Civilinė byla Nr. e3K-3-413-378/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00062-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, dalyvaujant tretiesiems asmenims 226-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, S. R., J. S. ir L. R., dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko teisę į atgręžtinį reikalavimą civilinės atsakomybės draudimu atveju, draudimo sąlygų dėl besąlyginės išskaitos aiškinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 579,24 Eur žalos atlyginimo, 36,09 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d. iš aukščiau esančio buto vandeniu užlietas butas, kurio savininkė L. R. (toliau – trečiasis asmuo). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino padarytą žalą išmokėdama 2320,69 Lt (672,12 Eur) draudimo išmoką. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. sausio 2 d.) (toliau – ir Taisyklės). Vanduo liejosi į apdraustą butą iš viršuje esančio buto. Atsakovė UAB „Santermita“, neatjungusi vandens tiekimo į buto vandentiekio sistemą, vykdė šalto vandens skaitiklio įrengimo (keitimo) darbus. Atliekant šiuos darbus lūžo šalto vandens vamzdis ir buvo užlietas žemiau esantis butas. Įvykio metu galiojo atsakovės ir ieškovės sudaryta atsakovės Veiklos ir produkto atsakomybės draudimo sutartis, kurioje nustatyta 579,24 Eur (2000 Lt) besąlyginė išskaita. Ieškovė prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą tik pagal besąlyginės išskaitos ribas. Ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti turtinę žalą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir turtinės žalos neatlygino. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas, kuris 2013 m. kovo 29 d. buvo aplietas vandeniu iš virš jo esančio buto. Trečiasis asmuo su ieškove 2011 m. kovo 15 d. sudarė Būsto draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2046 m. birželio 20 d. Sutartyje nustatyta 144,81 Eur besąlyginė išskaita. Dėl įvykio aplietos buto lubos, grindys, sienų apdaila. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino draudėjos trečiojo asmens turtui padarytą žalą, 2013 m. gegužės 14 d. išmokėdama 2320,69 Lt (672,12 Eur) draudimo išmoką.
Teismas nustatė, kad virš trečiojo asmens buto esančiame bute atsakovės darbuotojai 2013 m. kovo 29 d. keitė šalto vandens skaitiklį. Keičiant šalto vandens skaitiklį nulūžo uždaromoji armatūra ir išsiliejęs vanduo apgadino žemiau esantį butą. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atsakinga už padarytą žalą. Teismas nurodė, kad žalos atsiradimo priežastis yra ne skaitiklio keitimas, bet visiškas uždaromosios armatūros vidinės dalies susidėvėjimas dėl korozijos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 528,04 Eur žalos atlyginimo, 32,90 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (560,94 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog įvykio metu galiojo atsakovės ir ieškovės sudaryta atsakovės Veiklos ir produkto atsakomybės draudimo sutartis, kurioje nustatyta 2000 Lt (579,24 Eur) besąlyginė išskaita. Atsakovės apdraustas turtinis interesas, susijęs su civiline atsakomybe, prasidėjo nuo minimalios 2000 Lt (579,24 Eur) sumos. Teismas sprendė, kad subrogacija atsakovės atžvilgiu yra galima tik iki 579,24 Eur sumos, nes nuo didesnės sumos prasideda civilinės atsakomybės draudimas, kurio atveju subrogacija negalima.
Teismas sprendė, kad atsakovės darbuotojas, prieš keisdamas skaitiklį, netinkamai įvertino vamzdynų būklę, savo rizika pradėjo skaitiklio keitimo darbą, tačiau jo nebaigė, nes įvyko avarija. Teismas konstatavo, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės.
Teismas nurodė, kad apskaičiuota draudimo išmoka – 2320,69 Lt (672,12 Eur), tačiau besąlyginė išskaita nėra išskaičiuota. Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad buvo nustatyta 144,81 Eur besąlyginė išskaita. Teismas nurodė, kad, žalos dydį sumažinus besąlyginės išskaitos suma, žalos suma yra 528,04 Eur. Tokio dydžio draudimo išmoką turėjo mokėti ieškovė trečiajam asmeniui už buto apliejimą ir tokio dydžio žalos atlyginimo turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovės. Tai, kad faktiškai trečiajam asmeniui buvo išmokėta didesnė išmoka, neturi teisinės reikšmės. Apskaičiuota žalos suma (528,04 Eur) yra mažesnė negu ta, nuo kurios atsakovei taikytina civilinės atsakomybės draudimo apsauga, todėl tokio dydžio žalos atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovės ieškovei.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą – tenkinti visą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog draudikas turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalą asmens žalos atlyginimo, sumažinto besąlyginės išskaitos suma, nepagrįsta. Draudimo sutarties šalys, sudarydamos draudimo sutartį, patvirtino, jog jų santykiams yra taikomos draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Taisyklės, kuriomis vadovavosi draudikė, apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką. Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.9 punktą turtas gali būti draudžiamas su besąlygine išskaita arba be jos. Jei draudžiamasis įvykis atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (kaltės) ir yra nustatyti kaltininkai bei įrodyta jų kaltė, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos. Kadangi, sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir apskaičiuojant draudimo išmoką, ieškovei buvo žinomas asmuo, kuris yra atsakingas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio (atsakovė), ir ieškovė įgijo subrogacijos teisę į šį asmenį, tai buvo išmokėta draudimo išmoka, neatskaičius besąlyginės išskaitos. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Taisyklių 6.9 punktu, nustatančiu atvejį, kai besąlyginė išskaita yra išmokama.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju subrogacija negalima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu, nes ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei, kurios civilinę atsakomybę buvo pati apdraudusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima subrogacija, jeigu draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats asmuo arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė. Nurodytais atvejais draudėjas kaip tik draudžiasi nuo to, jog, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, o draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustą asmenį padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2005">3K-3-503/2005</a>; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-76/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-76/2008">3K-3-76/2008</a>). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatyta 579,24 Eur besąlyginė išskaita, sprendė, kad subrogacija atsakovės atžvilgiu yra galima tik iki 579,24 Eur, nes nuo didesnės sumos prasideda civilinės atsakomybės draudimas, kurio atveju subrogacija negalima. Taigi teismas sprendė, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju galima dalinė, t. y. besąlyginės išskaitos dydžio, subrogacija. CK 6.1015 straipsnyje nenustatyta išlygų, kada civilinės atsakomybės draudimo atveju yra galima subrogacija. Priešingai, minėta teisės norma subrogacijos negalimumą civilinės atsakomybės draudimo atveju nustato imperatyviai – subrogacija netaikoma. Tą patvirtina ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad 2013 m. kovo 29 d. įvykis administruotas ir draudimo išmoka trečiajam asmeniui išmokėta ne pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Veiklos ir produkto atsakomybės draudimo sutartį, bet pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą Būsto draudimo sutartį. Atsakovė iki dabar nėra pateikusi ieškovei pranešimo apie įvykį, kurio pagrindu būtų pradėtas įvykio administravimas pagal atsakovės ir ieškovės sudarytą atsakovės Veiklos ir produkto atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje veiklos ir produkto atsakomybės draudimo sutartyje nustatyta 2000 Lt (579,24 Eur) besąlyginė išskaita. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad besąlyginės išskaitos dydžiu 2000 Lt (579,24 Eur) atsakovė pati atlygins nuostolių atlyginime. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju galima besąlyginės išskaitos dydžio subrogacija.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl draudiko subrogacijos teisės
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2012">3K-3-415/2012</a>; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjkwLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-690-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-690-415/2015">e3K-3-690-415/2015</a>; kt.).
Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Byloje nustatyta, kad ieškovė (draudikė) turto draudimo sutartimi apdraudė trečiojo asmens butą, šis buvo užlietas vandeniu ir apgadintas dėl atsakovės darbuotojų kaltės, jiems keičiant vandens skaitiklį. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 672,12 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų. Taigi, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovės) ir (ar) jo draudiko.
Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Taigi nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, apibrėžiančios draudiko atsakomybės ribas, t. y. nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, franšizės dydžio, draudimo sumos ir pan. Tiek, kiek draudimo išmokos pagal turto draudimo sutartį nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokią dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, privalo atlyginti pats atsakingas už žalą asmuo (civilinės atsakomybės draudėjas).
Tais atvejais, kai tiek nukentėjusio asmens turtą, tiek už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę yra apdraudęs tas pats draudikas, taikant šios nutarties 17 punkte nurodytas taisykles, draudikas tam tikrą dalį išmokėtos draudimo išmokos grąžinti turėtų pats sau (kaip atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikas išmokėjusiam draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį draudikui, kurie šiuo atveju sutampa). Tačiau šios prievolės dydis neviršija draudimo išmokos pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį dydžio. Toks draudikas atsakingam už žalą asmeniui, kurio civilinę atsakomybę yra pats apdraudęs, gali reikšti subrogacinį reikalavimą, bet tik dėl tos dalies draudimo išmokos pagal turto draudimo sutartį, kurios nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Nagrinėjamoje byloje yra būtent tokia situacija, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte. Ieškovė yra apdraudusi tiek nukentėjusio asmens (trečiojo asmens) turtą, tie už žalą atsakingo asmens (atsakovės) civilinę atsakomybę. Ieškovė pagal sudarytą su nukentėjusiu asmeniu turto draudimo sutartį išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 672,12 Eur draudimo išmoką. Taigi pagal pateiktą išaiškinimą prievolę grąžinti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį turi ji pati (ši jos prievolė yra tokio dydžio, kokio dydžio yra išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) ir atsakovė (ši jos prievolė yra tokio dydžio, kiek draudimo išmokos pagal turto draudimo sutartį nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės sutartį). Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą civilinės atsakomybės sutartį ieškovė, net pripažinus įvykį draudžiamuoju, išmokėtų atsakovei draudimo išmoką, atskaitydama joje nustatytą 579,24 Eur franšizę (dėl to ginčo tarp šalių nėra), t. y. išmokėtų tik 92,88 Eur draudimo išmoką (672,12 Eur nuostolių – 579,24 franšizės suma). Būtent šią dalį draudimo išmokos grąžinti sau turėtų pati ieškovė. Ieškovė gali reikšti atsakovei subrogacinį reikalavimą tik dėl tokios draudimo išmokos pagal turto draudimą dalies, kurios nepadengia draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju tai sudaro franšizės pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį suma, t. y. 579,24 Eur.
Tokį CK 6.1015 straipsnio 1 dalies aiškinimą pagrindžia ir tai, kad franšizė savo esme reiškia, jog dalis rizikos yra neapdrausta, todėl visais atvejais civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytu franšizės dydžiu nukentėjusiam asmeniui ar draudikui, išmokėjusiam nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį, atsakys pats kaltas asmuo, o ne jo civilinės atsakomybės draudikas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias draudiko teisę reikšti subrogacinį reikalavimą, ir sprendžia, kad atsakovės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl draudimo išmokos taisyklių kaip sudėtinės draudimo sutarties dalies
Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjkwLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-690-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-690-415/2015">e3K-3-690-415/2015</a>).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė be teisėto pagrindo išmokėjo dalį draudimo išmokos trečiajam asmeniui, nes neišskaitė draudimo liudijime nustatytos 44,81 Eur besąlyginės išskaitos. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad, remiantis Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. sausio 2 d.) II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.9 punktu, besąlyginė išskaita nagrinėjamu atveju neišskaičiuojama.
Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2009">3K-3-257/2009</a>).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2012">3K-3-91/2012</a>).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes rėmėsi tik draudimo polise nurodyta sąlyga, kad besąlyginė išskaita, kai rizika vanduo, yra 144,81 Eur, ir neatsižvelgė į Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. sausio 2 d.), nurodytų draudimo polise, II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.9 punktą. Pagal šį punktą, jei draudžiamasis įvykis atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (kaltės) ir yra nustatyti kaltininkai bei įrodyta jų kaltė, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką draudimo taisyklės yra sudėtinė draudimo sutarties dalis ir apeliacinės instancijos teismas turėjo jomis vadovautis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės, konstatuoja, kad ieškovė draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį privalėjo išmokėti neišskaičiuodama besąlyginės išskaitos.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino turto draudimo sutarties sąlygas, ir sprendžia, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos baigties
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad tenkintinas ieškovės kasacinis skundas ir atmestinas atsakovės kasacinis skundas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 579,24 Eur žalos atlyginimo, taip pat ieškovei, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteistina 36,09 Eur (579,24 Eur × 6 proc. / 365 × 379 (pradelstų dienų skaičius) kompensuojamųjų palūkanų, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteistina 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (615,33 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir atmetus atsakovės kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės reikalavimus tenkinant 100 proc., todėl atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteistinos bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 79, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 30 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 105,14 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.2, 8.3, 8.10 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 590,72 Eur (30 Eur + 455,58 Eur + 105,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patyrė 23,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovės ieškinį, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės.
Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Ieškovė patyrė 105,14 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme, jos neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.13 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Ieškovei iš atsakovės priteistina 120,14 Eur (15 Eur + 105,14 Eur) šių išlaidų atlyginimo.
Kasaciniame teisme patirta 20,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (j. a. k. 236043660) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) žalos atlyginimo, 36,09 Eur (trisdešimt šešis Eur 9 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (615,33 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (j. a. k. 236043660) 590,72 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (j. a. k. 236043660) 23,15 Eur (dvidešimt tris Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (j. a. k. 236043660) 120,14 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (j. a. k. 236043660) 20,30 Eur (dvidešimt Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
