Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 282 straipsnio 1 dalį nutraukta

Baudžiamoji byla Nr. 2K-138-303/2020

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00104-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5; 1.1.1.5.3; 2.1.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V. N. gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,

civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovui advokatui Egidijui Matoniui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis panaikintas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla V. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 282 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu V. N. buvo nuteistas pagal BK 282 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, atidėtas vieneriems metams ir paskirtos atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos priteista nukentėjusiesiems L. J. ir E. J. po 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjos advokatės ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. N. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 282 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo žmogus, t. y. 2015 m. gegužės 4 d. apie 12.50 val. kelio (duomenys neskelbtini), būdamas mokyklinio autobuso „Mercedes Benz Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas ir turėdamas pareigą palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 194.3 punkto reikalavimus, sustojęs kitoje gatvės pusėje, nei yra mažamečio D. J., (duomenys neskelbtini), namai, nepervedė jo į kitą gatvės pusę, leisdamas vaikui pačiam bėgti per kelią, dėl to mažametis D. J., bėgdamas per kelią į kitą gatvės pusę, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pravažiuojančio automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo V. P..

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal V. N. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovo advokato apeliacinius skundus, juos tenkino iš dalies ir priimtoje skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. N. kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principą, todėl šį nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą (BK 282 straipsnio 1 dalį) V. N. nutraukė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. N. dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu non bis in idem principo aiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167-788/2015">2K-167-788/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-697/2019">2K-36-697/2019</a>), konstatavo, kad V. N. dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl to buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu negali būti toliau vykdomas ir jis negali būti baudžiamas.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotas J. Sykas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skunde pažymima, kad V. N. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį 86 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d., pažeisdamas KET 194.3 punkto reikalavimą, nepalydėjo į kitą kelio pusę jaunesnio kaip 10 metų vaiko (žuvusiojo D. J.). Šią baudą V. N. sumokėjo 2015 m. gruodžio 29 d.

3.2. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką taikant non bis in idem principą ir nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-697/2019">2K-36-697/2019</a>, kurios aplinkybės (neblaivaus asmens vairavimas, nesukėlęs tiesioginio pavojaus žmogaus gyvybei) yra skirtingos nei nagrinėjamos bylos aplinkybės (eismo įvykis, kurio metu žuvo mažametis). Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. N. nubaudė antrą kartą iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Prokuroras teigia, kad teisiškai reikšmingi faktai nėra tapatūs, nes V. N. administracine tvarka nubaustas tik už vaiko nepervedimą į kitą važiuojamosios dalies pusę, o už sukeltas pasekmes, t. y. vaiko mirtį, jis nebuvo baudžiamas.

3.3. Teismų praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo, ir nuteisus asmenį pagal BK turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, 2K-102/2008, 2K-347-689/2017). Be to, baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pvz., asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už KET pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016).

3.4. Dėl to prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra akivaizdi situacija, kad V. N. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį turi būti vertinamas kaip pakankamai šiurkšti teisinė klaida, akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą, ir V. N. veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, sukėlusi itin sunkius padarinius. Juolab kad šiuo atveju administracinė nuobauda visiškai neadekvati nagrinėjamos baudžiamosios bylos situacijos (BK 282 straipsnio l dalis) kontekste. Kartu tai reiškia, kad skundžiamos nutarties esminė išvada, kad administracinė nuobauda – 86 Eur dydžio bauda eliminuoja galimybę V. N. traukti baudžiamojon atsakomybėn už jo veiksmus, dėl kurių žuvo mažametis, yra neteisėta, prieštaraujanti teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijams.

3.5. Kasatorius pažymi ir tai, kad teismų praktikoje nėra itin aiškiai pasisakyta, kuriuo baudžiamojo proceso momentu, siekiant išvengti teisinių ginčų dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo, reikėtų inicijuoti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) XXXVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka, t. y. turint tikslą ištaisyti klaidą ir panaikinti nutarimą ar nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Prokuroro nuomone, administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo proceso negalima inicijuoti, kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Be to, jei administracinė nuobauda būtų panaikinta ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijose, visuomet egzistuoja galimybė, kad asmuo gali būti išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką. Tačiau tokiu būdu susidarytų iš esmės absurdiška situacija – asmuo būtų ne tik išteisintas, bet jam ir būtų panaikinta administracinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1663/07). Dėl to ir šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje inicijuoti administracinės bylos atnaujinimo, t. y. tol, kol V. N. nebūtų įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl

3. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino non bis in idem principo pažeidimą ir baudžiamąją bylą prieš V. N. pagal BK 282 straipsnio 1 dalį nutraukė.

4. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kurį baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

5. Tiek EŽTT, tiek nacionalinėje teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų; aptariamo principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pvz., apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę). Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, yra vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (pvz., siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos) (2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016, 2K-360-976/2018).

6. Konstitucinis principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veikos kvalifikavimui; toks baudžiamojo proceso legitimavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikai kvalifikuoti reikšmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167-788/2015">2K-167-788/2015</a>, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016, 2K-31-628/2019).???Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, t. y., jeigu jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-697/2019">2K-36-697/2019</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-648/2018">2AT-37-648/2018</a>).???

7. Nagrinėjamoje byloje, be kitų procesinių sprendimų, yra priimti ir šie nagrinėjamu aspektu aktualūs sprendimai:

9.1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas 2015 m. gruodžio 18 d. surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas, nepalydėjo į kitą kelio pusę jaunesnio kaip 10 metų vaiko, taip pažeidė KET 194.3 punktą. Už šį pažeidimą, nurodytą ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-46877151-15 V. N. paskirta 86 Eur bauda, kuri 2015 m. gruodžio 29 d. sumokėta (2 t., b. l. 134–136, 159–160).

9.2. Prie nagrinėjamos bylos pridėtu Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, priimtu kitoje baudžiamojoje byloje, V. P. yra nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl eismo įvykio, įvykusio 2015 m. gegužės 4 d. apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), t. y. kad ji, vairuodama automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, artėdama prie sustojusio mokyklinio autobuso „Mercedes-Benz Sprinter 308“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, nesulėtino greičio ir nesustojo, nedavė kelio staiga iš už šio mokyklinio autobuso galo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiam mažamečiam D. J., taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 34 punktų reikalavimus, ir jį partrenkė. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad V. P. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiojo D. J. mirtimi. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartimi šis nuosprendis paliktas galioti nepakeistas.

9.3. Ikiteisminis tyrimas V. N. pradėtas pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovo advokato 2017 m. kovo 30 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 282 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

8. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 282 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad, būdamas mokyklinio autobuso „Mercedez Benz Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas ir turėdamas pareigą palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus, pažeisdamas KET 194.3 punkto reikalavimus, nepervedė mažamečio D. J. į kitą gatvės pusę, leido vaikui pačiam bėgti per kelią, dėl to šis, bėgdamas per kelią į kitą gatvės pusę, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pravažiuojančio automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamo V. P..

9. Apeliacinės instancijos teismas, šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs pagal V. N. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovo apeliacinius skundus, konstatavo pirmosios instancijos teismo padarytą non bis in idem principo pažeidimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi baudžiamąją bylą V. N. nutraukė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu V. N. yra nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas, nepalydėjo į kitą kelio pusę jaunesnio kaip 10 metų vaiko ir taip pažeidė KET 194.3 punktą. V. N. paskirta administracinė nuobauda (bauda) yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tiek šiuo nutarimu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. N. pripažintas dėl to paties KET 194.3 punkto reikalavimų pažeidimo, abiem atvejais padaryto analogiškais veiksmais (neveikimu), tomis pačiomis laiko ir vietos aplinkybėmis.

10. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. spalio 15 d. išvadoje Nr. 11K-267 (15) nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su 2015 m. gegužės 4 d. įvykusio eismo įvykio kelio (duomenys neskelbtini), kilimu turėjo automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos V. P. veiksmai (artėdama prie kelyje sustojusio mokyklinio autobuso, kuriame įjungtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, rodančios, kad vykdomas mokinių įlaipinimas (išlaipinimas), nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, partrenkė per važiuojamąją dalį bėgantį D. J.) ir pėsčiojo D. J. veiksmai (įžengė (įbėgo) į kelio važiuojamąją dalį iš už mokyklinio autobuso, ribojančio jo matomumą kitiems eismo dalyviams, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, bei sudarė kliūtį prie jo iš dešinės artėjančiam automobiliui „Opel Vectra“) (1 t., b. l. 172–181).

11. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2018 m. kovo 30 d. išvados Nr. 11K-9(18) matyti, kad mokyklinio autobuso „Mercedes Benz Sprinter 308“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo V. N. veiksmai (nepalydėjo 9 metų D. J. į kitą važiuojamosios dalies (kelio) pusę) techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau įtakos įvykio kilimui neturėjo, nes: 1) jeigu automobilio „Opel Vectra“ vairuotoja V. P., artėdama prie kelyje sustojusio mokyklinio autobuso, kuriame įjungtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, rodančios, kad vykdomas mokinių įlaipinimas (išlaipinimas), būtų sulėtinusi greitį ir prireikus sustojusi bei praleidusi per važiuojamąją dalį judantį D. J. arba 2) jeigu D. J., prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį iš už mokyklinio autobuso, ribojančio jo matomumą kitiems eismo dalyviams, būtų įsitikinęs, kad tai bus saugu, būtų įvertinęs atstumą iki artėjančio automobilio „Opel Vectra“ bei jo greitį ir nepradėjęs kirsti važiuojamosios dalies prieš pat priartėjusį automobilį „Opel Vectra“, techniniu požiūriu eismo įvykis nebūtų įvykęs (2 t., b. l. 31–33).

12. Iš abiejų specialisto išvadų seka, kad V. N. veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis (mažamečio D. J. mirtimi), kurios šiuo atveju yra būtinos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 282 straipsnio 1 dalį kilti.

13. Taigi iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad V. N. administracinėn atsakomybėn pagal kilusio įvykio metu aktualią ATPK 1241 straipsnio 6 dalies redakciją buvo patrauktas tada, kai jau buvo žinomos visos kilusio eismo įvykio, dėl kurio žuvo mažametis D. J., aplinkybės, taip pat ir prieš tai minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. spalio 15 d. išvada, kuria buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo (veikos) ir padarinių. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad, V. N. paskiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą (ATPK 1241 straipsnio 6 dalį), nebuvo įvertintos visos reikšmingos nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybės, t. y. kad dėl neteisėto V. N. neveikimo žuvo jaunesnis kaip 10 metų vaikas, yra nepagrįsta. Be to, priešingai nei nurodė šis teismas, kitų svarbių duomenų, atitinkančių jiems keliamus BPK reikalavimus ir galinčių turėti (turinčių) reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti bei nagrinėjamai situacijai įvertinti ir non bis in idem principo požiūriu, šioje byloje nėra, jų nenurodo (nepateikia) ir pats kasatorius.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje V. N. baudžiamasis procesas buvo vykdomas pažeidžiant draudimą bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą (non bis in idem), yra pagrįsta, o sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra teisėtas. Teisėjų kolegijai padarius tokią išvadą, prokuroro kasaciniame skunde keliami kiti klausimai (dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, kitose baudžiamosiose bylose suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos rėmimosi kaip precedentu ir kt.) netenka teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla

Audronė Kartanienė