L. B., N. Š. ir D. Š. pagal BK 284 str., 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1906/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29292-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą D. Š. nutraukti arba grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasatorius nurodo, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo sužalotas ir patyrė fizinį skausmą nukentėjusysis A. P., nesudaro pagrindo D. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, t. y. teismai, nuteistojo padarytą veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Viso proceso metu D. Š. gynėsi nuo kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas D. Š. padarytos veikos BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų požymių kontekste nevertino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas kitų nuteistųjų – L. B. ir N. Š. padarytą veiką kažkodėl vertino taip, lyg ji būtų padaryta kartu su D. Š.. Byloje nustatyta, kad konfliktą sukėlė ir jame dalyvavo tik L. B. ir N. Š.. Aplinkybė, kad nuteistieji atvyko į sodybą kartu ir du iš jų sukėlė konfliktą bei elgėsi chuliganiškai, savaime nereiškia jog ir D. Š. siekė tų pačių tikslų. Teismai, teisiškai įvertindami D. Š. padarytos veikos faktines aplinkybes padarė klaidų, dėl to netinkamai pritaikė BK specialiosios dalies normas. Nuteistasis, smurtaudamas prieš nukentėjusį neturėjo tyčios ir nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir/ar rimties, jos nepažeidė. Jo atlikti veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad būtų vertinami įžūliais ir kvalifikuojami kaip nepagarba aplinkai. D. Š. padaryta veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas arba, atsižvelgus į pasekmes pripažinta baudžiamosios teisės prasme mažareikšme. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę, kad D. Š. nukentėjusį sumušė medine lenta, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Vertindamas įrodymus teismas suteikė jiems klaidingą reikšmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su D. Š. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas, teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus. Kasatorius, prašydamas baudžiamąją bylą D. Š. nutraukti arba bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir įrodymus pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybes, kad D. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B., sudavė smūgį nukentėjusiajam A. P. į kojas bei padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės pėdos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį IV-V krumplio srities patinimu bei skausmingumu, taip padarydami nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau net ir pašalinus dalį nuteistiesiems inkriminuotų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Motyvuotos išvados dėl D. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra išdėstytos 9 – 21 nuosprendžio punktuose.

Kasatoriaus teiginiai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, išsamiais teisiniais argumentais šių teismų išvados nėra skundžiamos, jas siekiama paneigti pasitelkiant subjektyvią, D. Š. palankią įvykio interpretaciją.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo D. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš D. Š. apeliacinio skundo, klausimai dėl D. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) nebuvo keliami, apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė