Civilinė byla Nr. 3K-3-212-219/2015
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00195-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 96.4; 99.3
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“, akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, kildinamų iš juridinio asmens suteiktų teisinių paslaugų, atlyginimo.
Ieškovė L. T. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 18 200 Lt (5271,08 Eur) turtinei ir 29 000 Lt (8398,98 Eur) neturtinei žalai, atsiradusiai suteikus netinkamos kokybės medicinines paslaugas, atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Grįsdama prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė pateikė išrašą iš 2013 m. kovo 18 d. sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su UAB,,Teisinių paslaugų grupė“, bei mokėjimo nurodymus, kuriais 4537,50 Lt (1314,15 Eur) pervesta į UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ sąskaitą. Ieškovės procesinius dokumentus rengė UAB,,Teisinių paslaugų grupė“, o pirmosios instancijos teismo posėdžiuose jai atstovavo advokatas M. Š.; teismui pateikta 2013 m. birželio 14 d. su šiuo advokatu ieškovės sudaryta atstovavimo sutartis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovei iš atsakovo 18 200 Lt (5271,08 Eur) turtinės ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei 4537,50 Lt (1314,15 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, šios išlaidos nėra per didelės; jos pagrįstos ieškovės pateiktais mokėjimo dokumentais – UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 698, 732, banko sąskaitų išrašais (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 3 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą ir panaikino jo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 4537,50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija konstatavo, kad teisinę pagalbą ieškovei teikė juridinis asmuo. Šią išvadą kolegija grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir atstovavimo sutartį su advokatu M. Š., tačiau prašytą priteisti 4537,50 Lt sumą už teisines paslaugas ieškovė sumokėjo UAB „Teisinių paslaugų grupė“. Teisėjų kolegija išaiškino, kad atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų surašymą, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės procesinius dokumentus rengęs UAB „Teisinių paslaugų grupė“, kaip juridinis asmuo, negalėjo atstovauti ieškovei teisme. Tuo atveju, kai asmeniui atstovauja netinkamas atstovas, negali būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei priteisimo ir atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 2420 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atmetusi reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija nenagrinėjo atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, jog ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir pastarosios išlaidos galėjo būti priteistos tik dėl patenkintų reikalavimų dalies.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė L. T. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir priteisti jai visų šioje byloje (visų instancijų teismuose) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl netinkamo teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą sprendė vadovaudamasis atstovavimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis (CPK 55, 56 straipsniais) ir neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ne tik tiesiogiai įstatyme išvardytos, bet ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos. UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ vykdo teisinę veiklą pagal Ekonominės veiklos klasifikatoriaus 69.1 kodą, tai įtvirtinta bendrovės įstatuose. Taigi, UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ teisėtai ir pagrįstai teikė teisines paslaugas ieškovei, todėl pastarosios turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nustatytų CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovės interesams teisme atstovavo ne juridinis asmuo, o advokatas, o ieškovė, sudarydama atstovavimo sutartį su advokatu, jam papildomai nemokėjo, nes UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ įsipareigojo užtikrinti kliento atstovavimą teisme. UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ ieškovei teisme neatstovavo, tačiau pasirūpino kompetentingu atstovu.
2. Dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti būtinas ir įrodytas bylinėjimosi išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. būti būtinos ir pagrįstos. Ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitiko abu šiuos kriterijus. UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ rengė visus reikalingus procesinius dokumentus, užtikrino ieškovės atstovavimą teisme. Ieškovė, mokėdama UAB,,Teisinių paslaugų grupė“ už bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės sumokėjo ir už advokato atstovavimą. Nagrinėta byla priskirtina prie sudėtingų bylų kategorijos dėl didelės ir sudėtingos, medicininių žinių reikalaujančios bylos medžiagos apimties. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pažeidė proceso teisės normas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl išlaidų atlyginimo galimybės, kai teisines paslaugas suteikė juridinis asmuo.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai aiškino proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad UAB,,Teisinių paslaugų grupė“, kaip juridinis asmuo, negalėjo atstovauti ieškovei teisme, todėl negali būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė sumokėjo šiai įmonei.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar įgaliotojas (atstovaujamas asmuo), kurio naudai teismas priėmė palankų sprendimą, turi reikalavimo teisę ir ar jam gali būti priteistos atstovavimo išlaidos, kurias jis už suteiktas teisines paslaugas mokėjo ne advokatui (jo padėjėjui), o teisėtai veikiančiai ir teisines paslaugas pagal pavedimą teikiančiai įmonei; ar tokios išlaidos gali būti atlyginamos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip kitos su bylos nagrinėjimu susijusios būtinos išlaidos. Dėl šių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų teisėjų kolegija pasisako šioje nutartyje.
Dėl fizinio asmens atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą ir atstovavimo išlaidų priteisimo
Atstovavimo teisinių santykių institutas yra tiek materialiosios, tiek proceso teisės klausimas. Fizinio asmens atstovavimo pagal pavedimą klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, o atstovavimo civiliniame procese teisinius santykius konkrečiau reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atstovavimo pagal pavedimą civiliniame procese specifikos.
CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas (CPK 52 straipsnio 1 dalis), o atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2009">3K-3-73/2009</a>; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473/2014">3K-3-473/2014</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-461/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-461/2010">3K-3-461/2010</a>; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473/2014">3K-3-473/2014</a>).
Tai reiškia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą.
Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos.
Šios situacijos kitaip neleidžia vertinti kasatorės nurodomi argumentai, kad jai pagal pavedimą civiliniame procese atstovavusi teisinių paslaugų įmonė veikia teisėtai, jos su šia įmone sudaryta sutartis neprieštarauja įstatymams, todėl jos patirtos išlaidos, kurias ji sumokėjo bendrovei už atstovavimą teisme, turi būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kadangi teismas priėmė jai palankų sprendimą, jos turi būti priteistos iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. J. B. –R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2009">3K-3-104/2009</a>). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl minėti kasatorės argumentai dėl CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo jos patirtoms išlaidoms nepagrįsti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė aptartas atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kad kasatorei negali būti priteistas išlaidų, kurias ji patyrė dėl UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teiktų atstovavimo paslaugų civiliniame procese, atlyginimas.
Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino kitas byloje nustatytas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to nepritaikė proceso teisės normų, pagal kurias kasatorė turi teisę gauti visų ar dalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 18 d. kasatorė ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų. Pagal sutarties sąlygas bendrovė įsipareigojo teikti kasatorei teisines paslaugas civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme su teise konkretiems kliento pavedimams už atskirą mokestį paskirti advokatą ar advokato padėjėją, o kasatorė įsipareigojo pasirašyti atstovavimo teisme sutartį su bendrovės nurodytu advokatu ar jo padėjėju. Kasatorė ir advokatas M. Š. 2013 m. birželio 14 d. pasirašė atstovavimo sutartį ir šis advokatas atstovavo kasatorei pirmosios instancijos teisme. Kasatorė už teisines paslaugas UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2013 m. kovo–gegužės mėnesiais sumokėjo 4537,50 Lt (1314,15 Eur), o advokatui papildomai nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje priimtas procesinis teismo sprendimas yra palankus kasatorei, ji turi teisę reikalauti ir jai turi būti priteistos advokato atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Šios kasatorės teisės nepaneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad pinigus už advokato pagalbą ji mokėjo per tarpininką – UAB „Teisinių paslaugų grupė“.
Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina: naikintina nutarties dalis, kuria teisėjų kolegija atmetė kasatorės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, dėl šios nutarties dalies priimtinas naujas procesinis sprendimas ir kasatorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš dalies tenkintinas, priteisiant advokato pagalbai patirtas išlaidas (CPK 98 straipsnis).
Kasatorė prašo priteisti 4537,50 Lt (1314,15 Eur) dydžio atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Byloje nėra duomenų, kad advokatas būtų rengęs ieškinį ar patikslintą ieškinį, taip pat bylos medžiagos apimtis ir sudėtingumas neduoda pagrindo spręsti esant tokias advokato darbo sąnaudas, kurios lemtų būtinybę priteisti didesnį nei galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą atstovavimo išlaidų atlyginimą. Dėl to už advokato dalyvavimą pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 8 d. parengiamajame teismo posėdyje (posėdžio trukmė 10.00 – 10.23 val.), 2013 m. spalio 9 d. teismo posėdyje (trukmė 10.00 – 11.33 val., 13.00 – 14.25 val.) (T. 1, b. l. 137–138; T. 2, b. l. 8–24), prašymo dėl liudytojų iškvietimo parengimą (T. 1, b. l. 176) galėtų būti priteistas 645 Lt (186,80 Eur) dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimas. Tačiau, nustatant kasatorei atlygintinų atstovavimų išlaidų dydį, atsižvelgtina ir į jos patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis). Kasatorė ieškiniu reikalavo priteisti 18 200 Lt turtinei ir 29 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o pirmosios instancijos teismas priteisė 18 200 Lt (5271,08 Eur) turtinės ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, buvo patenkinta 60 proc. kasatorės ieškinio reikalavimų. Dėl to proporcingai kasatorei iš atsakovo priteistina 387 Lt (112,08 Eur) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Byloje nėra duomenų, kad kasatorė būtų naudojusis advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato išlaidų atlyginimas šios instancijos teisme nepriteistinas.
Atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį (60 proc.), proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, kasatorei iš atsakovo priteistina 21,02 Eur (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 14,39 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti. Priteisti ieškovei L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (j. a. k. 302705738) 112,08 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (j. a. k. 302705738) 21,02 Eur (dvidešimt vieną Eur 2 ct) bylinėjimosi išlaidoms kasaciniame teisme atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (j. a. k. 302705738) 14,39 (keturiolika Eur 39 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
