Civilinė byla Nr. 3K-3-419-701/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32952-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.3.7; 3.5.20.2; 3.5.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – D. S., kredito unija „Mano unija“, antstolis Robertas Vasiliauskas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio teisę atšaukti varžytynes, antstolio veiksmų apskundimą ir nustatančių bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ribas, aiškinimo bei taikymo.
Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolio R. Vasiliausko 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, varžytynių rezultatų anuliavimo ir išieškojimo sustabdymo (toliau – ir Ginčijamas arba Skundžiamas patvarkymas), įpareigoti antstolį per tris darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti varžytynių aktą ir perduoti pareiškėjai varžytynėse įsigytą turtą.
Skunde nurodė, kad dalyvavo antstolio R. Vasiliausko paskelbtose elektroninėse varžytynėse Nr. 125044, 125043, 125042, 125041, kuriose, vykdant išieškojimą iš skolininko D. S. turto, buvo parduodami keturi areštuoti žemės sklypai. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 22 d. iš VĮ Registrų centro sistemos gavo patvirtinimus, kad ji yra pripažinta varžytynių laimėtoja, todėl nedelsdama atliko mokėjimus už juridinių faktų apie sudarytus iš varžytynių parduoto turto perleidimo sandorius įregistravimą. Tačiau 2016 m. rugpjūčio 23 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, kad, išnagrinėjus 2016 m. rugpjūčio 22 d. gautą išieškotojos kredito unijos „Mano unija“ prašymą (to padaryti iki varžytynių pabaigos nespėta), atšaukiamos įvykusios varžytynės ir anuliuojami jų rezultatai, išieškojimas vykdomojoje byloje sustabdomas, o varžytynių dalyvei grąžinamas sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis.
Pareiškėja teigia, kad ji tinkamai įvykdė įstatyme nustatytas varžytynių dalyvio pareigas. Skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Varžytynės įvyko, todėl jų rezultatų antstolis neturėjo teisės panaikinti. Išieškotojos prašymas buvo gautas tą pačią dieną, kaip ir paskelbta varžytynių laimėtoja, – 2016 m. rugpjūčio 22 d., o skundžiamas patvarkymas priimtas kitą dieną – 2016 m. rugpjūčio 23 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino, panaikino antstolio R. Vasiliausko 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, varžytynių rezultatų anuliavimo ir išieškojimo sustabdymo, įpareigojo antstolį per tris darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pasirašyti varžytynių aktą ir perduoti pareiškėjai varžytynėse įsigytą turtą.
Teismas nustatė, kad antstolis vykdė 390 677,54 Eur skolos išieškojimą iš skolininko D. S. išieškotojos kredito unijos „Mano unija“ naudai. 2016 m. liepos 22 d. patvarkymais buvo paskelbtos keturių žemės sklypų pirmosios varžytynės Nr. 125041, 125042, 125043, 125044. Elektroninės varžytynės baigėsi 2016 m. rugpjūčio 22 d., atitinkamai 13 val. 48 min. 59 sek., 13 val. 57 min. 59 sek., 13 val. 59 min. 59 sek. ir 14 val. 1 min. 59 sek., visų varžytynių laimėtoja paskelbta UAB „Zujų paukštynas“. Duomenų, kad būtų pažeista varžytynių vykdymo tvarka, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Antstolis, 2016 m. rugpjūčio 22 d. gavęs išieškotojos prašymą, kuriuo prašoma atšaukti pirmiau nurodytas varžytynes, 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo prašymą patenkino, atšaukė skolininkui priklausančio turto pirmąsias varžytynes Nr. 125044, 125043, 125042, 125041, jų rezultatus paskelbė negaliojančiais, sustabdė išieškojimą ir grąžino varžytynių laimėtojai jos sumokėtas varžytynių dalyvio įmokas.
Teismas nurodė, kad pareiškėja buvo pripažinta varžytynių laimėtoja, todėl, priėmus skundžiamą patvarkymą, iš jos nepagrįstai atimta teisė tęsti turto įsigijimo procedūrą, sutiko su pareiškėja, kad antstolis nepagrįstai atšaukė įvykusias varžytynes, nes pagal CPK 703 straipsnį varžytynės gali būti atšaukiamos tik iki jų pabaigos.
Vienintelis atvejis, kada antstolis gali panaikinti varžytynių rezultatus, yra įtvirtintas CPK 717 straipsnyje, kada pasibaigusios varžytynės gali būti paskelbtos neįvykusiomis. Duomenų, kad išieškotojos reikalavimai būtų patenkinti iki varžytynių pabaigos, byloje nėra. Išieškotojos teiginius, kad vyksta derybos dėl turto realizavimo, labiausiai atitinkančio skolininko ir išieškotojos interesus (parduodant visus įkeistus žemės sklypus kompleksiškai yra tikimybė gauti daug didesnę sumą), teismas pripažino nepagrįstais, paremtais tik subjektyviu teigimu. Teismo vertinimu, išieškotoja tikisi gauti daug didesnę sumą, tačiau tai neteikia pakankamo pagrindo antstoliui atšaukti įvykusių varžytynių; iš pateikto komercinio pasiūlymo turinio negalima padaryti išvados, kad skolininko turtas bus parduotas už daug didesnę sumą, naujoji pirkėja tik išreiškė pageidavimą įsigyti skolininko turtą.
Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą antstoliui atšaukti varžytynes. Teismas atmetė išieškotojos argumentą, kad turtas bus parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, nurodė, jog pagal CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostatą tokia teise skolininkas gali pasinaudoti tik iki varžytynių paskelbimo. Teismo vertinimu, antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir priimdamas skundžiamą patvarkymą, netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio R. Vasiliausko ir kredito unijos „Mano unija“ atskiruosius skundus, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad atvejai, kuriems esant antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, reglamentuoti CPK 703 straipsnio 1 dalyje. Ši norma gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įtvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos.
Teismas pažymėjo, kad skundžiamame patvarkyme antstolis nurodė, jog: varžytynės negali vykti dėl išieškotojos 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymo sustabdyti išieškojimą iš skolininko turto; prašymą pateikė hipotekos kreditorė ir ši aplinkybė yra pagrindas atšaukti paskelbtas varžytynes; prašymo nespėta išnagrinėti iki varžytynių pabaigos. Teismo vertinimu, išieškotojos prašymas sustabdyti išieškojimą nepatenka į CPK 602 straipsnio 1 dalyje išvardytas aplinkybes, t. y. nesuteikia antstoliui teisės atšaukti varžytynes. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienintelis atvejis, kada antstolis gali panaikinti varžytynių rezultatus, yra įtvirtintas CPK 717 straipsnyje, tačiau jame nurodytos aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teisė, o ne pareiga, nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę, šia teise skolininkas naudojasi savo nuožiūra. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas nesiekė įgyvendinti tokios savo teisės, antstolis pradėjo išieškojimą pagal išieškotojos prašymą. Kadangi nei išieškotoja, nei skolininkas vykstant varžytynėms ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antstolio veiksmams neprieštaravo (nekėlė jokių klausimų, susijusių su jungtine hipoteka), taip pat neginčijo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos, tai teismas padarė išvadą, kad antstolio veiksmai atitiko skolininko ir išieškotojos interesus.
Teismas nurodė, kad skolininkas teise parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui gali pasinaudoti tik iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (CPK 704 straipsnis). Byloje nėra informacijos, kad skolininkas iki varžytynių paskelbimo pateikė antstoliui duomenis apie konkretų turto pirkėją ir jo siūlomą kainą. Tokius duomenis suinteresuotas asmuo D. S. pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, t. y. jau po teisėtai įvykusių varžytynių, todėl teismas šių įrodymų nepriėmė ir nevertino (CPK 314 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso dalyvių reikalaujamas jų teisių gynimas, kurio poreikį lemia ne nurodomas formalus įstatymo pažeidimas, bet nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir neišsipildę lūkesčiai, gali sukelti tiek viešojo, tiek privačių interesų pažeidimus. Toks vieno ar kelių asmenų teisių ir interesų gynybos būdas, darant žalą kitiems teisėtiems interesams, pažeidžiant jų pusiausvyrą, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo kredito unija „Mano unija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Zujų paukštynas“ skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 703 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti, be kita ko, tais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, nereikalaujama, jog antstolis apie tokį varžytynių atšaukimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinotų iki varžytynių pabaigos, t. y., net jei tokios aplinkybės antstoliui paaiškėjo jau po varžytynių pabaigos, jis gali paskelbtas varžytynes atšaukti CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu iki tol, kol CPK nustatyta tvarka nėra surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas (CPK 724 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatas, be to, neatsižvelgė į aplinkybę, kad išieškotojos rašytinis prašymas dėl varžytynių atšaukimo buvo gautas dar iki jų pabaigos, be to, antstoliui dar varžytynių paskelbimo dieną buvo žinoma, kad jose parduodama tik dalis jungtinės hipotekos objektą sudarančių daiktų (4 iš 6 žemės sklypų).
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo išieškotojos 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą prašymą, neatsižvelgė į tai, kad prašymo atšaukti paskelbtas varžytynes teisinis pagrindas – CPK 703 straipsnis, o stabdyti išieškojimą – CPK 627 straipsnio 1 punktas. Skundžiamo patvarkymo teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal tai, ar jame nurodytos aplinkybės atitinka CPK 703 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. Prašyme buvo aiškiai nurodyta antstolio paskelbtų varžytynių vykdymo teisėtumo problema – varžytynėse parduodami ne visi 6 jungtinės hipotekos objektą sudarantys vienoje vietovėje viename masyve esantys žemės sklypai, o tik jų dalis (4 sklypai), dėl ko bus gauta mažesnė kaina, negu visus sklypus parduodant kartu. Teismai nevertino išieškotojos prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas patvarkymas neatitinka CPK 703 straipsnio reikalavimų. Remiantis CPK 703 straipsnio 1 dalimi, varžytynės gali būti atšaukiamos, kai antstolis nustato faktą (aplinkybę), kad paskelbtos varžytynės vykdomos nesilaikant CPK nustatytos tvarkos ir sąlygų, ir pats siekia tokį varžytynių vykdymo defektą ištaisyti CPK 703 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, t. y. paskelbdamas pakartotines varžytynes.
CPK 613 straipsnyje nenustatyta, per kiek laiko antstolis turi išspręsti išieškotojo pateiktą prašymą dėl varžytynių atšaukimo, toks terminas nenustatytas ir CPK 703 straipsnyje (jo nuostatos neriboja antstolio teisės atšaukti varžytynes po jų pabaigos). Dėl to nepagrįstas teismų argumentas, kad antstolis netenka teisės atšaukti varžytynes, jeigu apie jų atšaukimo pagrindus jis sužinojo laiku CPK 703 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau dėl svarbių priežasčių iki varžytynių pabaigos nespėjo priimti patvarkymo. Varžytynių atšaukimo, antstoliui nustačius vieną iš CPK 703 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, teisėtumo savaime negali paneigti aplinkybė, kad varžytynių atšaukimas įformintas patvarkymu, priimtu varžytynėms pasibaigus.
Skundžiamoje nutartyje esanti nuoroda į CPK 717 straipsnį nesudaro pagrindo spręsti dėl antstolio patvarkymo neteisėtumo, nes pagal CPK 703 straipsnio prasmę ir turinį, antstoliui priimant patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, jame nebūtina nurodyti apie varžytynių rezultatų anuliavimą (jų paskelbimą negaliojančiais) (dėl to skundžiamame patvarkyme nurodytas sprendimas dėl varžytynių rezultatų paskelbimo negaliojančiais yra perteklinis); kol nėra antstolio surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto (CPK 724 straipsnis), nėra pagrindo teigti, kad varžytynių rezultatai yra patvirtinti, taigi nėra pagrindo juos paskelbti negaliojančiais ar anuliuoti.
CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatytas CK normų taikymo prioritetas vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Vadovaujantis CK 4.194 straipsnio 1 dalimi, antstolis turi kreiptis į įkeistų daiktų savininką (skolininką) ir išsiaiškinti jo valią dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės; jeigu hipotekos sandoryje šalys susitarė, kad dėl to sprendžia hipotekos kreditorius (išieškotojas), tai antstolis dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės nustatymo turi kreiptis į jį. Tik išsiaiškinęs įkeistų daiktų savininko ar išieškotojo valią dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės nustatymo, antstolis įgyja teisę spręsti varžytynių paskelbimo ir vykdymo klausimus; antstolis neturi teisės savo nuožiūra nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę.
Remiantis CK 4.194 straipsnio 2 dalimi, visa jungtine hipoteka užtikrintos skolininko prievolės suma turi būti išieškoma iš viso įkeisto skolininko turto; ši nuostata gali būti netaikoma tik tuo atveju, kai jos taikymą hipotekos sandorio šalys yra atitinkamai pakeitusios. Bylos duomenys patvirtina, kad Hipotekos registre 2014 m. rugpjūčio 6 d. įregistruoto skolininko ir išieškotojos sudaryto Sutartinės hipotekos sandorio 6.4 punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu iš hipotekos objekto būtų išieškoma jį parduodant iš viešųjų varžytynių, visi hipotekos objektą sudarantys daiktai bus parduodami vienu metu, išskyrus atvejį, jeigu hipotekos objekto vertė yra akivaizdžiai didesnė nesu užtikrintos prievolės suma; tokiu atveju hipotekos objektą sudarantys daiktai bus parduodami iš viešųjų varžytynių kreditoriaus nustatyta eile, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nurodyta nuostata reiškia, kad jungtinės hipotekos objektą sudarantys žemės sklypai privalėjo būti parduoti visi kartu. Išimtis iš šios taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skolininko skola siekė 390 757 Eur, o įkeistų 6 žemės sklypų rinkos vertė buvo 380 900 Eur, t. y. mažesnė už skolos dydį. Atsižvelgiant į hipotekos sandorio 6.4 punkto nuostatą, antstolis neturėjo teisės skelbti ir vykdyti skolininkui priklausančių 4 žemės sklypų viešųjų varžytynių, todėl jis pagrįstai CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu atšaukė paskelbtas varžytynes, o teismai, spręsdami priešingai, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą nustatančių normų nesilaikymas vykdymo procese gali būti pripažintas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą netvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2006">3K-3-188/2006</a>); hipotekos lakšto nuostata, jog įkeisti daiktai viešosiose varžytynėse parduodami kartu, reiškia, kad įkeisti savarankiški nuosavybės teisės objektai varžytynėse parduodami kaip suformuotas vienas pardavimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2014">3K-3-47/2014</a>).
CK 4.194 straipsnio nuostatos nėra savitikslės; jomis siekiama užtikrinti teisėtus vykdymo proceso šalių interesus – skolininko siekį padengti skolą arba palikti kuo mažesnį jos likutį ir išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) tikslą vykdymo procese patenkinti kuo didesnę savo reikalavimo dalį. Teismai skundžiamose nutartyse nepaneigė išieškotojos argumentų, kad kartu parduodamų 6 žemės sklypų kaina būtų didesnė (varžytynėse 4 sklypai parduoti už 146 080 Eur, o potenciali pirkėja UAB „Agrima“ 6 sklypus sutiko įsigyti už 354 960 Eur).
Priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas (šios nutarties 13 punktas), ta aplinkybė, kad nei išieškotoja, nei skolininkas nepasinaudojo CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ginčyti areštuoto turto įkainojimą, nepanaikino išieškotojos teisės teikti antstoliui prašymą atšaukti varžytynes tuo pagrindu, kad 6 žemės sklypų pardavimas vienose varžytynėse leistų gauti didesnę kainą nei parduodant 4 žemės sklypus. Pagal kasacinio teismo praktiką, antstolis privalo imtis priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia jam prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2008">3K-3-604/2008</a>). Įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga (CPK 681 straipsnio 1 dalis), būtent jam keliamas reikalavimas maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą skolininko turtą, o pasikeitus turto vertei, jį perkainoti; šios pareigos turi būti vykdomos nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas arba skolininkas pateikia savo nuomones dėl skolininko turto įkainojimo.
Nutarties 16.9 punkte nurodyti argumentai patvirtina, kad varžytynių atšaukimo teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas įvertinus, ar antstolis ėmėsi visų CPK 681 straipsnyje nurodytų veiksmų, kad varžytynėse parduodami 4 žemės sklypai būtų įkainoti maksimaliai teisingai. Dėl šio aspekto svarbi aplinkybė, kad pradinė 2016 m. liepos 22 d. paskelbtose varžytynėse parduodamų žemės sklypų kaina buvo nustatyta remiantis turto vertinimo ataskaitose pateiktais 2015 m. rusėjo 23 d. duomenimis. Kadangi nuo 2015 m. iki 2016 m. nekilnojamojo turto kainos didėjo (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tai antstolis, skelbdamas varžytynes, turėjo patikrinti, ar ataskaitose nurodyta sklypų vertė atitinka tikrąją jų rinkos vertę, taip pat įvertinti aplinkybes, kad jo turimose ataskaitose žemės sklypų vertės buvo nustatytos sklypų įkeitimo išieškotojai tikslu, o ne nuosavybės teisės perleidimo tikslu, be to, ataskaitose neaptartas 6 žemės sklypų rinkos vertės pasikeitimas juos parduodant visus kartu arba atskirai, ir nustatyti, kokią įtaką šios aplinkybės daro sklypų vertei, taigi ir nuo jos nustatomai pradinei iš varžytynių parduodamo turto kainai (CPK 707 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 718 straipsnis). Antstolis, nustatęs, kad varžytynėse parduodamas skolininko turtas nebuvo tinkamai įkainotas pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus, turėjo teisinį pagrindą atšaukti varžytynes remdamasis CPK 703 straipsnio 1 dalimi.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo antstolis R. Vasiliauskas prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Zujų paukštynas“ skundą atmesti.
Pareiškėja atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasaciniame skunde netinkamai aiškinamos CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatos, iki kada turi paaiškėti aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. Nurodytos teisės normos hipotezė – alternatyvioji, todėl aiškintina kaip reiškianti, kad antstolis turi teisę atšauti varžytynes, jeigu iki jų pabaigos: patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais; tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTgxMC04ODEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1810-881/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1810-881/2015">2S-1810-881/2015</a>).
Kasaciniame skunde keliami fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja. Teismai nustatė, kad antstolis ir kredito unija neregistruoja tikslaus dokumentų gavimo laiko, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar antstolis išieškotojos prašymą gavo iki elektroninių varžytynių pabaigos.
Išieškotoja, teikdama prašymą sustabdyti varžytynes, rėmėsi fakultatyviuoju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu (CPK 627 straipsnio 1 dalis), kuris neįpareigoja antstolio sustabdyti varžytynes. Šio pagrindo negalima priskirti CPK 703 straipsnio 1 dalyje aptartiems atvejams, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; tokie atvejai CPK turi būti nustatyti įsakmiai.
Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, vertindami skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumą, teismai turėjo vertinti išieškotojo prašyme išdėstytas aplinkybes. Išieškotojo prašymas per se (pats savaime) nesukuria teisių ir pareigų. Išieškotojas turi teisę skųsti antstolio patvarkymus, kurie neatitinka jo interesų, tačiau jei laiku ir tinkamai tokios savo teisės neįgyvendina, ją praranda.
Vykdymo procese vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, teisinių santykių dalyviams leidžiama elgtis tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja negali plečiamai aiškinti CPK 703 straipsnyje antstoliui suteiktų teisių. Vienintelis atvejis, kada antstolis gali panaikinti varžytynių rezultatus, įtvirtintas CPK 717 straipsnyje. Jo taikymo sąlygos šioje byloje nebuvo nustatytos, todėl nebuvo pagrindo varžytynes paskelbti neįvykusiomis.
Atšaukiant įvykusias varžytynes, kurių laimėtojas yra paskelbtas, būtų pažeisti jo (sąžiningo varžytynių dalyvio) interesai.
Antstolis išieškojimą byloje pradėjo pagal išieškotojos prašymą, savo veiksmus derindamas su skolininku. Nei išieškotoja, nei skolininkas vykstant varžytynėms ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antstolio veiksmams neprieštaravo (nekėlė klausimų, susijusių su jungtine hipoteka), o tai, pareiškėjos nuomone, reiškia pritarimą (konkliudentiniais veiksmais) išieškotojos teises įgyvendinti būtent tokiu būdu. Byloje nėra nei išieškotojos pasiūlytos įkeistų daiktų pardavimo eilės, nei prašymo parduoti kitaip suformuotus objektus, šie klausimai nebuvo keliami ir pirmosios instancijos teisme.
Antstolio nustatyta pradinė parduodamų 4 žemės sklypų kaina net kelis kartus viršijo vidutinę jų rinkos vertę, taigi CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti; išieškotoja nereiškė pretenzijų dėl parduodamo turto vertinimo; jis parduotas už pagrįstą, tinkamai nustatytą kainą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio veiksmų apskundimo ir bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko
Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).
CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl jo priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2013">3K-3-549/2013</a>).
Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-10/2013).
Kasacija yra įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės forma. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Byla kasacine tvarka nėra nagrinėjama iš naujo. Dėl to kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasacinis skundas, surašytas pažeidžiant pastarąjį draudimą, negali būti pagrindas pradėti kasacinį procesą, nes priešingu atveju būtų paneigiama kasacijos instituto teisinė prigimtis ir reikšmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2009">3K-3-105/2009</a>; 2010 balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169/2010">3K-3-169/2010</a>).
Šios bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, kad kredito unija „Mano unija“, paduodama kasacinį skundą, neatsižvelgia į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinį skundą grindžia argumentais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, taip iš esmės siekdama, kad kasacinis teismas peržengtų savo kompetencijos ribas ir pakeistų pirmosios instancijos teismą, įgyvendindamas pastarojo kompetenciją.
Pažymėtina, kad kredito unijos „Mano unija“ (išieškotojos) antstoliui pateiktame prašyme dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir varžytynių atšaukimo, kurį išnagrinėjęs antstolis priėmė Ginčijamą patvarkymą, nebuvo remiamasi aplinkybėmis ir argumentais dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt.), varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo. Nurodytas kredito unijos „Mano unija“ prašymas buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypai (šeši) yra vienoje vietoje, sudaro vieną masyvą ir yra pagrindas manyti, jog visus šešis sklypus parduodant vieneriose varžytynėse bus gauta didesnė kaina. Ginčijamą patvarkymą antstolis motyvavo tuo, kad išieškotoja – hipotekos kreditorė, kurios reikalavimams tenkinti būtų nukreiptos pardavus turtą išieškotos lėšos – prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus.
Pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, kredito unija „Mano unija“ antstoliui pateikė prieštaravimus dėl skundo, kuriuose vėlgi nebuvo remiamasi aplinkybėmis ir argumentais dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt.), varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo. Tokio pobūdžio aplinkybėmis ir argumentais nebuvo grindžiamas ir antstolio patvarkymas atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys taip pat nesirėmė aplinkybėmis ir argumentais dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt.), varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo, o pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio aplinkybių netyrė ir nevertino bei sprendime dėl jų nepasisakė.
Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mano unija“ aplinkybes ir argumentus dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt.), varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo pirmą kartą nurodė atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą, kuris taikytinas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje, viena vertus, pirmiau nurodyto CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo pažeidimo nekonstatavo, nors privalėjo tai padaryti, kita vertus, nutarties 30 punkte nurodė, kad: CK 4.194 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teisė, o ne pareiga nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, šia teise skolininkas naudojasi savo nuožiūra, šiuo atveju skolininkas nepasirinko įgyvendinti šios teisės; nei išieškotoja, nei skolininkas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vykstant varžytynėms antstolio veiksmams neprieštaravo (nekėlė jokių klausimų, susijusių su jungtine hipoteka), taip pat neginčijo ir nustatytos pradinės turto pardavimo kainos, taigi antstolio veiksmai atitiko skolininko ir išieškotojo interesus.
Tokie apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, atsižvelgiant į atskirojo skundo turinį, vertintini taip, kad: jais yra tik imituojama atitinkamų aplinkybių ir argumentų išnagrinėjimo regimybė; apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt.) bei varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo, šiais aspektais faktinių bylos aplinkybių nenustatė; dėl pastarųjų aplinkybių ir argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė akivaizdžiai nepaisydamas proceso teisės normose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, apeliacinio proceso paskirties, taip pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą.
Konstatuotina, kad aplinkybių ir argumentų dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt.), varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo (ne)nurodymas antstoliui bei pirmosios instancijos teismui priklausė išimtinai nuo suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ valios, ji turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, todėl būtent ji turi prisiimti tokių aplinkybių ir argumentų savalaikio nenurodymo teisines pasekmes. Aptariamų aplinkybių ir argumentų nenurodymas pradinėse proceso stadijose suponuoja galimybę teigti apie tai, kad suinteresuotas asmuo kredito unija „Mano unija“ juos vertino kaip neaktualius, o jų nurodymas vėliau – kad šis dalyvaujantis byloje asmuo netinkamai įgyvendino procesines teises, netgi, galbūt, piktnaudžiavo jomis.
Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo vėl nurodo aplinkybes ir argumentus dėl hipoteka įkeisto turto netinkamo pardavimo iš varžytynių (pardavimo objekto, eiliškumo ir kt. ir varžytynėse parduodamo turto netinkamo įkainojimo (šios nutarties 16.5–16.10 punktai), iš esmės analogiškus nurodytiems šio asmens atskirajame skunde. Kasacinis teismas neturi kompetencijos veikti už pirmosios instancijos teismą ar atlikti tai, kas yra pastarojo teismo kompetencija. Dėl to byloje susidariusioje situacijoje tokie kasacinio skundo argumentai vertintini kaip draudžiami pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį ir nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenagrinėja šios nutarties 16.5–16.10 punktuose nurodytų kasacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako, o iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties šalina jos 30 punktą.
Dėl antstolio teisės atšaukti varžytynes (CPK 703 straipsnis)
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-273/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-273/2012">3K-7-273/2012</a>; kt.).
CPK 703 straipsnio, reglamentuojančio antstolio teisę atšaukti varžytynes, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti; patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Varžytynėms automatiškai pasibaigus, antstolis nebeturėjo galimybės jas atšaukti CPK 703 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524-686/2016">3K-3-524-686/2016</a>).
Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, aiškindama jos išsprendimui aktualią CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pritardama nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, konstatuoja, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įtvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, apie kuriuos kalbama CPK 703 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybes, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau CPK nustatyta tvarka. Pagal aptariamą teisės normą atšauktos gali būti tik dar nepasibaigusios varžytynės, o varžytynėms jau esant pasibaigusioms, CPK 703 straipsnio 1 dalis nesuteikia antstoliui teisės jas atšaukti.
Asmuo, teikdamas antstoliui pagrįstą prašymą dėl varžytynių atšaukimo ir siekdamas, kad antstolis įgyvendintų aptariamoje teisės normoje šiam suteiktą teisę, tokį prašymą, elgdamasis protingai, apdairiai ir rūpestingai, turi pateikti atsižvelgdamas į varžytynių pabaigos momentą taip, kad antstolis iki jų pabaigos disponuotų protingu terminu išnagrinėti prašymą bei priimti atitinkamą patvarkymą. Priešingu atveju toks asmuo turi prisiimti galimų jam nepalankių teisinių pasekmių riziką. Tuo tarpu, jeigu antstolis, gavęs tokį asmens prašymą, jo neišsprendžia per tam reikalingą protingą terminą ir dėl to prašymą pateikęs asmuo patiria žalos, pastarasis gali reikalauti iš antstolio šios atlyginimo (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje teismų nustatyta, kad Ginčijamas patvarkymas yra priimtas varžytynėms jau esant pasibaigusioms. Taip pat teismų pagrįstai įvertinta, kad išieškotojo prašymas sustabdyti varžytynes fakultatyviuoju vykdomosios bylos sustabdymo pagrindu (CPK 627 straipsnio 1 dalis), kuris neįpareigoja antstolio sustabdyti varžytynes, nepriskirtinas CPK 703 straipsnio 1 dalyje aptartiems atvejams, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms teismai, tinkamai aiškindami ir taikydami CPK 703 straipsnio 1 dalį, padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis, priimdamas Skundžiamą patvarkymą, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai jas taikė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismai netinkamai aiškino CPK 703 straipsnio 1 dalį, netinkamai kvalifikavo išieškotojos prašymą, dėl kurio buvo priimtas Skundžiamas patvarkymas.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tik iš jos pašalintinas 30 punktas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja UAB „Zujų paukštynas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai pareiškėjos prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 15,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tik pašalinti jos 30 punktą.
Priteisti valstybei iš kredito unijos „Mano unija“ (j. a. k. 112043081) 15,01 Eur (penkiolika Eur 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
