L. R. pagal BK 281 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-102-303/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22421-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. R.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. atstovui advokatui Valdui Kairiui,

civilinės atsakovės AB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą. L. R. perduotas laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. R. uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš L. R. priteista 5450 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą; civilinio ieškinio dalis dėl 21 509,85 Eur negautų pajamų priteisimo atmesta.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato Valdo Kairio, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. R., civilinės atsakovės AB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovo advokato Juliaus Sakalausko, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. R. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. gegužės 9 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktus, nes, darydamas apsisukimo manevrą, nepraleido ta pačia gatve važiuojančio dviratininko A. V. ir jį partrenkė automobilio kairės pusės dalimi, dėl to dviratininkui buvo padaryti sužalojimai (dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais kairėje, dešinės plaštakos ir kairiojo kelio odos nubrozdinimai) ir jie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai nepagrįstai L. R. taikė BK 40 straipsnį, nes nebuvo nustatyta šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Šioje byloje L. R. tik formaliai atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas – jis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, pripažino savo kaltę, iš dalies atlygino padarytą žalą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra būtina BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje daugiau dėmesio skyrė tam, ar L. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o ne žalos atlyginimui. Kaltinamasis nedėjo jokių pastangų susitarti dėl žalos atlyginimo periodinėmis įmokomis ar dėl žalos atlyginimo išdėstymo, per metus jis nesugebėjo atlyginti žymesnės žalos dalies, o tik prieš baigiant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme pervedė 500 Eur. Ligoninėje L. R. buvo palikęs nukentėjusiajam 50 Eur vaistams (taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad jis atlygino 550 Eur neturtinės žalos). Nagrinėjant apeliacinį skundą L. R. atlygino dar 600 Eur. Tokie epizodiškai atlikti mokėjimai patvirtina, kad L. R. ne geranoriškai ir savanoriškai atlygina neturtinę žalą, o siekia išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. L. R. galimybės atlyginti priteistą neturtinę žalą yra menkos, todėl teismo išvada, kad jis atlygins likusią žalos dalį, yra nepagrįsta. L. R. pats pripažino, kad per metus galėtų atlyginti 1500 Eur žalą, vadinasi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

2.2. Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMy01NTcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-3-557/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-3-557/2017">1A-3-557/2017</a> yra konstatavęs, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o BK 40 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme nurodyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje, ir turi būti prielaidos pagrįstai manyti, jog kaltininko padaryta žala bus visiškai atlyginta. Teismas šioje byloje nesvarstė šių klausimų ir nesivadovavo minėtoje byloje išdėstytu išaiškinimu, todėl nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį.

2.3. Byloje nustatytos aplinkybės, kad L. R., neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuoja jį kaip neatsakingą ir nedrausmingą, neatidų ir neapdairų vairuotoją, taip pat neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę bei rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis ateityje nepažeidinės įstatymų reikalavimų, kelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė ir tai, kad L. R. galiojančių nuobaudų iki eismo įvykio neturėjo. Priešingai, iki nusikalstamos veikos padarymo jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnį.

2.4. Abejonių kelia ir laiduotojo galėjimas daryti teigiamą poveikį L. R., nes bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. R. gyvena Akmenės rajone, Kruopių miestelyje, o L. R. studijuoja Kauno technikos kolegijoje Kaune ir studijas baigs tik 2020 m. birželio 30 d., t. y. pasibaigus laidavimo laikotarpiui. Pirmosios instancijos teisme A. R. nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu jis darys teigiamą įtaką sūnui, tačiau nuosprendyje teismas motyvavo, kad jo asmeninės savybės, laiduotojo reiklumas ir atsakingumas leis daryti teigiamą įtaką sūnui. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių apskritai nesiaiškino, o padarė išvadą, kad A. R. galės daryti teigiamą poveikį sūnui, nes dažnai nuvažiuoja pas sūnų į Kauną, bendrauja telefonu, sūnus kiekvieną savaitgalį grįžta namo, su sūnumi jis palaiko artimus ryšius. Šios išvados nepagrindžia jokie įrodymai, byloje nėra telefono išklotinių, kurios patvirtintų dažną tėvo ir sūnaus bendravimą telefonu, taip pat nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. R. dažnai nuvažiuoja į Kauną ar kad sūnus kiekvieną savaitgalį grįžta namo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laidavimo procesas negali būti tik formalus, jis privalo efektyviai veikti visą teismo skirtą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ1LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-445-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-445-489/2016">2K-445-489/2016</a>). Apeliacinės instancijos teismas dėl A. R. galimybės daryti teigiamą įtaką padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose ir civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2008">2K-171/2008</a>, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009). Kasatoriui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko net 70 procentų darbingumo, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, liekamieji reiškiniai išliks visam likusiam gyvenimui, o prašoma priteisti žala net nesiekia tokio pobūdžio bylose priteisiamos žalos vidurkio, todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti patenkintas visiškai ir iš L. R. turėjo būti priteista 10 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustatytas neturtinės žalos dydis nėra per mažas, nepateikė motyvų, dėl kokių kriterijų ieškinys buvo sumažintas iki 5450 Eur, ir taip pažeidė kasatoriaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Sumažindami neturtinės žalos atlyginimo dydį teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos analogiškose eismo įvykių bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 21 509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. spalio 31 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kasatoriui nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, o aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Nuo 2018 m. sausio 2 d. dėl sveikatos būklės kasatorius buvo atleistas iš darbo, t. y. prarado nuolatinį darbą ir pajamas, kurios buvo pragyvenimo šaltinis. Dėl savo sveikatos būklės (netekto 70 procentų darbingumo), amžiaus (59 metų), Akmenės rajone egzistuojančio nedarbo bei nustatyto nuolatinės priežiūros poreikio kasatorius neturi jokių galimybių įsidarbinti. Jei nebūtų sužalotas, būtų galėjęs dirbti ir gauti bent tą darbo užmokestį, kurį gavo iki sužalojimo. Pagal UAB „O“ pažymą, priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 768,42 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta kasatoriui mokėti 424,92 Eur per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2017 m. spalio 31 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija yra 454,41 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatomis, senatvės pensijos amžius kasatoriui sukanka 2023 m. liepos 9 d. Nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki senatvės pensijos amžiaus yra penkeri metai, aštuoni mėnesiai ir 14 dienų, todėl už šį laikotarpį iš atsakovės AB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo išieškotinos negautos pajamos, kurios sudaro skirtumą tarp gauto atlyginimo ir netekto darbingumo pensijos. Vieno mėnesio skirtumas nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 314,01 Eur.

2.7. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį už sveikatos sutrikdymą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2007">3K-3-87/2007</a>, 3K-3-394/2007).

2.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo kasatoriaus negautas pajamas ir nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam paskirta socialinė draudimo išmoka viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650, kuris nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojo. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, kuriuo teismas ir privalėjo vadovautis. Teismas nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi ir draudimo bendrovės pateiktais skaičiavimais, esą A. V. darbo užmokestis sudaro 584 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, todėl apskaičiuodami negautas pajamas teismai turėjo vadovautis 2017 m. gegužės 23 d. UAB „O“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nukentėjusiojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 768,42 Eur.

2.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės motyvu, kad negalima priteisti negautų pajamų iki pensinio amžiaus, nes tokių nuostolių ieškovas nepatyrė. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2012">3K-3-13/2012</a>). Kasatoriaus sveikatos būklė negerėjo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir nebuvo jokių požymių, kad ji pagerės, todėl teismo motyvas, kad negalima negautų pajamų priteisti iki pensinio amžiaus, yra nepagrįstas. Kita vertus, jeigu teismas nematė pagrindo priteisti negautas pajamas iki pensinio amžiaus, jis turėjo priteisti negautas pajamas darbingumo netekimo laikotarpiu iki 2018 m. spalio 30 d.

2.10. Apeliacinės instancijos teismas nesudarė sąlygų pakartotinai patikrinti nukentėjusiojo darbingumo lygį, nepadarė pertraukos, kol bus pakartotinai nustatytas jo darbingumo lygis. Nuo nutarties paskelbimo iki nedarbingumo termino pabaigos buvo likę tik 20 dienų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir nepagrįstai atmetė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. spalio 31 d. Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, o tai reiškia, kad jo galimybės įsidarbinti yra niekinės. Teismų motyvai dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti, kasatorius nesiekia nepagrįstai praturtėti, o norėtų bent jau gauti tas pajamas, kurias gavo iki sužalojimo. Paskirta nedarbingumo pensija nekompensuoja visų jo netektų pajamų, todėl netektas pajamas turi kompensuoti už kaltinamojo sukeltą žalą atsakinga draudimo bendrovė. Pažymėtina, kad kasatoriaus darbingumo lygis nepasikeitė, o 2018 m. lapkričio 6 d. darbingumo lygio aktu jam nustatytas 70 procentų netektas darbingumas iki senatvės pensijos amžiaus, jam taip pat neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

4. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, atleisdami L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį, nes nėra visų, konkrečiai, šio straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose, nustatytų sąlygų. Kartu kasatorius abejoja laiduotojo galėjimu L. R. daryti teigiamą poveikį. Su tokiais kasatoriaus kasacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

5. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

6. Patikrinusi kasatoriaus skundžiamus teismų sprendimus teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, spręsdami dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų (ne)buvimo ir tuo pagrindu BK 40 straipsnio nuostatų (ne)taikymo L. R., bylos aplinkybes įvertino teisingai ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

7. Byloje nustatyta, kad L. R. nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs (BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Tokią išvadą teismams leido daryti byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad L. R. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino kaltu ir davė nuoseklius parodymus apie kilusio eismo įvykio aplinkybes, taip padėdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui aiškintis ir nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad L. R. po eismo įvykio ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. pasirūpino nukentėjusiojo saugumu, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą ir pareigūnus, duodamas jiems teisingus paaiškinimus, nesistengė išvengti atsakomybės, taip pat domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, lankė jį ligoninėje, atsiprašė. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai padarė ne formalią, kaip kad teigia kasatorius, bet pagrįstą išvadą dėl BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimo ir taip vertindami įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

8. Kasatoriaus skundo argumentai, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų buvimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas nustato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

9. Bylos duomenimis, L. R. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam A. V. atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, t. y. 550 Eur; prašyme dėl L. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pažymėta, jog L. R. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam A. V. padarytą žalą; vėliau, 2018 m. rugpjūčio 9 d., jis nukentėjusiajam atlygino dar dalį žalos, t. y. 600 Eur. Kita vertus, kaip rodo byloje esantys duomenys, tiek L. R., tiek ir jo tėvai aktyviai ieškojo būdų A. V. neturtinei žalai atlyginti, nors tai padaryti jiems nepavyko (pavyzdžiui, po eismo įvykio L. R. ir jo tėvai buvo nuvykę į ligoninę, taip pat į nukentėjusiojo namus, siekdami susitarti dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio; siūlė nukentėjusiajam žalą atlyginti dalimis, su kuo nukentėjusysis nesutiko; aktualu ir tai, kad nukentėjusysis ne kartą keitė savo poziciją dėl neturtinės žalos dydžio). Aptartos aplinkybės ir tai, kad L. R. yra jauno amžiaus, darbingas ir savo elgesiu parodė, kad nevengia pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat teismo nustatytas nukentėjusiojo A. V. patirtos neturtinės žalos dydis (iš viso 11 000 Eur), kurios dalį (5000 Eur) nukentėjusiajam atlygino draudimas, teismams leido padaryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog L. R. ir ateityje nevengs savo turtinės prievolės ir visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nesutikti su tokia teismų išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Vien tai, kad, kaip teigia kasatorius, L. R. galimybės dėl šiuo metu jo esamo socialinio statuso ir turtinės padėties iš karto atlyginti visą nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą yra menkos (jis yra studentas, neturi savo pajamų ir išlaikomas tėvų, kurių pajamos taip pat nėra didelės), nėra kliūtis teismui pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimą.

10. Teismų nustatyto pagrindo, įtvirtinto BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. manymo, kad L. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), priešingai nei teigia kasatorius, nepaneigia jo nurodomi du L. R. praeityje padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie, anot A. V., charakterizuoja L. R. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Iš bylos duomenų matyti, kad L. R. buvo surašyti du administraciniai nurodymai už tai, kad jis, neturėdamas dvejų metų stažo, vairavo transporto priemonę, ant kurios nebuvo pritvirtintas skiriamasis ženklas „Klevo lapas“ (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 8 dalis), ir už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo (ATPK 134 straipsnis). Atitinkamai 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. L. R. įvykdžius administracinius nurodymus, jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo baigta (ATPK 2601 straipsnio 3 dalis), kitų administracinių teisės pažeidimų L. R. nepadarė ir administracine tvarka baustas nebuvo. Teismai, įvertinę šias, taip pat ir kitas bylos aplinkybes, t. y. tai, kad L. R. anksčiau neteistas, studijuoja, praeityje jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, o už juos paskirtos baudos sumokėtos savo noru, pripažino, kad L. R. padaryta neatsargių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog L. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai keliamos abejonės ir dėl laiduotojo A. R. galėjimo daryti teigiamą poveikį savo sūnui L. R..

12. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veikos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

13. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, teisimajame posėdyje apklausė kaltininko tėvą A. R. ir nuosprendyje pateikė išsamius motyvus, kodėl sprendžia, kad jis gali būti L. R. laiduotojas, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turės sūnui teigiamos įtakos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti laiduotojo A. R. prašymą ir perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Teismai nustatė, kad A. R. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba AB „A“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai; jis kartu su sutuoktine augina ir materialiai išlaiko du vaikus – sūnų L. R., kuris yra studentas, ir nepilnametę dukrą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad tėvas savo sūnaus L. R. poelgį vertina kritiškai, mano jį esant kaltu, ne kartą su juo kalbėjosi apie šį eismo įvykį; sūnus šiuo metu vairuoja atsakingiau, daugiau nė karto nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; nepaisant to, kad L. R. studijuoja kitame mieste, su sūnumi palaiko artimus ryšius, dažnai bendrauja tiek telefonu, tiek tiesiogiai, kartu praleidžia laisvalaikį, todėl mano galėsiąs jam daryti teigiamą įtaką ir padėti atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Abejoti laiduotojo A. R. parodymais nustatytų bylos aplinkybių kontekste teismams nebuvo pagrindo. Dėl to jų išvada, kad A. R., kaip laiduotojas, yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, yra pagrįsta.

14. Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus skundo argumentais, kuriais šis abejoja dėl A. R. atitikimo baudžiamajame įstatyme nustatytų laiduotojui keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, kasatoriui abejonių dėl galėjimo laiduotojui daryti teigiamą poveikį L. R. kelia tai, kad A. R. gyvena Akmenės rajone, o sūnus studijuoja Kaune ir studijas baigs tik pasibaigus laidavimo laikotarpiui. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tokia sąlyga, jog laiduotojas turi gyventi kartu su kaltininku, viena vertus, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse, kita vertus, kaip nustatyta iš A. R. parodymų, tai nėra kliūtis palaikyti jam su sūnumi artimus ryšius ir daryti sūnui teigiamą įtaką, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su tėvais Akmenės r., o Kaune jis gyvena tik studijų laikotarpiu kolegijos bendrabutyje.

15. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismų išvada dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo L. R. motyvuota tinkamai, grindžiama bylos aplinkybių analize ir vertinimu, ir tai padaryta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmės kontekste.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

16. Kasaciniame skunde nukentėjusysis A. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį nepakankamai įvertindamas tai, kad kasatoriui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 70 procentų darbingumo, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, o liekamieji reiškiniai išliks visam likusiam gyvenimui. Be to, anot kasatoriaus, prašoma priteisti žala nesiekia tokio pobūdžio bylose priteisiamos žalos vidurkio, todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti patenkintas visiškai ir iš L. R. turėjo būti priteista 10 000 Eur.

17. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-38-942/2017 ir kt.).

18. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

19. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš eismo įvykio kaltininko L. R.. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies: teismas nukentėjusiojo A. V. patirtą neturtinę žalą iš viso įvertino 11 000 Eur suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam sumokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o L. R. – 550 Eur, likusią 5450 Eur sumą priteisė iš L. R.. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtus ilgalaikius neigiamus sveikatos padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą, nustatytą jam 70 procentų netekto darbingumo lygį), dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą ir pan. Kartu teismas įvertino ir kaltinamojo L. R. neatsargią kaltės formą, jo turtinę padėtį (nedirba, yra studentas, išlaikomas tėvų), nors ir nelaikė tai lemiamu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, kaltininko elgesį po eismo įvykio (atsiprašė, domėjosi nukentėjusiojo sveikata, jį aplankė ligoninėje, paliko 50 Eur, dėjo pastangas susitarti dėl žalos atlyginimo dydžio ir kt.), taip pat teismų praktiką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

20. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritarė, konstatuodamas, kad nukentėjusiajam A. V. nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per mažas ir kartu užtikrina atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. R. ir nukentėjusiojo A. V. interesų pusiausvyrą.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas. Nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl įstatymo taikymo aspektu šie klausimai išspręsti nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

Dėl negautų pajamų priteisimo

22. Kasatorius nesutinka ir su civilinio ieškinio dalies dėl 21 509,85 Eur negautų pajamų priteisimo išsprendimu teigdamas, kad teismai, skaičiuodami jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį, vadovavosi ne tos (nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojusios) redakcijos teisės aktu ir dėl to neteisingai nustatė, kad jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 584 Eur, o ne 768,42 Eur, be to, nepagrįstai atsisakė jo apskaičiuotas negautas pajamas priteisti iki pensinio amžiaus.

23. Nukentėjusiojo teiginiai dėl netinkamos redakcijos teisės akto taikymo yra nepagrįsti. Kaip teisingai konstatavo abiejų instancijų teismai, nukentėjusiojo A. V. iki sužalojimo gautas vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal anksčiau galiojusį nutarimą, t. y. Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Pagal bendrąjį principą, įstatymas neturi grįžtamosios galios ir paprastai taikomas tik santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus. Dėl to, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, taikytinas tas teisės aktas, kuris galiojo to užmokesčio gavimo metu. Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 punkte tiesiogiai nustatyta, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo, šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Paskutiniai nukentėjusiojo darbo mėnesiai, kuriais remiantis skaičiuojamas jo gautas vidutinis darbo užmokestis, buvo prieš 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 įsigaliojimą, todėl turi būti remiamasi iki šio nutarimo galiojusia tvarka – Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Ir šiuo atveju skundžiamo nuosprendžio priėmimo data neturi jokios teisinės reikšmės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paties nukentėjusiojo pateikta 2017 m. gegužės 23 d. UAB „O“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį buvo sudaryta būtent pagal tuo metu galiojusį 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą aprašą.

24. Kasatorius prašo iš draudimo bendrovės priteisti negautas pajamas, kurias sudaro skirtumas tarp 100 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (768,42 Eur), gauto iki eismo įvykio, ir jo gaunamos nedarbingumo pensijos (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 424,92 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 454,41 Eur), tol, kol sueis senatvės pensijos amžius. Draudimo bendrovė, prašydama atmesti tokį prašymą, nurodo, kad iki eismo įvykio A. V. vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 584 Eur; dėl nustatyto 70 procentų netekto nedarbingumo nukentėjusiojo prarastos pajamos sudaro 408,80 Eur (584 × 70), netekto darbingumo pensija yra 454,41 Eur. Kadangi ši pensija viršija nukentėjusiojo netektų pajamų dydį, jis neįgyja teisės į negautų pajamų kompensavimą. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis nukentėjusiojo ir draudimo bendrovės pateikiamų negautų pajamų skaičiavimo metodų skirtumas – ar skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turi būti įtraukiami mokesčiai (t. y. imamas vidutinis darbo užmokestis „popieriuje“ – pagal 2017 m. gegužės 23 d. UAB „O“ pažymos 9 stulpelį), ar ne (t. y. imamas vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (,,į rankas“) – pagal 2017 m. gegužės 23 d. UAB „O“ pažymos 15 stulpelį), taip pat ar apskaičiuojant nukentėjusiojo negautas pajamas turi reikšmės netekto darbingumo procentas (t. y. skaičiuojama 100 ar 70 procentų anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio).

25. Teismai nurodė, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpį (padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį (584 Eur) iš netekto darbingumo procentais (70 procentų) ir iš gautos sumos (408,80 Eur) atėmus jam paskirtą netekto darbingumo pensiją (454,41 Eur)). Abiejų instancijų teismai motyvuodami tuo, kad netekto darbingumo pensija (454,41 Eur) viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą (408,80 Eur), nukentėjusiojo prašymą dėl negautų pajamų priteisimo atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismų sprendimu.

26. Pagal bendrą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei priteistos sumos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų – skaičiuojant turi būti imamas vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (t. y.,,į rankas“), o jei jos nebus pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis – skaičiuojant turi būti imamas vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (t. y. „popieriuje“). Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam kaip draudimo išmoka mokama suma nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, skaičiuojant šią sumą imamas vidutinis darbo užmokestis be mokesčių (t. y. „į rankas“). Tokia pozicija atitinka ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą, pagal kurį nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi ir tokios nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-174/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-174/2009">3K-3-174/2009</a>, 3K-3-93/2014). Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad nustatant atlygintiną negautų pajamų dydį įvertinamas netekto darbingumo procentas ir nustatyta piniginė jo išraiška.

28. Kita vertus, nors, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604-219/2015">3K-3-604-219/2015</a>), teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis, studentas, namų šeimininkas, pensininkas ir pan.). Taigi, sprendžiant dėl priteistinos sumos negautoms pajamoms atlyginti dydžio, būtina svarstyti netekto darbingumo procento įtaką, kartu atsižvelgiant į individualią situaciją: žymią netekto darbingumo dalį, amžių, realias galimybes įsidarbinti ir pasinaudoti likusia darbingumo dalimi bei kt. Visgi net ir įvertinus nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam nebūtinai turi būti priteista 100 procentų jo iki eismo įvykio gautų pajamų.

29. Bylos duomenimis, po eismo įvykio iki 2017 m. gruodžio 31 d. A. V. gavo 424,92 Eur; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 454,41 Eur; nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 499,12 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. nukentėjusiajam mokama 537,24 Eur netekto darbingumo pensija, t. y. 46,76 Eur mažiau, nei buvo vidutinis A. V. darbo užmokestis. Ir nors mokama netekto darbingumo pensija nesiekia nukentėjusiojo iki eismo įvykio realiai gautų pajamų (584 Eur), tačiau viršija pagal netekto darbingumo procentus apskaičiuotą negautų pajamų sumą (408,80 Eur). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad skiriamas netekto darbingumo pensijos dydis nėra pastovus ir kas kažkiek laiko perskaičiuojamas. Todėl iš anksto nustatyti, koks bus skirtumas tarp nukentėjusiojo realiai gautų pajamų iki eismo įvykio ir netekto darbingumo pensijos tol, kol sueis senatvės pensijos terminas, nėra galimybės. Taigi, net ir įvertinus, kad A. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko didelės dalies darbingumo (70 procentų), yra vyresnio amžiaus, dėl ko jo galimybės įsidarbinti yra gana ribotos, pripažinti, kad teismai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 21 509,85 Eur negautų pajamų priteisimo, nėra pagrindo. Vadinasi, kasatoriaus prašymas priteisti iš draudimo bendrovės konkrečią negautų pajamų sumą, t. y. 21 509,85 Eur, iki jo pensinio amžiaus yra nepagrįstas.

Dėl išlaidų advokato darbui apmokėti

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2014">2K-174/2014</a>, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

31. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko tik pagal nukentėjusiojo A. V. kasacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus abiejų instancijų teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsižvelgiant į tai, priteisti kasatoriaus turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą ir atstovaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti nėra teisinio pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-895/2018">2K-211-895/2018</a>).

32. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, keisti ar naikinti skundžiamų teismų sprendimų kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė