Kasacinio skundo Nr. DOK-1826/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22963-2016-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis prašo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą jam nutraukti; neatsiradus pakankamo teisinio pagrindo priimti aukščiau prašomą procesinį sprendimą, skundžiamus žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius pakeisti, kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, pripažįstant, kad skirtiną bausmę yra atlikęs (įvertinus ilgą jo suėmimo laiką); taikyti BK 36 straipsnį bei pakeisti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius bausmės skyrimo dalyje, atleidžiant jį nuo bausmės atlikimo pagal BK 76 straipsnio 1 dalį.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1826/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22963-2016-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis prašo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą jam nutraukti; neatsiradus pakankamo teisinio pagrindo priimti aukščiau prašomą procesinį sprendimą, skundžiamus žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius pakeisti, kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, pripažįstant, kad skirtiną bausmę yra atlikęs (įvertinus ilgą jo suėmimo laiką); taikyti BK 36 straipsnį bei pakeisti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius bausmės skyrimo dalyje, atleidžiant jį nuo bausmės atlikimo pagal BK 76 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius nurodo, kad skundžia žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius dėl netinkamo materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimo ir taikymo bei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Žemesniųjų instancijų teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos faktinio ir teisinio pagrindų. Teismai pilnai nepatikrino kriminalinės žvalgybos faktinio bei teisinio pagrindų teisėtumo, taip pat tokiais veiksmais gautų rezultatų neturėjo pripažinti leistinais įrodymais BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių prasme. Kasatorius teigia, kad po apkaltinamojo nuosprendžio pirmosios instancijos teisme priėmimo ir jo apskundimo apeliacine tvarka jis susirgo visa eile ligų, sunkiausia iš kurių yra onkologinė liga - dauginė mieloma. Šie medicininiai duomenys privalėjo būti vertinami kartu su aplinkybe, kad kasatorius nevaikšto, jis yra netekęs 75 procentus darbingumo, jam nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinis priežiūros (pagalbos) poreikis. Apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo atsisakė apklausti gydytojus, kurie žino konkrečią kasatoriaus situaciją - medicinos mokslų daktarą V. Pečeliūną, tyrusį R. B. ir skyrusį gydymą) ir gydytoją hematologę A. Šiaudinienę, kuri dalyvavo atliekant ekspertinį tyrimą. Onkologinė liga, kuria serga kasatorius, yra įrašyta į Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą, todėl yra pagrindas taikyti BK 36 straipsnį bei 76 straipsnio 1 dalį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, teigia, teismai nepatikrino kriminalinės žvalgybos faktinio ir teisinio pagrindų, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas, teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus. Kasatorius, prašydamas baudžiamąją bylą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nutraukti arba perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Nors kasatorius teigia, kad teismai visa apimtimi nepatikrino kriminalinės žvalgybos faktinio ir teisinio pagrindų teisėtumo, nes dalis informacijos nebuvo išslaptinta, išdėstyti kasacinio skundo argumentai neteikia pakankamo pagrindo svarstyti, kad šiuo aspektu minėti duomenys nebuvo tikrinami ir įvertinti, šiuos duomenis teismams pripažįstant įrodymais.
Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad serga onkologinė liga, kuri yra įrašyta į Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo bausmės dėl ligos.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo.??????
Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis