Baudžiamoji byla Nr. 2K-88-788/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46521-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; 1.1.8.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu L. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Iš L. D. priteista: V. Ž. 8600 Eur turtinės ir 25 765,44 Eur neturtinės žalos bei 2500 Eur procesinių išlaidų atlyginimo; D. Ž. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; B. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1300 Eur procesinių išlaidų atlyginimo; R. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš L. D. priteistas išlaikymas D. Ž. kas mėnesį mokamomis 154,32 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki D. Ž. pilnametystės.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendis pakeistas: V. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti turtinės žalos dydis sumažintas iki 4810,12 Eur, o neturtinės žalos dydis – iki 5765,44 Eur; D. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintas iki 15 000 Eur; B. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintas iki 7500 Eur; R. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintas iki 7500 Eur. Iš L. D. priteista V. Ž. ir B. Ž. po 250 Eur už atstovo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 01.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu S. Ž. į krūtinės dešinę pusę, tarp IV ir V šonkaulio, vieną kartą – į krūtinės kairę pusę, vidurinės raktikaulinės linijos ir X, XI šonkaulių projekcijoje, ir vieną kartą – į kairio peties sritį, pereinant į pažasties sritį, šiais savo veiksmais padarė jam durtines-pjautines kiaurines krūtinės ląstos žaizdas su abiejų plaučių ir kepenų kairės skilties sužalojimu. Nuo patirtų sužalojimų S. Ž. mirė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo L. D. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė veikos priežastis, kilimo ir atlikimo aplinkybes, jo išankstinis vidinis įsitikinimas susidarė ne pagal visas objektyvias aplinkybes, o vien pagal byloje surinktus kryptingus, tendencingus nukentėjusiųjų, suinteresuotų kuo griežtesniu nuteistojo nubaudimu ir kuo didesnių ieškinių tenkinimu, parodymus.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neįvertino svarbių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir paliko L. D. paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nes neišnagrinėjo esminio apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrųjų konflikto priežasčių, nulėmusių nusikalstamos veikos padarymą, ir tendencingai vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei nepagrįstai sprendė, kad jie pagrindžia nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir aplinkybes. Teismas nesiėmė priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir netyrė liudytojų parodymų prieštaringumo bei neatnaujino įrodymų tyrimo, nors pirmosios instancijos įrodymų tyrime buvo matomos akivaizdžios klaidos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad veika padaryta dėl neteisingai įvertintos aplinkos ir alkoholio vartojimo, nevertino bylos duomenų, pagrindžiančių, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo įžeidžiančio, provokuojančio elgesio, didelio susijaudinimo; neįvertino motyvų dėl veikos aplinkybių, taigi ir veikos kvalifikavimo, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo; neįvertino motyvų dėl visų reikšmingų lengvinančių atsakomybę aplinkybių pritaikymo; neįvertino motyvų dėl paskirtos bausmės, ji liko pritaikyta netinkamai, taip teismas padarė esminius įstatymo pažeidimus, o tai leidžia abejoti galutiniu teismo vertinimu, kuris neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino L. D. veiksmų, kuriais savo noru buvo atlyginta dalis padarytos žalos (o šio skundo pateikimo metu – visos nutartimi priteistos sumos, išskyrus periodines išmokas D. Ž. išlaikymui), savarankiška lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir nepagrįstai nepripažino S. Ž. veiksmų, kuriais buvo išprovokuotas L. D. elgesys, ir L. D. būsenos savarankiškomis lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl netinkamai pritaikė BK 59 ir 61 straipsnius, t. y. netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
2.4. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nužudymas kilo ne dėl nuteistojo piktos valios, išankstinės, apibrėžtos tyčios atimti gyvybę, tačiau dėl įžūlių, įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų moterų akivaizdoje, jie ir išprovokavo nuteistojo smurtą. Alkoholio vartojimas nebuvo nesaikingas, toks faktas byloje nenustatytas, kaltinamasis kontroliavo savo veiksmus, nebuvo visiškai girtas; o pyktį sukėlė ir agresiją provokavo nukentėjusiojo veiksmai. Teismai apsiribojo išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, kurie akivaizdžiai tendencingi, nepalankūs nusikaltusiajam ir dangsto nukentėjusiojo – žuvusiojo neteisėtus, įžūlius provokuojančius veiksmus. Nenustatyta, dėl ko, nesant konflikto, buvo imtasi smurto, neįvertinta tikroji konflikto dingstis, todėl teisinis vertinimas neišsamus, neadekvatus, neteisingas, o bausmė neatspindi padaryto poelgio pavojingumo pobūdžio ir laipsnio.
2.5. Konfliktą sukėlė nuteistojo užgauliojimas žodžiais („senis nemoka šokt“, „senis lochas“, „senis gaidys“) ir tai, kad nuteistasis buvo gerokai jaunesnis, tačiau taip pat sportuojantis ir itin geros fizinės formos vyras. Tai ir yra priežastys, kurios galėjo sukelti įsiūtį ir įniršį, keršto troškimą. Nukentėjusysis S. Ž., būdamas neblaivus (apie tai buvo nurodoma apeliaciniame skunde, tačiau teismas dėl to nepasisakė), buvo aktyvus besitęsiančio konflikto dalyvis: provokavo konfliktinę situaciją, iš konflikto vietos nepasitraukė. Nuteistasis L. D. ne šiaip užsipuolė nukentėjusįjį dėl jo kokio nors amoralaus veiksmo, bet reagavo į jo neteisėtus veiksmus. Teismų sprendimuose įtvirtintos nužudymo priežastys nulemtos netinkamo įrodymų turinio vertinimo, prieštarauja bylos aplinkybėms ir vertintinos kaip bandymas pateisinti teismų subjektyvią nuomonę.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino L. D. asmenybės skiriant bausmę ir taip netinkamai taikė BK 54 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimą L. D. motyvavo išimtinai formaliai. Bausmės požiūriu darbingas socialus asmuo turi norą resocializuotis ir kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą – akivaizdus nuteistojo noras dirbti, grąžinti moralinę skolą šeimai, rūpintis neįgalia žmona, mokėti mokesčius nuo pajamų, o ne būti valstybės išlaikytiniu kalėjime. Nuteistajam yra 62 metai ir paskirtoji bausmė gali lemti jos tikslų pasiekimo negalimumą: atlikus bausmę jam būtų jau 73 metai ir tai pasmerkia baigti aktyvų socialinį gyvenimą laisvės atėmimo vietoje. Itin griežtos bausmės paskyrimui prieštarauja ir nuteistojo teigiamos socialinės charakteristikos. Neįvertinta ir tai, kad L. D. nėra tendencingas nusikaltėlis ar asmuo, linkęs nusikalsti ar pažeisti teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kai panašiomis aplinkybėmis yra taikomos mažesnės nei vidurkis bausmės. Padaryta veika nėra išimtinio socialinio pavojingumo aktas, jos nesunkina bent kelios sunkinančios aplinkybės, nėra ir kvalifikuojančių požymių, o nuteistasis iš esmės atlygino visą žalą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo L. D. gynėjo advokato L. Pakštaičio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo:
3.1. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turi būti keičiami teismų sprendimai, nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir patikrino esmines bylos aplinkybes ir L. D. apeliacinio skundo argumentus. Teismo išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu. Visi pateikti duomenys teisiamajame posėdyje buvo betarpiškai ištirti, įvertinti ir pripažinti įrodymais, bei remiantis jų visuma buvo pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėjas ir nuteistasis prašė atlikti byloje papildomą įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti liudytojus. Kiti proceso dalyviai siūlė papildomo įrodymų tyrimo neatlikti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė byloje įrodymų tyrimo neatlikti. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir nutartyje išdėstė motyvus, kuriais remiantis L. D. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsisakė tenkinti prašymą pakartotinai apklausinėti liudytojus bei nukentėjusiuosius, neturėtų būti vertinama kaip BPK 320 straipsnio pažeidimas.
3.2. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis S. Ž. prieš užpuolimą būtų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie būtų galėję sukelti nuteistajam L. D. didelį susijaudinimą (fiziologinį afektą). Įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų nebuvo kilęs joks konfliktas, jie iki šio įvykio net nebuvo pažįstami. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl nuteistojo neteisingai įvertintos aplinkos pastarajam nesaikingai vartojant alkoholį ir nesant objektyvių duomenų, kad S. Ž. įžeidė L. D., nėra pagrindo pripažinti, jog S. Ž. buvo nužudytas nuteistajam L. D. labai susijaudinus. Apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad L. D. veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, savo sprendime išanalizavo visas svarbias faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir nužudytojo S. Ž. elgesį ir jo galimą įtaką nuteistojo veiksmams bei žalos atlyginimo klausimus šioje byloje. Kasacinio skundo reikalavimas, kad žalos atlyginimas būtų traktuojamas kaip savarankiška lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio l dalies 3 punkto prasme, nėra pagrįstas, kadangi padaryta žala teismui priimant sprendimą atlyginta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. D. atlygino dalį žalos. Apeliacinis nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai – buvo atsakyta į esminius skundo argumentus, priimti sprendimai remiantis byloje surinktų duomenų visetu, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.
3.4. Skiriant bausmę nuteistajam L. D. baudžiamojo įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Bausmė yra individualizuota, paskirta laikantis BK 41 straipsnio nuostatų ir BK 54 straipsnyje nurodytų pagrindų.
4. Nukentėjusioji V. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo L. D. gynėjo advokato L. Pakštaičio kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Teismai pagrįstai L. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis S. Ž. prieš užpuolimą būtų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie galėjo sukelti nuteistajam L. D. didelį susijaudinimą (fiziologinį afektą). Įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų nebuvo kilęs joks konfliktas, jie iki šio įvykio nebuvo pažįstami, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika įvykdyta dėl nuteistojo L. D. neteisingai įvertintos aplinkos pastarajam nesaikingai vartojant alkoholį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Dėl šios priežasties nuteistajam nebuvo būtinybės nuo tokio kėsinimosi gintis. Sutiktina su teismų išvada, kad L. D. nužudė S. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia.
4.2. Teismai pagrįstai skyrė L. D. sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę – 11 metų, kuri nėra aiškiai per griežta. L. D. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl mažinti bausmės dydį nuteistajam L. D. nėra jokio teisinio pagrindo.
4.3. Teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus vertino jų visumos kontekste, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė BPK pažeidimų.
5. Nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo L. D. gynėjo advokato L. Pakštaičio kasacinį skundą atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus – 350 Eur. Nukentėjusieji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus), nes byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis S. Ž. įvykio metu elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai L. D. atžvilgiu, taip sukeldamas pastarojo staigų didelį susijaudinimą.
5.2. Nuteistajam L. D. už BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė (11 metų laisvės atėmimas) nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti įstatymo reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.
5.3. Byloje nėra jokio pagrindo nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai), kaip prašoma kasaciniu skundu. Teismai nustatė, kad nuteistajam nebuvo sukeltas didelis susijaudinimas ir nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, galėjusių sukelti kokį nors susijaudinimą. Skirdamas bausmę L. D. teismas atsižvelgė į tai, kad L. D. atlygino dalį žalos (materialiai). Nors šiuo metu atlyginti teismų priteisti ieškiniai, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Nužudytas žmogus S. Ž. – B. ir R. Ž. sūnus, V. Ž. vyras, D. Ž. tėvas, šios žalos atlyginti neįmanoma, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad atlyginta žala, yra amoralu.
5.4. Teismas nepagrįstai pripažino L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes tai ir taip buvo akivaizdu, įrodymų užteko ir be jo prisipažinimo, be to, tokia aplinkybė paneigiama L. D. nenuoširdžiais parodymais, bandymais apjuodinti S. Ž., kad jis netinkamai elgęsis, puolęs jį peiliu, įžeidinėjęs. Nuoširdžiam gailėjimuisi galima būtų priskirti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
7. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų padaryta išvada dėl priežasčių, paskatinusių L. D. nusikalsti (neteisingas aplinkos įvertinimas, nesaikingas alkoholio vartojimas), teismams priekaištaujama dėl to, kad jie nesivadovavo kaltinamojo parodymais, kad nužudymą jis padarė nukentėjusiojo išprovokuotas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų vertinimo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl kasatorių teiginiai, kaip turėjo būti įvertinti vieno ar kito asmens parodymai, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
8. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai išsamiai ištyrė tiek paties kaltinamojo, tiek visų kitų įvykio liudytojų parodymus apie padaryto nužudymo aplinkybes, tačiau nenustatė pagrindo tikėti gynybos versija, pagal kurią L. D. nužudymą padarė dėl itin žeidžiančių ir provokuojančių nukentėjusiojo S. Ž. veiksmų. Visus apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nužudymo aplinkybės, išsamiai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, tačiau motyvuotai ir logiškai juos paneigė. Abiejų instancijų teismų konstatuota, kad nukentėjusysis S. Ž. prieš užpuolimą ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų nebuvo kilęs joks konfliktas, o L. D. puolė peiliu nukentėjusįjį dėl neteisingai įvertintos aplinkos ir nesaikingo alkoholio vartojimo. Kasaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti šia teismų padaryta išvada.
Dėl paskirtos bausmės
9. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
10. Kasacinio skundo argumentai, kad L. D. padarytas nužudymas nėra išimtinio socialinio pavojingumo aktas, kad teismas, skirdamas bausmę L. D., netinkamai taikė BK 54 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos ir kad paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, yra deklaratyvūs. Kasaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių aplinkybių, rodančių, jog būtų pažeistos BK VIII skyriuje nustatytos bausmių skyrimo taisyklės. Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia abejonių dėl to, ar teisingai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad L. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nelaikytina įstatymo reikalavimų nesilaikymu ir tai, kad teismas nepripažino dalies žalos atlyginimo fakto L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad ši aplinkybė buvo teismo vertinama ir turėjo įtakos nustatant skiriamo laisvės atėmimo trukmę.
11. Nesant juridiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimą, kasaciniame skunde pateiktas prašymas sušvelninti nuteistajam bausmę netenkintinas.
Dėl proceso išlaidų
12. Nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti jų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kartu su atsiliepimu nukentėjusieji pateikė teismui teisinių paslaugų sutarties su advokate A. I. (2019 m. vasario 18 d. Nr. 13/19-B) dėl atsiliepimo surašymo išrašą, taip pat kvitą, patvirtinantį, kad B. Ž. sumokėjo advokatei 350 Eur.
13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
14. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, šie buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Nuteistojo L. D. kasacinis skundas atmetamas, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. D. gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo L. D. nukentėjusiajai B. Ž. 350 Eur išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
