už atliktus darbus pagal šalių 2008 m. balandžio 11 d. rangos sutartį, liko skolingas 227 984 Lt. 2009 m. balandžio 15 d. UAB,,Pajūrio birštva“, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB,,Edija” sudarė trišalę sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti UAB,,Pajūrio birštva“ už atsakovą 185 000 Lt. Trečiasis asmuo dėl sunkios finansinės padėties sutarties neįvykdė, todėl UAB,,Pajūrio birštva“ prašė teismo ją nutraukti ir priteisti 227 954,94 Lt skolą iš atsakovo.

2009 m. gruodžio 15 d. UAB,,Pajūrio birštva“ sudarė su UAB,,Vindeva“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido jai turimą reikalavimą į atsakovą pagal 2008 m. balandžio 11 d. rangos sutartį.

2010 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB,,Pajūrio birštva” nagrinėjamoje byloje pakeista į ieškovą UAB,,Vindeva”.

Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti jam iš ieškovo 59 535,85 Lt žalos atlyginimo ir 15,21 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti ieškovą atlikti nepabaigtus darbus pagal 2008 m. balandžio 11 d. statybos rangos sutartį; pripažinti negaliojančia UAB,,Pajūrio birštva“ ir UAB,,Vindeva“ 2009 m. gruodžio 15 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, remiantis tuo, kad ši sutartis sudaryta nesiekiant realiai sukurti jokių teisių ir pareigų, ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki šios sutarties pasirašymo.

UAB,,Pajūrio birštva“ yra restruktūrizuojama, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo reikalavimas atlyginti žalą perduotas nagrinėti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 28 515 Lt skolos už atliktus darbus, 1026 Lt delspinigių, iš viso – 29 541 Lt; 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; kitas ieškinio dalis atmetė; atsakovo priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. balandžio 15 d. trišalėje sutartyje nurodyta, jog atsakovas už atliktus iki šios sutarties sudarymo darbus nėra sumokėjęs ieškovui 213 515 Lt, sprendė, kad ši suma ir sudaro atsakovo skolą ieškovui pagal 2008 m. balandžio 11 d. rangos sutartį. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. trišalėje sutartyje trečiasis asmuo UAB,,Edija“ įsipareigojo sumokėti ieškovui už atsakovą 185 000 Lt, t. y. būdamas užsakovas ir neatsiskaitęs su generaliniu rangovu (atsakovu) sutiko sumokėti už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui (ieškovui). Teismas sprendė, kad tokia sutartis neprieštarauja CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, išskyrus jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Kadangi nurodyta trišale sutartimi atsakovo skolos dalį (185 000 Lt) įsipareigojo grąžinti trečiasis asmuo UAB,,Edija”, tai teismas sprendė, kad jam ir turėtų būti reiškiamas reikalavimas ją sumokėti, todėl šios ieškinio dalies netenkino. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo nutraukti trišalę sutartį, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „Edija“ neįvykdė sutarties, savaime nereiškia, kad sutartis nutrauktina. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.115 straipsnio nuostatas galima perkelti skolą ir skolininkas nebeatsako už tai, jog trečiasis asmuo skolininko pareigų neįvykdo, be to, skolos perkėlimo (trišalės) sutarties sudarymo metu šalys žinojo, kad trečiasis asmuo UAB „Edija“ turi sunkumų atsiskaitant už atliktus darbus, tačiau vis tiek susitarė dėl tokios sutarties sudarymo. Dėl to teismas sprendė, kad trišalės sutarties neįvykdymas nėra esminis šios sutarties pažeidimas ir atmetė reikalavimą ją nutraukti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. balandžio 15 d. trišale sutartimi trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ perkelta sumokėti ne visa skola (213 515 Lt), o jos dalis (185 000 Lt), padarė išvadą, kad likusią skolos dalį (28 515 Lt) privalo sumokėti atsakovas (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl 2009 m. gruodžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, nenustatė, kad jos sudarymo metu buvo CK 6.102 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant reikalavimo perleidimas yra draudžiamas, todėl atmetė priešieškinį kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2011 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 227 984,94 Lt už atliktus darbus ir 7177,94 Lt delspinigių, iš viso – 235 162,88 Lt; 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo (2009 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino 2009 m. balandžio 15 d. sutartį nutraukta nuo 2009 m. rugsėjo 12 d.; bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą atlikti nepabaigtus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pasisakydama dėl 2009 m. balandžio 15 d. trišalės sutarties kvalifikavimo, t. y. ar ji vertintina kaip skolos perkėlimo sutartis ar sutartis, nustatanti atsiskaitymo tvarką, teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. sutarties, kurios pagrindu nurodytas CK 6.50 straipsnis, tikslas –„sumažinti įsiskolinimus“, ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Edija“ susitarė, kad UAB „Edija“, kuri yra skolinga atsakovui, tiesiogiai sumokės ieškovui 185 000 Lt; atitinkamai ieškovas laikys, kad atsakovas jai sumokėjo 185 000 Lt, atsakovas – kad jam 185 000 Lt sumokėjo trečiasis asmuo UAB „Edija“; šalims įvykdžius įsipareigojimus, bus laikoma, kad atsakovo skola ieškovui sumažėjo 185 000 Lt, trečiojo asmens UAB „Edija“ skola atsakovui sumažėjo 185 000 Lt.

Teisėjų kolegija, vertindama sutarties šalių elgesį derantis dėl sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo, nustatė, kad ieškovas sutartį laikė skolos perkėlimo sutartimi – 2009 m. balandžio 22 d. rašte nurodė, jog, pasirašius trišalę sutartį, jis neturės finansinių reikalavimų atsakovui, o trečiasis asmuo UAB,,Edija“ sutartį aiškino kaip nustatančią atsiskaitymo tvarką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sutarties šalys skirtingai vertina sudarytą sutartį, sprendė, jog šiuo atveju ją kvalifikuojant būtina vadovautis lingvistine sutarties nuostatų reikšme, pagal kurią atsakovo ir trečiojo asmens UAB,,Edija“ skolos sumažėja sutarties šalims įvykdžius sutartį – trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ atsiskaičius su ieškovu; šalys, įvykdžiusios sutartį, įskaito viena kitos reikalavimus; jos siekia sumažinti viena kitos skolas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nuostatos sudaro pagrindą kvalifikuoti trišalę sutartį kaip sutartį, nustatančią atsiskaitymo tvarką. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolos perkėlimo atveju reikalavimai (prievolės) nesumažėja, tik pasikeičia viena prievolės šalių – skolininkas. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nesant sutartyje nuostatų, patvirtinančių, jog skola perkeliama, taip pat trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ suprantant sutartį kaip nustatančią atsiskaitymo tvarką, šios sutarties aiškinimas kaip skolos perkėlimo neatitiktų sąžiningo sutarties aiškinimo principo bei pažeistų teisėtus trečiojo asmens UAB,,Edija“ interesus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog 2009 m. balandžio 15 d. trišalė sutartis būtų įvykdyta, trečiasis asmuo UAB,,Edija“ turėjo sumokėti ieškovui 185 000 Lt. Trečiasis asmuo šio įsipareigojimo nevykdė, jam šiuo metu iškelta bankroto byla, tai reiškia, kad visų kreditorių reikalavimai bus tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas (ieškovas negavo to, ko tikėjosi gauti iš sutarties), todėl trišalė sutartis nutrauktina. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2009 m. liepos 30 d. raštu informavo trečiąjį asmenį UAB „Edija“, kad, per 7 dienas neįvykdžius įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta; 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovas informavo sutarties šalis, kad ši nutraukiama. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimo įspėti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, sprendė, jog ginčo trišalės sutarties nutraukimo data perkeltina į 2009 m. rugsėjo 12 d., taip pat į tai, kad trišalė sutartis neįvykdyta ir nutraukta, ieškovas atliko rangos darbus, o atsakovas už juos neatsiskaitė, į CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog generalinis rangovas atsako subrangovui už užsakovo prievolių nevykdymą, konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteistina visa skola ir su ja susijusios sumos.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vienas atsakovo priešieškinio reikalavimų buvo įpareigoti ieškovą atlikti nepabaigtus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesprendė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors 2010 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotas atsakovo atstovo patvirtinimas, jog darbų trūkumai ieškovo iniciatyva pašalinti ir šios aplinkybės anksčiau atsakovui nebuvo žinomos, tačiau, atsakovui neatsisakius nurodyto priešieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl jo pasisakyti. Dėl to teisėjų kolegija grąžino šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rangos sutartyje šalių sutartą delspinigių dydį, taip pat į atsakovo prašymą, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti priteistinų palūkanų dydį, sumažino ieškovui iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų dydį iki 6 procentų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė,,Vilpra“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinio dalį priteisti 185 000 Lt atmesti; reikalavimą priteisti 50 162,88 Lt perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas trišalę sutartį ir kvalifikuodamas ją kaip atsiskaitymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimais. Teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Tik tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-72/2009). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas aiškino trišalę sutartį kaip skolos perkėlimo, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, kvalifikavo sutartį kaip nustatančią atsiskaitymų tvarką, tokią išvadą grįsdamas tuo, jog priešingas aiškinimas būtų nesąžiningas ir pažeistų trečiojo asmens UAB,,Edija“ interesus. Kasatoriaus nuomone, ši išvada neparemta jokiais įrodymais ar teisės normomis. Nepriklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuota trišalė sutartis, trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ tenka pareiga sumokėti 185 000 Lt, skiriasi tik subjektas, kuriam jis šią prievolę turi įvykdyti. Trišalės sutarties 1, 2 punktuose aiškiai nurodyta, kad UAB,,Edija” yra skolinga kasatoriui, o po šios sutarties pasirašymo UAB,,Edija” skola kasatoriui 185 000 Lt mažėja, tačiau atsiranda tokio paties dydžio skola ieškovui. Dėl to sutarties kvalifikavimas kaip skolos perkėlimo nereiškia nesąžiningumo UAB,,Edija” atžvilgiu. Kasatorius pažymėjo, kad sudaryti trišalę sutartį pasiūlė ieškovas, todėl teismas turėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią visos abejonės turi būti aiškinamos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad trišalės sutarties nuostatos yra aiškios. Trišalės sutarties 1 punkte esamuoju laiku formuluojami sutarties šalių įsipareigojimai – UAB,,Edija“ sumoka ieškovui, ieškovas,,užskaito“ kasatoriaus skolą, kasatorius,,užskaito“ UAB,,Edija“ skolą. Kasatoriaus nuomone, šios nuostatos, taikant pažodinį sutarties aiškinimo metodą, patvirtina, kad, pasirašius sutartį, išnyksta ir atsiranda naujos prievolės, t. y. šalys susitarė dėl novacijos.

2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė prievolių pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.125 straipsnis, 6.129 straipsnis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Prievolė gali baigtis šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis) arba įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – vienašaliu prievolės šalies pareiškimu (CK 6.125 straipsnio 2 dalis). Ieškovas 2009 m. balandžio 22 d. pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad po trišalės sutarties pasirašymo jis neturės 185 000 Lt reikalavimo kasatoriui, t. y. atleidžia kasatorių nuo prievolės jam vykdymo. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad trišalė sutartis sudaryta, jis yra atleistas nuo tolesnio prievolės vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodyto pranešimo nepagrįstai nevertino.

3. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar yra pagrindas nutraukti trišalę sutartį, t. y. ar tenkinamos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytos esminio sutarties pažeidimo sąlygos; rėmėsi vieninteliu argumentu, kad trečiasis asmuo UAB,,Edija” bankrutuoja ir kreditorių reikalavimai bus tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo remtis įrodymų visuma, t. y. aplinkybe, kad jau sutarties pasirašymo metu buvo žinoma, jog trečiasis asmuo UAB,,Edija” turi finansinių sunkumų, taip pat į tai, kad jis neatsisako vykdyti trišalę sutartį; UAB,,Edija” 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštu tik pranešė, jog sustabdo prievolės įvykdymą. Taigi, kasatoriaus teigimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad trišalė sutartis nebus įvykdyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nesilaikė reikalavimo iš anksto įspėti apie sutarties nutraukimą, ir nepagrįstai sprendė, jog sutartis turi būti laikoma nutraukta praėjus 30 dienų po ieškovo 2009 m. rugpjūčio 12 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, t. y. 2009 m. rugpjūčio 12 d. Toks įspėjimo apie numatomą sutarties nutraukimą termino nesilaikymo padarinys (sutarties pabaigos datos nukėlimas) taikytinas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad buvo pagrindas nutraukti sutartį. Jei tokio pagrindo byloje nenustatoma, įspėjimo nepateikimas vertintinas kaip sutarties nutraukimo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Kotesa“ v. UAB,,Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011). Kadangi šiuo atveju esminio sutarties pažeidimo nėra, tai apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo sutarties nutraukimo pažeidimo, o nukėlė sutarties pabaigos datą.

4. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis), grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nepagrįstai rėmėsi CPK 327 straipsniu. Kasatorius, pateikdamas priešieškinį, reikalavo įpareigoti ieškovą atlikti darbus, kurių jis nebuvo tinkamai atlikęs pagal statybos rangos sutartį. Kaip įrodymą, kad darbai nevisiškai atlikti, kasatorius pateikė dalinės ekspertizės aktą. Tik teismo posėdžio metu kasatorius sužinojo, kad statinys, kuris buvo statomas pagal statybos rangos sutartį, perduotas Valstybinei priėmimo komisijai ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti jo neturtiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų ir nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti dėl šios priešieškinio reikalavimų dalies; manydamas, kad nurodytas reikalavimas turi būti išspręstas, galėjo jį išspręsti savo iniciatyva. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų byloje pateiktiems reikalavimams išnagrinėti, jis negalėjo iš dalies tenkinti ieškinio ir perduoti priešieškinio dalies dėl ginčijamų reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai turi būti sprendžiami vienoje byloje. CPK 327 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tada, kada galima bylas atskirti – šiuo atveju tokios galimybės nebuvo. Kasatoriaus nuomone, sprendimo ir nutarties dalies dėl jo ginčijamų ieškovo neatliktų ar netinkamai atliktų darbų, atsižvelgiant į itin susijusius reikalavimus (atsikirtimus į juos), nagrinėjimo perdavimas pirmosios instancijos teismui neatitinka sprendimo turiniui keliamų vientisumo reikalavimų (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

6. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Kasatorius pateikė priešieškinį, kuriame, be kitų, pateikė reikalavimą priteisti iš ieškovo kasatoriui 59 535,85 Lt žalos atlyginimo už netinkamai atliktus statybos rangos darbus ir įpareigoti ieškovą pabaigti atlikti darbus pagal rangos sutartį. Žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas perdavė spręsti ieškovo restruktūrizavimo byloje. Tačiau tokio reikalavimo išskyrimas nagrinėti kitoje byloje neužkerta kelio kasatoriui pateikti naujajam kreditoriui atsikirtimus nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas netyrė kasatoriaus atsikirtimų ir juos pagrindžiančių įrodymų (2009 m. liepos 10 d. TUV Technika dokumento dėl ventilio gedimo tyrimo, 2009 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimo dėl patirtų nuostolių, 2009 m. birželio 23 d. lokalinės sąmatos), susijusių su ieškovo netinkamai atliktais darbais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Vindeva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Tiek CK 6.193 straipsnyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma daug aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti, vertinant ir kvalifikuojant sutartį, t. y. šalių ketinimai yra viena aplinkybių, į kurią reikia atsižvelgti aiškinant sutartis, tačiau ne vienintelė. Kasatoriaus skunde pateikta citata, kad,,tik tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio“ yra ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas, be to, nurodytas ne pažodžiui, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-72/2009, nurodyta, kad,,aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize“. Taigi, ieškovo nuomone, net ir nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, teismai negali nukrypti nuo sutarties teksto, jį ignoruoti. Ieškovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino ir kvalifikavo ginčo trišalę sutartį kaip sudarytą dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo. Kasatorius, grįsdamas savo poziciją tuo, kad ieškovas ir kasatorius ginčo sutartį vertino kaip skolos perkėlimo, nenurodo, jog trečiasis asmuo UAB,,Edija“ ją vertino kitaip, t. y. kaip susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos. Trečiojo asmens UAB,,Edija“ sutarties vertinimas yra labai reikšmingas, nes būtent jam skolos perkėlimo atveju tektų perkelta skola. Kasatorius savo 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodo, kad, nutraukus trišalę sutartį, lieka galioti 2008 m. balandžio 11 d. statybos rangos sutartis ir šalių prievolės pagal ją, t. y. pripažįsta, kad buvo sudaryta sutartis dėl atsiskaitymo, ne skolos perkėlimo, ir, ją nutraukus, kasatoriui lieka pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal rangos sutartį. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad ginčo trišalės sutarties aiškinimas kaip skolos perkėlimo nereikštų nesąžiningumo UAB,,Edija“ atžvilgiu: pagal skolos perkėlimo sutartį UAB,,Edija“ privalėtų bet kuriuo atveju sumokėti ieškovui nurodytą pinigų sumą, tuo tarpu pagal susitarimo dėl atsiskaitymo sutartį trečiajam asmeniui tokia pareiga liktų tik tada, jeigu jis būtų kasatoriui skolingas. Trečiasis asmuo UAB,,Edija“ atsisakė vykdyti trišalę sutartį: nurodydamas, kad šiuo metu vyksta ginčas teisme dėl kasatoriaus nebaigtų vykdyti ir neperduotų darbų objekte, jis, nesant galutinio sprendimo byloje, sustabdė bet kokių įsipareigojimų kasatoriui vykdymą. Ieškovo nuomone, nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad sutarties nuostatos nedviprasmiškai patvirtina, jog šalys susitarė dėl skolos perkėlimo. Sutartyje, kuri pavadinta,,Trišalė atsiskaitymo sutartis“ nustatyta, kad, remiantis šia sutartimi, trečiasis asmuo UAB,,Edija“ sumoka ieškovui 185 000 Lt, ieškovas,,užskaito“ kasatoriaus skolą – 185 000 Lt, kasatorius,,užskaito“ trečiojo asmens UAB,,Edija“ skolą – 185 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo buvo skolingas kasatoriui, kastorius – ieškovui, šalys susitarė, jog kasatoriaus prievolę sumokėti ieškovui įvykdys ne kasatorius, o trečiasis asmuo, t. y. šalys susitarė dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už kasatorių (CK 6.50 straipsnis). Kasatoriaus prievolės pasibaigimas, priešingai nei skolos perkėlimo atveju, yra susijęs ne su sutarties pasirašymu, bet su prievolės įvykdymu – 185 000 Lt sumokėjimu ieškovui. Taigi trišalis šalių susitarimas negali būti laikomas susitarimu dėl skolos perkėlimo (novacijos). Ieškovo pateiktą sudarytos sutarties aiškinimą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Libra Vitali“ v. UAB,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Steidė ir partneriai“ v. P. B. medžio drožinių dirbtuvė, bylos Nr. 3K-3-455/2005).

2. Apeliacinės instancijos teismas aptarė 2009 m. balandžio 22 d. ieškovo pranešimą ir nurodė, kodėl juo kasatorius nėra atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo, todėl neaišku, kuo remdamasis kasatorius teigia, kad buvo pažeistos prievolių pabaigą reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad šalys sudarė sutartį, nustatančią atsiskaitymo tvarką, jis negalėjo spręsti, jog ieškovas atleido kasatorių nuo prievolės įvykdymo. Be to, trišalėje sutartyje prievolės pasibaigimas yra susietas su sutarties įvykdymu, tačiau sutartis iki šiol neįvykdyta.

3. Kasatorius nenurodo jokių apeliacinės instancijos teismo padarytų CK 6.217, 6.218 straipsnių normų aiškinimo ir taikymo klaidų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioms skundžiama nutartis prieštarautų. Be to, jis kelia fakto, ne teisės klausimus, t. y. iš naujo analizuoja įrodymus, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti trišalės sutartis nutraukimo teisėtumą. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes ir, jas įvertinęs, sprendė, kad trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ neįvykdžius sutarties, ieškovas negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti, t. y. nustatė pagrindą, kuriam esant galima vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnį. Ieškovo teigimu, iš sutartyje trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ nustatyto įpareigojimo matyti, kad ieškovas siekė vieno pagrindinio tikslo – gauti jam priklausantį atlygį už atliktus darbus. Nurodytas įpareigojimas – sumokėti ieškovui, buvo vienintelis, todėl jo neįvykdymas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą nutraukti sutartį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad formalus CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą prieš 30 dienų) nesilaikymas neturi reikšmės vienašaliam sutarties nutraukimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Olympic Gym“, bylos Nr. 3K-3-368/2004), juolab kad trečiasis asmuo UAB,,Edija“ nurodė, jog sutarties nevykdys, todėl, ieškovo nuomone, termino pažeidimas šiuo atveju nesukelia jokių neigiamų teisinių padarinių sutarties šalims. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nutraukimo datą perkėlė į vėlesnį terminą, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo, kaip ir reikalaujama pagal teisės aktus.

4. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o dėl kitos bylos dalies spręsti nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Taigi kasatoriaus nurodytos aplinkybės patenka į apeliacinio skundo ribas, be to, apeliacinės instancijos teismas turi teisę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui dėl neišspręstų reikalavimų. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad šiuo atveju nebuvo galima išskirti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, t. y. kasatoriaus reikalavimas įpareigoti ieškovą atlikti nepabaigtus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį gali būti nagrinėjamas atskirai. Pažymėtina, kad šis kasatoriaus argumentas yra formalus, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio 2010 m. gegužės 10 d. metu kasatoriaus atstovas patvirtino, kad darbų trūkumai pašalinti.

5. Ieškovo nuomone, kasacinis teismas neturėtų atsižvelgti į kasatoriaus pateiktus argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nes jie nesusiję su šios bylos ginčo objektu ir nagrinėjamais klausimais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas įgyvendinti pagrindinę kasacijos užduotį – užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. iš naujo faktų nenustatinėja. Šioje byloje, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų ir pasisakoma nurodytuose procesiniuose dokumentuose keliamais teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, novaciją, susitarimus dėl atsiskaitymo, vienašališką sutarties nutraukimą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimais.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir ginčo sutarties kvalifikavimo

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojama 2009 m. balandžio 15 d. UAB,,Pajūrio birštva“, kurios reikalavimą byloje perėmė ieškovas UAB,,Vindeva“ (toliau – ieškovas), kasatoriaus UAB,,Vilpra“ ir trečiojo asmens UAB,,Edija” sudaryta trišalė sutartis. Kasatorius laikosi pozicijos, kad nurodyta sutartis vertintina kaip skolos perkėlimo, t. y. ją sudarius, prievolė atsiskaityti su ieškovu už atliktus statybos darbus buvo perkelta trečiajam asmeniui UAB,,Edija“, o kasatoriaus prievolė pasibaigė (įvyko novacija). Ieškovo ir trečiojo asmens UAB,,Edija“ nuomone, aptariama sutartis atitinka sutarties, nustatančios atsiskaitymo tvarką, požymius, t. y. sutarties šalys susitarė, kad, tik įvykdžius tam tikras sąlygas, šalių prievolės viena kitai pasibaigs.

Esant ginčui dėl sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jų pateiktu aiškinimu bei taikymu kasacinio teismo praktikoje, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymėta, kad teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Miaras“ v. A. D. IĮ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reikalavimas lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Miaras“ v. A. D. IĮ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010), nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių ketinimais (CK 6.193 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad viešbučio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti trečiasis asmuo UAB,,Edija“ sudarė rangos sutartį su kasatoriumi, šis 2008 m. balandžio 11 d. sudarė subrangos sutartį su ieškovu. Už atliktus darbus kasatorius sutartyje nustatytais terminais su ieškovu neatsiskaitė. 2009 m. balandžio 15 d. ieškovas, kasatorius ir trečiasis asmuo UAB,,Edija“ sudarė trišalę sutartį, kurios preambulėje nurodė, kad kasatorius skolingas ieškovui 213 514,94 Lt; trečiasis asmuo UAB,,Edija“ skolingas kasatoriui; sutarties 1 punkte susitarė, kad trečiasis asmuo UAB,,Edija“ tiesiogiai sumoka ieškovui 185 000 Lt; ieškovas,,užskaito“ UAB,,Vilpra“ skolą 185 000 Lt; kasatorius,,užskaito“ trečiojo asmens UAB,,Edija“ skolą 185 000 Lt; 2 punkte nustatė, kad, sutartiems šalims įvykdžius savo įsipareigojimus, laikoma, kad kasatoriaus skola ieškovui sumažėjo 185 000 Lt; trečiojo asmens UAB,,Edija“ skola kasatoriui sumažėjo 185 000 Lt.

Vertinant trišalę sutartį lingvistiniu aspektu, pažymėtina, kad joje nėra vartojamos sąvokos „skolos perkėlimas“, „skolos perėmimas“ arba jų gramatinės formos. Sutartyje esamuoju laiku įtvirtinama, kad trečiasis asmuo UAB,,Edija“,,sumoka“ ieškovui 185 000 Lt, o ieškovas atitinkamai,,užskaito” tokio paties dydžio turimą reikalavimą kasatoriui, o kasatorius – trečiajam asmeniui UAB,,Edija“. Toliau sutartyje yra įtvirtinama, kad, sutarties šalims įvykdžius savo įsipareigojimus, kasatoriaus skola ieškovui sumažėja 185 000 Lt, atitinkamai tokio paties dydžio suma sumažėja trečiojo asmens UAB,,Edija“ skola kasatoriui. Taigi sutartyje nėra nuostatų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų šalių valią, kad kasatoriaus skola ieškovui perkeliama trečiajam asmeniui ir pastarasis perima šią skolą, o kasatorius atleidžiamas nuo prievolės ieškovui vykdymo. Minėta, kad sutarties aiškinimui, be kita ko, reikšmingas sutarties šalių elgesys prieš ir po sutarties sudarymo, jų subjektyvi nuomonė dėl sutarties sąlygų turinio. Kaip nustatyta byloje, trečiasis asmuo UAB,,Edija“ ginčo sutartį vertino kaip susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos. Teisėjų kolegijos požiūriu, šiuo atveju trečiojo asmens sutarties vertinimas yra reikšminga aplinkybė, nes būtent jam skolos perkėlimo atveju tektų perkelta skola. Nors kasatorius kasaciniame skunde įrodinėja, kad šalių prievoliniuose teisiniuose santykiuose įvyko novacija (sudaryta skolos perkėlimo sutartis) ir jo prievolė atsiskaityti pasibaigė, tačiau byloje yra pateikta įrodymų, patvirtinančių priešingą kasatoriaus poziciją: 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašte ieškovui kasatorius nurodė, kad, nutraukus trišalę sutartį, lieka galioti 2008 m. balandžio 11 d. statybos rangos sutartis ir šalių prievolės pagal ją, t. y. pripažino, kad, sudarius ginčo trišalę sutartį, jo prievolės ieškovui nepasibaigė. Teisėjų kolegija pažymi, kad novacija nepreziumuojama (CK 6.141 straipsnio 2 dalis), ją galima konstatuoti tik esant neabejotinų įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos dujos“ v. AB,,Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra tokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad šalių valia dėl novacijos jų teisiniuose santykiuose taikymo buvo aiškiai išreikšta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog, sudarius ginčo trišalę sutartį, kasatoriaus prievolė atsiskaityti su ieškovu buvo perkelta trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ (įvyko novacija).

Bylą nagrinėjusių teismų nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma – sutarties pavadinimas (,,Trišalė atsiskaitymo sutartis“), joje nurodytas tikslas – sumažinti skolas, ir sutarties nuostatos, pagal kurias, tik įvykdžius tam tikras sąlygas, bus laikoma, kad šalių prievolės viena kitai pasibaigė (sutartyje nurodyta suma sumažės jų tarpusavio skoliniai įsipareigojimai) – sudaro pagrindą spręsti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šalys sudarė sutartį dėl atsiskaitymo tvarkos, yra pagrįsta. Minėta, kad būtent taip ginčo sutartį vertino trečiasis asmuo UAB,,Edija“. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jo prievolė atlyginti ieškovui už atliktus statybos rangos darbus nuo ginčo sutarties pasirašymo dienos pasibaigė. Pagal sutarties nuostatas kasatoriaus prievolė pasibaigia tada, kai trečiasis asmuo sumoka sutartyje nurodytą sumą ieškovui. Byloje nustatyta, kad toks trečiojo asmens įsipareigojimas neįvykdytas. Minėta, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašte ieškovui kasatorius pripažino, kad, nutraukus ginčo sutartį, jam liko pareiga su ieškovu atsiskaityti, t. y. pripažino, kad nuo ginčo sutarties pasirašymo dienos tokia jo pareiga nepasibaigė. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad šiuo atveju sutarties kvalifikavimas turi esminę reikšmę trečiojo asmens UAB,,Edija“ prievolių vykdymui: pagal skolos perkėlimo sutartį UAB,,Edija“ privalėtų bet kuriuo atveju sumokėti ieškovui nurodytą pinigų sumą, o pagal susitarimo dėl atsiskaitymo sutartį trečiajam asmeniui tokia pareiga liktų tik tada, jeigu jis būtų kasatoriui skolingas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir pateiktus šalių argumentus, pagrįstai 2009 m. balandžio 15 d. sudarytą trišalę sutartį vertino kaip nustatančią atsiskaitymo tvarką, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, jog buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės ir jų aiškinimo ir taikymo klausimais formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo

Kasaciniame skunde kaip vienas kasacinio skundo argumentų nurodoma aplinkybė, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti ginčo trišalės sutarties, t. y. nebuvo esminio sutarties pažeidimo, taip pat kad nebuvo laikytasi pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą termino.

Siekiant užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumą, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui, CK 6.204 straipsnyje nurodytų pagrindų, įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas – termino praleidimas, ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis.

Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusi šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB,,Baldras” ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, remdamasis esminiu sutarties pažeidimu, t. y. jog trečiasis asmuo neįvykdė sutarties. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, įtvirtinančių sutarties nutraukimo tvarką. Dėl to, sprendžiant, ar buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas kaip pagrindas nutraukti sutartį, būtina vadovautis pirmiau nurodytomis CK normomis ir kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais.

Minėta, kad tam, jog ginčo sutarties šalių tarpusavio skoliniai įsipareigojimai sutartyje nurodyta suma (185 000 Lt) būtų laikomi įvykdytais, trečiasis asmuo UAB,,Edija“ turėjo sumokėti ieškovui 185 000 Lt. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo šio įsipareigojimo neįvykdė. Byloje pateiktas trečiojo asmens UAB,,Edija“ 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštas, skirtas kasatoriui ir ieškovui, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo nevykdys trišalės sutarties, nes teisme vyksta ginčas dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, t. y. kasatoriaus atliktų darbų kiekio, darbų perdavimo ir pan. Šiuo metu trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, tai reiškia, kad visi kreditorių reikalavimai bus tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi trečiasis asmuo UAB,,Edija“ nesumokėjo sutartyje nurodytos sumos, ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintinas ir sutartyje nurodyta tvarka negalės būti patenkintas ateityje, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi gauti iš sutarties (atlygio už atliktus darbus), todėl ši aplinkybė vertintina kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti trišalę sutartį.

CK 6.218 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendrą tvarką, nurodant, kad CK 6.217 straipsnio išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą), privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokios nuostatos leidžia sutartį pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti nukentėjusios šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB,,Baldras” ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

Kaip nurodyta pirmiau, ginčo trišalėje sutartyje sutarties nutraukimo klausimai nebuvo aptarti. Dėl to, vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas turėjo pareigą apie sutarties nutraukimą trečiajam asmeniui UAB,,Edija“ pranešti prieš 30 dienų. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. liepos 30 d. raštu informavo trečiąjį asmenį UAB „Edija“, kad, per 7 dienas jam neįvykdžius įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta; 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovas pranešė sutarties šalims, kad ši nutraukiama. Taigi, kaip nurodyta kasaciniame skunde, pranešimo apie sutarties nutraukimą termino nesilaikyta, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją. Nagrinėjamu atveju nenustatyta (ir byloje nebuvo įrodinėjama), kad dėl to, jog ieškovas nesilaikė įstatymo nustatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, kilo tam tikrų neigiamų padarinių (atsirado papildomų nuostolių), kurių, nurodyto termino laikantis, būtų buvę galima išvengti. Dėl to teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju ieškovo padarytas pažeidimas – sutarties nutraukimo termino nesilaikymas – yra formalus ir nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl jo padarymo vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

Atsižvelgdama į teismų byloje nustatytas aplinkybes ir taikytinas materialiosios teisės aktų nuostatas bei jų pateiktą išaiškinimą kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju trečiojo asmens UAB,,Edija“ sutarties neįvykdymas pagrįstai pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, sudariusiu pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, peržengė apeliacinio skundo ribas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Pagal CPK 7 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias proceso ekonomiškumo ir koncentracijos reikalavimus, byla teisme turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. CPK 327 straipsnyje nustatyti apeliacinės instancijos teismo teisių ribojimai reiškia, kad byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas grąžino bylos dalį dėl kasatoriaus priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą atlikti nepabaigtus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nurodytas reikalavimas nebuvo analizuojamas ir dėl jo nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse nepasisakyta. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio 2010 m. gegužės 10 d. metu kasatoriaus atstovas iš dalies patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad darbų trūkumai pašalinti, t. y. iš esmės kasatoriaus reikalavimas yra įvykdytas, tačiau nepareiškė aiškaus ir nedviprasmiško atsisakymo šio ieškinio reikalavimo. Iš byloje pateiktų kasatoriaus atstovo – advokato I. Vėgėlės – įgaliojimus patvirtinančių dokumentų matyti, kad jam, be kita ko, buvo suteikta teisė atsisakyti pareikštų reikalavimų, tačiau jis šia teise proceso teisės normų nustatyta tvarka nepasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įpareigoja teismą pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), šios pareigos neįvykdymas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl bylos dalies, kuria neišspręsti reikalavimai, grąžinimo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Kadangi dėl atsakovo pareikšto reikalavimo įpareigoti ieškovą atlikti nepabaigtus statybos darbus nepasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl jo nepateikta argumentų apeliaciniame skunde, tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nuspęsdamas grąžinti bylos dalį dėl nurodyto reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nepažeidė CPK 327 straipsnio ir kitų CPK nuostatų.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai), nes nevertino jo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių kasatoriaus priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 59 535,85 Lt žalos atlyginimo už netinkamai atliktus statybos rangos darbus ir įpareigoti ieškovą pabaigti atlikti darbus pagal rangos sutartį, nepriklausomai nuo to, kad žalos atlyginimo klausimas perduotas spręsti ieškovo restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklės turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, kuriame yra sąsajumo taisyklė, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2011).

Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tarp jų ir dėl ieškovo priešieškinio reikalavimų. Kadangi priešieškinio dalis dėl žalos atlyginimo perduota nagrinėti ieškovo restruktūrizavimo byloje, tai apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti įrodymų, kurie neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 61,18 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Vilpra“ valstybei 61,18 Lt (šešiasdešimt vieną litą 18 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas