Dėl komisinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-214-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02197-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 28.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl komisinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl neišmokėto komisinio atlyginimo priteisimo bei šalių sudarytų sutarčių nuostatų aiškinimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 620,45 Lt komisinio atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ir ADB „RESO Europa“ 2005 m. gruodžio 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 189 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo tarpininkauti ADB „RESO Europa“, sudarant visų rūšių draudimo sutartis, o ADB „RESO Europa“ įsipareigojo sumokėti ieškovui komisinį atlyginimą (2.2 punktas). Ieškovas, galiojant Bendradarbiavimo sutarčiai Nr. 189, surado draudėją – ŽŪB „Gražionių bekonas“, šis, tarpininkaujant ieškovui, sudarė su ADB „RESO Europa“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartį. Nuo 2009 m. balandžio 1 d. ADB „RESO Europa“ teises ir pareigas perėmė AAS „Gjensidige Baltic“. Ieškovas ir AAS „Gjensidige Baltic“ 2009 m. gegužės 18 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. PT 30/09 (toliau – Pavedimo sutartis). Ieškovas teigia, kad jam turi būti sumokėtas priede prie Bendradarbiavimo sutarties Nr. 189 – 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarime – (toliau Bendradarbiavimo sutarties Priedas) nustatytas komisinis atlyginimas – 15 proc. ŽŪB „Gražionių bekonas“ sumokėtų draudimo įmokų sumos. Atsakovas nuo 2010 m. gegužės 14 d. nutraukė 2009 m. gegužės 18 d. Pavedimo sutartį su ieškovu pagal šios sutarties 10 punktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 19 620,45 Lt komisinio atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. papildomu sprendimu patenkino ieškovo prašymą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę gauti 2005 m. gruodžio 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Priede nustatytą 15 proc. draudimo įmokų sumos dydžio komisinį atlyginimą už visas atsakovo (ir jo pirmtako ADB „RESO Europa“) gautas pagal sutartį su ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo nutraukta 2009 m. gegužės 18 d. pavedimo sutartis Nr. PT 30/09. Nei atsakovas vienašališkai, nei abi šalys tarpusavio susitarimu nėra nutraukusios Bendradarbiavimo sutarties Nr. 189 ir Bendradarbiavimo sutarties Priedo. Pavedimo sutartyje Nr. PT30/09, kuri pakeitė 2005 m. gruodžio 1 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 189 ir Bendradarbiavimo sutarties Priede, nėra nuostatų, kuriose pasisakyta apie sandorių, reglamentavusių šalių santykius iki sutarties Nr. PT 30/09 sudarymo, likimą. Šios sutarties 4.2 punkto priede Nr. 1 išvardytos sutarčių rūšys, bet ne konkrečios sutartys. Bendradarbiavimo sutartis Nr. 189 ir Bendradarbiavimo sutarties Priedas nėra nutraukti, jų nuostatos šalims sukuria teises ir pareigas. Nurodyta, kad ieškovo teisė gauti komisinį atlyginimą nesusieta su laiko apribojimais ar sutarties, kuri buvo ieškovui suteiktų įgaliojimų pagrindas, galiojimu. Bendradarbiavimo sutartyje Nr. 189 apibrėžtas komisinio atlyginimo mokėjimo ieškovui pagrindas – draudimo įmokos, gautos pagal draudimo agento ar jam tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis. Kadangi ieškovas atsakovui ir jo pirmtakui tinkantį draudėją surado, šis draudimo įmokas mokėjo, tai ieškovas turi teisę gauti sutartą komisinį atlyginimą už visas šio draudėjo sumokėtas draudimo įmokas, nes ieškovo pastangomis šis draudėjas tapo atsakovo pirmtako ir atsakovo klientu (CK 2.160 straipsnio 9 dalis ir 6.221 straipsnio 3 dalis). Šalys neaptarė tarpusavio sutartyse tokių sąlygų: neapribojo laikotarpiu, įvykiu, maksimalia pinigų suma ar kitokiais veiksniais ieškovo teisės gauti komisinį atlyginimą, priklausantį nuo ieškovo (agento) surasto draudėjo sumokėtų draudimo įmokų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą ir 2013 m. balandžio 3 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

Teisėjų kolegija sprendė, kad Pavedimo sutartimi atsakovas faktiškai įtvirtino ankstesnio draudiko, ADB „RESO Europa“, teisių ir pareigų perėmimą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Bendradarbiavimo sutartį. Dėl to Bendradarbiavimo sutartis nebuvo nutraukta pagal joje nustatytų 5.4–5.8 punktų taisykles, ji buvo pakeista Pavedimo sutartimi. Šioje naujoje ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nėra aptartas Bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo klausimas, nenustatyta, kaip bus toliau vykdomos šalių pareigos, kylančios iš ieškovui tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių, kurias atsakovas perėmė iš ADB „RESO Europa“. Nustatyta, kad ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo sutartį, tarpininkaujant ieškovui, 2008 m. rugpjūčio 29 d. sudarė dar su ADB „RESO Europa“, vėliau įmokas mokėjo atsakovui. Spręsta, kad atsakovas perėmė visas ADB „RESO Europa“ teises ir pareigas pagal minėtą draudimo sutartį. Pagal Bendradarbiavimo sutarties Priedą draudikas ieškovui buvo įsipareigojęs mokėti 15 proc. nuo gautos draudimo įmokos pagal gyvulių draudimo sutartį, sudarytą su draudėju UAB „Gražionių bekonas“. Kadangi atsakovas perėmė ankstesnio draudiko teises ir pareigas pagal draudimo sutartį su UAB „Gražionių bekonas“, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pagal 2009 m. gegužės 18 d. Pavedimo sutarties nuostatas Bendradarbiavimo sutarties 2008 m. rugsėjo 1 d. priedas turi būti pripažįstamas galiojančiu ir vykdytinas jame nustatytomis sąlygomis, o visi komercinio atstovavimo ieškovo ir atsakovo santykiai pripažintini nutrūkusiais tik nuo 2010 m. gegužės 14 d., kada buvo nutraukta 2009 m. gegužės 18 d. Pavedimo sutartis. Ta aplinkybė, kad draudimo įmokas atsakovas faktiškai gavo jau nutrūkus komercinio atstovavimo santykiams, nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl komisinio atlyginimo sumokėjimo (CK 2.158 straipsnio 1 dalis, 2.160 straipsnio 9 dalis).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl komisinio atlyginimo mokėjimo pasibaigus sutarčiai aiškinimo. CK 2.167 straipsnio nuostatos nurodo, kad, pasibaigus prekybos agento ir atstovaujamojo sutarčiai, prekybos agentas turi teisę ne į sutartyje nustatytą komisinį atlyginimą, tačiau į kompensaciją arba nuostolių atlyginimą. Sutarties vykdymas jai pasibaigus, ko prašė ieškovas, ir kompensacijos išmokėjimas yra visiškai skirtingi reikalavimai. Teismai, pasisakydami, kad atsakovas vis dėlto privalo mokėti komisinį atlyginimą, sukūrė iš esmės naują trečiąjį atsiskaitymo būdą nutraukiant komercinio atstovavimo teisinius santykius, t. y. įpareigojimą vienai iš šalių ir toliau vykdyti pasibaigusią sutartį. Šalių sudaryto Bendradarbiavimo sutarties Priedo pirmame punkte nurodytas momentas, kada atsiranda draudiko pareiga mokėti komisinį atlyginimą prekybos agentui, t. y. nuo gautos draudimo įmokos. Bylos šalių bendradarbiavimo santykiai pasibaigė 2010 m. gegužės 14 d., o komisinis atlyginimas už gautas iki šios dienos draudimo įmokas ieškovui buvo sumokėtas.

2. Dėl CK 2.160 straipsnio 9 punkto aiškinimo. Pagal ginčo draudimo sutartį draudimo įmokos sumokėtos pavėlavus trejus metus, todėl toks terminas negali būti laikomas protingu. Pagal Pavedimo sutarties 5.13 punktą būtent ieškovas įsipareigojo stebėti, kad dalinės draudimo įmokos būtų mokamos laiku. Ginčo draudimo įmokas pavyko atgauti tik tada, kai, pasibaigus Bendradarbiavimo sutarčiai su ieškovu, šios sutarties tvarkymas buvo perduota kitam asmeniui. Nacionalinė mokėjimo agentūra nėra draudimo sutarties šalis, ji administraciniais santykiais susijusi tik su draudėju (žemės ūkio veiklos subjektu), o jos sprendimas nesuteikti valstybės pagalbos (draudimo įmokų kompensavimo) ūkininkui ar suteikti ją pavėluotai nepanaikina ir nepakeičia draudimo sutarties sąlygų, t. y. už draudiko suteikiamą draudimo apsaugą sutartyje nustatytais terminais turi būti sumokėta visa šalių suderinta draudimo įmoka, o už jos sumokėjimą yra atsakingas draudėjas. Kadangi ieškovas nestebėjo ir neužtikrino, kad draudėjas pats ar su kitų asmenų pagalba įvykdytų draudimo sutartį laiku, toks trejų metų vėlavimas sumokėti draudimo įmoką negali būti laikomas protingu, nuo ieškovo nepriklausančiu draudimo įmokos sumokėjimo terminu.

Atsiliepimu į atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą ieškovas M. M. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl komisinio atlyginimo mokėjimo pasibaigus sutarčiai aiškinimo. Prekybos agentas turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams (CK 2.158 straipsnis, 2.160 straipsnio 9 punktas). Prekybos agento teisės į atlygį atsiradimas negali būti tiesiogiai siejamas su atstovavimo sutarties pabaiga, nes atlygintinumo pagrindas yra priešpriešinės prievolės pagal dvišalį sandorį įvykdymas. Šalių Bendradarbiavimo sutarties priede buvo susitarta dėl sąlyginės prievolės su atidedamąja sąlyga (atlygis prekybos agentui išmokamas tada, kai trečioji šalis įvykdė sandorį), kuriai įvykdyti nenustatomas joks terminas. Dėl to ši sąlyga gali būti įvykdyta bet kuriuo metu. Pavedimo sutarties 11 punkte šalys aiškiai susitarė, kad, nutraukus sutartį, šalių įsipareigojimai pagal šią sutartį galioja tol, kol bus visiškai įvykdyti. Nepripažinus nagrinėjamoje situacijoje prekybos agento teisės gauti atlyginimą, atstovaujamajam atsirastų erdvė piktnaudžiauti savo iniciatyva nutraukiant susitarimus su prekybos agentais, tarpininkavusiais sudarant pelningus sandorius, ir nemokėti komisinio atlygio. Teigiama, kad svarbu nustatyti, kada prekybos agentas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių buvo gautas trečiojo asmens užsakymas. Ieškovas niekada pats nerinko įmokų iš klientų, tą darė kasatorius. Ieškovas, kiek leido jo galimybės, domėjosi ginčo draudimo sutarties tolesnio vykdymo aplinkybėmis tiek iš atsakovo, tiek iš draudiko, tačiau daryti įtakos greitesniam įmokų sumokėjimui negalėjo. CK 2.160 straipsnio 10 dalies nuostata taip pat neeliminuoja kasatoriaus pareigos mokėti komisinį atlygį. Priešingai nei nurodo kasatorius, CK straipsniuose nėra prekybos agento teisę į atlyginimą nustatančių ar panaikinančių nuostatų. Kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2010">3K-3-176/2010</a> pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamu atveju, nes bylų faktinės aplinkybės esmingai skiriasi.

Dėl CK 2.160 straipsnio 9 punkto aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė tai, kad dalį draudimo įmokų pagal ginčo draudimo polisą buvo vėluota sumokėti draudikui, tačiau tai įvyko ne dėl agento kaltės, o dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros delsimo, jos atliktų patikrų. CK 2.158 ir 2.160 straipsnyje pateikiamas kriterijus „kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį“ reiškia ne kada trečioji šalis atsiskaitė su atstovaujamuoju, o kada buvo sudarytas draudimo polisas, pagal kurį įsipareigota sumokėti atitinkamas draudimo įmokas. Šiuo atveju nustačius, kad užsakymas atstovaujamąjį pasiekė galiojant komercinio atstovavimo sutarčiai su ieškovu, teisinės reikšmės netenka kasatoriaus pateikiamas protingumo kriterijus atitinkančio laikotarpio sąvokos aiškinimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prekybos agento teisės į atlyginimą

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš komercinio atstovavimo teisinių santykių, kuriems taikytinos CK antrosios knygos XII skyriaus normos (CK 2.152?2.168 straipsniai). CK 2.152? 2.168 straipsniuose įtvirtintas komercinio atstovavimo institutas su Europos Bendrijos Tarybos 1986 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo buvo suderintas 2004 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. IX–2172.

CK 2.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Komercinio atstovavimo tikslas yra juridiniai veiksmai – sandorių sudarymas, taip pat kitos paslaugos – partnerių paieška, sutarčių rengimas ir pan. Be to, komercinis atstovavimas yra profesinė veikla (verslas), abi šalys, tiek atstovaujamasis, tiek ir prekybos agentas, yra verslininkai, šiai veiklai būdingas tęstinumas ir nuolatinis pobūdis, nors komercinio atstovavimo sutartis gali būti sudaroma ir apibrėžtam terminui (CK 2.155 straipsnio 1 dalis). Komercinio atstovavimo tikslas – sandorių sudarymas atstovaujamojo vardu, ir už šią veiklą prekybos agentui yra mokamas atlyginimas (CK 2.158 straipsnio 1 dalis). CK 2.158 straipsnio, reglamentuojančio komercinio atstovo – prekybos agento – atlyginimą, 1 dalyje nustatytas imperatyvusis reikalavimas atstovaujamajam mokėti prekybos agentui sutartyje nustatytą atlyginimą už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybos agentas gauna atlyginimą tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytą sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir ADB „RESO Europa“ 2005 m. gruodžio 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 189, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tarpininkauti draudikui, sudarant visų rūšių draudimo sutartis. Pagal šios sutarties 2.2 punktą draudikas įsipareigojo skirti draudimo agentui komisinį atlyginimą nuo kiekvienos jo arba jam tarpininkaujant sudarytos draudimo sutarties procentais nuo gautos draudimo įmokos (pagal šios sutarties priedą Nr. 1). Pagal šios sutarties 4.6 punktą, jei šios sutarties galiojimo metu šalių susitarimu keičiamas komisinio atlyginimo dydis, jis taikomas tik naujai sudarytoms draudimo sutartims, nebent susitarime bus nurodyta kitaip. Bendradarbiavimo sutarties Priedu šalys 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė susitarimą, pagal kurį draudikas įsipareigojo sumokėti ieškovui 15 proc. nuo gautos draudimo įmokos komisinį atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, draudikui sudarius gyvulių draudimo sutartis su draudėju UAB „Gražionių bekonas“ (polisas Nr. GD 002612). Pagal Bendradarbiavimo sutarties Priedo 2 punktą šis susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Nustatyta, kad ieškovas, galiojant Bendradarbiavimo sutarčiai Nr. 189, surado draudėją – ŽŪB „Gražionių bekonas“, o šis, tarpininkaujant ieškovui, 2008 m. rugpjūčio 29 d. sudarė su ADB „RESO Europa“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartį.

ADB „RESO Europa“ buvo reorganizuota prijungimo būdu prie AAS „Gjensidige Baltic“. CK 2.97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prijungimas – vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, AAS „Gjensidige Baltic“ perėmė reorganizuojamo juridinio asmens, t. y. ADB „RESO Europa“, teises ir pareigas, taip pat ir kilusias iš Bendradarbiavimo sutarties bei jos priedų. Nustatyta, kad ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas, nurodytas poliso išklotinėje, po reorganizacijos mokėjo atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, tęsdamas gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutarties vykdymą, o atsakovas už gautas draudimo įmokas mokėjo atlyginimą ieškovui.

Ieškovas ir AAS „Gjensidige Baltic“ 2009 m. gegužės 18 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. PT30/09, kurios objektas – draudimo sutarčių, nurodytų šios sutarties priede Nr. 1, sudarymas ir (ar) tarpininkavimas jas sudarant draudiko vardu. Pagal šios sutarties 4.2 punktą atsakovas įsipareigojo už draudimo sutarčių sudarymą arba tarpininkavimą sudarant draudimo sutartis pagal atskiras draudimo rūšis mokėti tarpininkui komisinį atlyginimą, kurio dydis nurodytas šios sutarties priede Nr. 1, nuo pirmos ir kitų draudėjo sumokėtų ar įskaitytų draudimo įmokų, taip pat ir iš performintų ir draudikui perduotų draudimo sutarčių. Viena iš šios nuostatos išimčių, įtvirtintų 4.2.2 punkte, yra draudimo sutartys, kurių komisinio atlygio dydis buvo koreguojamas atskirais draudiko ir tarpininko rašytiniais susitarimais, laikomais neatskiriama šios sutarties dalimi. Pavedimo sutarties priede buvo nustatyta, kad už gyvulių ir kitų gyvūnų draudimą bus mokamas 15 proc. dydžio komisinis atlyginimas nuo draudėjo sumokėtų ir draudikui perduotų draudimo įmokų sumos. Pavedimo sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta su ieškovu pagal šios sutarties 10 punktą nuo 2010 m. gegužės 14 d.

Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatė ir šalys kasaciniame teisme neginčija, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo ne nutraukta, o pakeista Pavedimo sutartimi, Bendradarbiavimo sutarties priedas pagrįstai buvo pripažintas galiojančiu ir vykdytinu jame nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teismų konstatuota, kad visi komercinio atstovavimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko nuo 2010 m. gegužės 14 d., kai buvo nutraukta Pavedimo sutartis.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad, nutrūkus šalių komercinio atstovavimo teisiniams santykiams, ieškovas neturi teisės į atlyginimą pagal Bendradarbiavimo sutarties priedą.

Minėta, kad gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartis su ADB „RESO Europa“ ieškovo veiklos dėka buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 29 d., t. y. galiojant Bendradarbiavimo sutarčiai Nr. 189. Pagal šios sutarties Priedą kasatorius turi pareigą sumokėti ieškovui 15 proc. nuo gautos draudimo įmokos komisinį atlyginimą už tarpininkavimą sudarant pirmiau nurodytą gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartį. Šalys sutinka ir neginčija, kad iki komercinio atstovavimo santykių nutraukimo 2010 m. gegužės 14 d. ieškovui yra sumokėtas visas priklausantis atlyginimas pagal gautas ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas. Byloje nustatyta, kad kasatorius 2010 m. rugpjūčio 9 d., lapkričio 30 d. ir 2012 m. kovo 9 d. (T 1, b. l. 80, 116) gavo paskutines draudimo įmokas pagal gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartį, kurias kaip kompensuojamąsias draudimo įmokas išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovui nepriklauso komisinis atlyginimas už šias gautas draudimo įmokas, nes kasatorius jau buvo nutraukęs komercinio atstovavimo susitarimus, laikytinas nepagrįstu. CK 2.157 straipsnio 4 punkte kaip viena iš atstovaujamojo pareigų įtvirtinta jo pareiga mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą. Minėta, kad ši pareiga yra detalizuojama CK 2.158 straipsnio nuostatose, patvirtinančiose prekybos agento teisę į atlyginimą už kiekvieną sėkmingai sudarytą jo sandorį arba jo veiklos dėka paties atstovaujamojo sudarytą sandorį. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad prekybos agentas teisę į atlyginimą už jo dėka paties atstovaujamojo sudarytą sandorį išsaugo ir tuo atveju, jeigu šis buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams. Teisė gauti atlyginimą pasibaigus atstovavimo santykiams nėra ribojama kokiu nors konkrečiu terminu. Prekybos agento atlyginimo mokėjimo tvarka reglamentuojama 2.160 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį ar turėjo pagal su trečiąja šalimi pasirašytą sutartį įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį, tačiau visais atvejais vėliausiai tada, kai trečioji šalis įvykdė savo sutarties dalį ar būtų tai padariusi, jei atstovaujamasis būtų įvykdęs savąją. Šio straipsnio 9 dalyje netgi įtvirtinta prekybos agento teisė gauti atlyginimą už sandorius, kuriuos jo dėka atstovaujamasis sudarė jau pasibaigus atstovavimo santykiams, jeigu trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas ir atsižvelgdama į šalių susitarimų nuostatas, tarp jų – į Bendradarbiavimo sutarties Priede įtvirtintą abiejų šalių suderintą valią, kad susitarimas mokėti 15 proc. nuo gautos draudimo įmokos galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (2 punktas), daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog kasatorius turi pareigą sumokėti atlyginimą ieškovui už visas gautas ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas, net ir sumokėtas po sutarties nutraukimo.

Kasaciniame skunde pateikiami argumentai, kad teisė gauti atlyginimą yra negalima, nes šiuo atveju draudimo įmokų sumokėjimo laikotarpis negali būti laikomas atitinkančiu protingumo kriterijus pagal CK 2.160 straipsnio 9 punktą. Pažymėtina, kad CK 2.160 straipsnio 9 dalis taikytina santykiams, kai trečiosios šalies užsakymas dėl sandorio, sudaryto pasibaigus atstovavimo santykiams, pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo santykiai pasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi. Taigi pagal šią normą sandorius prekybos agento dėka atstovaujamasis sudaro jau pasibaigus atstovavimo santykiams. Minėta, kad nagrinėjamu atveju gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sandoris su ŽŪB „Gražionių bekonas“ buvo sudarytas galiojant komercinio atstovavimo santykiams, jiems nepasibaigus, todėl darytina išvada, jog nagrinėjama faktinė situacija nepatenka į šios įstatymo normos reglamentavimo sritį. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su protingo termino aiškinimu, atmestini kaip neaktualūs ir teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatoriaus argumentus, kad po sutarties nutraukimo ieškovas turi teisę tik į kompensaciją arba nuostolių atlyginimą pagal CK 2.167 straipsnio nuostatas, tačiau ne teisę į atlyginimą. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai ir asmens teisė pasirinkti, kuriuo civilinių teisių gynimo būdu pasinaudoti. Asmuo turi teisę naudoti vieną ar kelis civilinių teisių gynimo būdus. Vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atsižvelgdamas į ieškinio suformuluotus reikalavimus. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir tokiu atveju ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti pats bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą ar reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą priteisti prekybos agento atlyginimą. Taigi ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodė jį pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindą). Bylą nagrinėję teismai, ištyrę bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad visos byloje nustatytos aplinkybės rodo ieškovo reikalavimų pagrįstumą, ir ieškinį patenkino. Pažymėtina, kad ieškovas pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą ir savo reikalavimo negrindė CK 2.167 straipsnyje nustatytais pagrindais bei neįrodinėjo, jog buvo sąlygos, kurios suteikė teisę į šiame straipsnyje nurodytus du nuostolių atlyginimo mechanizmus? kompensaciją už prekybos agento sukurtą reputaciją ir dalykinius ryšius su klientais arba nuostolių, kuriuos prekybos agentas patiria dėl sutarties nutraukimo, atlyginimą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo apriboti įstatyme įtvirtintus ieškovo pažeistų teisių gynimo būdus, suteikiant jam teisę ginti savo pažeistas teises tik reikalaujant teisės į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą pagal CK 2.167 straipsnį.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmestinas. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie taip pat nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 3,01 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai, ieškovui – 1615,63 Lt (467,92 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) 467,92 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis Eur ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. M. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti valstybei iš AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) 3,01 Eur (tris Eur ir 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas