Civilinė byla Nr. 3K-3-302-969/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00143-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 42.8; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bendras tikslas“ ir uždarajai akcinei bendrovei Karoliniškių šeimos klinikai dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras tikslas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Solo House“ dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo, trečiasis asmuo G. K. projektavimo firma SUTI.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 194 226,66 Lt (56251,93 Eur) netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2011 m. birželio 8 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Bendras tikslas“ sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SOLO 4 (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pagal sutarties sąlygas pasitelkęs kitus asmenis pastatyti ir parduoti, o pirkėjas (atsakovas) – už sutartyje nurodytą kainą nupirkti statomas administracines patalpas, kurių preliminarus plotas 356,81 kv. m, esančias pastato Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 13, pirmame aukšte. Už sutarties 3.1 punkte nustatytą kainą (1 273 633,30 Lt (368 869,70 Eur) su PVM) ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui patalpas įrengtas taip, kaip nurodyta sutarties Prieduose Nr. 2 ir Nr. 4. Sutartimi ieškovas įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. pakeisti patalpų paskirtį į gydymo ir iki 2011 m. spalio 15 d. pagal trečiojo asmens (projektuotojo) parengtą bei su atsakovu suderintą projektą atsakovo lėšomis atlikti patalpų apdailos darbus, įrengti kondicionavimo ir kitas projekte detaliai aptartas sistemas. Pirmiau nurodytam susitarimui įgyvendinti ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo 2011 m. birželio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 11-06-08 (toliau – Projektavimo sutartis). Šia sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo pagal atsakovo (su ieškovo pagalba) parengtą techninę užduotį parengti patalpų techninį projektą, o atsakovas už tai ieškovui įsipareigojo sumokėti 24 200 Lt (7008,80 Eur) su PVM (už atsiskaitymą su projektuotoju buvo atsakingas ieškovas). Projektuotojas parengė patalpų įrengimo techninį projektą, gavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažymą, kad projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus šeimos klinikai įrengti. Ieškovas pakeitė patalpų paskirtį į gydymo ir 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu apie tai pranešė atsakovui. Šiuo raštu ieškovas paragino atsakovą vykdyti Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktu prisiimtą pareigą ir sumokėti ieškovui 194 226,99 Lt (56 252,02 Eur) dydžio avanso dalį. Ieškovas teigia, kad visi darbai, kuriuos jis privalėjo atlikti pagal sutartį, yra atlikti, patalpos yra visiškai įrengtos pagal sutarties sąlygas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, sąmoningai siekia bet kokiomis priemonėmis išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės. Abiejų atsakovų vadovas yra R. I., atsakovas UAB Karoliniškių šeimos klinika yra vienintelis atsakovo UAB „Bendras tikslas“ akcininkas. Kadangi dėl patalpų pirkimo susiklosčiusiuose ikisutartiniuose santykiuose atsakovai faktiškai dalyvavo kaip vienas ir bendrą interesą turintis ūkio subjektas, todėl notarinė pirkimo–pardavimo sutartis Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nebuvo sudaryta dėl abiejų atsakovų kaltės. Preliminariosios sutarties 6.6 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad joje nustatytais terminais ir tvarka dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių ieškovui neperleidus patalpų atsakovui, ieškovui lieka Preliminariosios sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėta avanso suma, kaip bauda už atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pagal Preliminariosios sutarties 4.1 punktą atsakovas privalėjo ieškovui sumokėti 254 726,66 Lt (73 773,94 Eur) avansą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti avanso dydžio baudą, kuri laikytina išankstiniu ieškovo ir atsakovo sutarimu nustatytais minimaliais ieškovo nuostoliais. Sutarties pagrindu atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 60 500 Lt (17 522,01 Eur) avansą, kurį ieškovas įskaito į reikalaujamas netesybas, todėl prašo iš atsakovų solidariai priteisti 194 226,66 Lt (56 251,93 Eur) netesybų.
Priešieškiniu atsakovas UAB „Bendras tikslas“ prašė priteisti iš ieškovo 60 500 Lt (17 522,01 Eur) sumokėtą avansą, 200 000 Lt (57 924 Eur) netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas nurodė, kad Preliminariosios sutarties 6.5 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, jog pardavėjui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dėl nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių neperdavus pirkėjui patalpų, pardavėjas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo dienos, kai paaiškėja, kad pagrindinė sutartis nebus sudaroma, įsipareigoja grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl to, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir negalėjo parduoti tinkamo turto, nes tokio turto nebuvo įrengęs ir atidavęs vertinti kaip tinkamo naudoti medicininei veiklai, tai avansas turėjo būti grąžintas iki 2011 m. lapkričio 30 d. Dėl ieškovo kaltės ir neatliktų sutartų darbų atsakovas negalėjo įsigyti tinkamai įrengtų patalpų, todėl patyrė realius nuostolius, kuriuos sudaro 19 549,30 Lt (5 661,87 Eur) tiesioginės išlaidos (pastato konstrukcinės dalies projekto parengimo, projektinės dokumentacijos analizės, specialisto išvados išlaidos ir kt.), o jeigu ieškovas būtų pardavęs tinkamai įrengtas patalpas, tai pagal patalpų nuomos sutartį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį atsakovas būtų gavęs po 8875 Lt (2570,38 Eur) nuomos pajamų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Bendras tikslas“ 194 226,66 Lt (56251,93 Eur) nuostolių, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, įvertinęs šalių sutartinių įsipareigojimų sąlygas ir jų turinį, padarė išvadą, kad tam, jog būtų buvę laiku baigti projektavimo darbai, atsakovo pareiga buvo suderinti techninę užduotį. Byloje nustatyta, kad G. K. projektavimo firmos SUTI Šeimos klinikos įrengimo techninis projektas pakartotinai buvo pateiktas vertinti po 2011 m. liepos 20 d. neigiamos projektavimo dokumentų vertinimo pažymos, projekte nustatyti trūkumai buvo ištaisyti ir išduota statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, jog pateikti dokumentai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino, kad projektas buvo parengtas Preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais, patalpų išdėstymas suderintas su atsakovu, valstybės institucijomis, projekto pagrindu patalpų paskirtis sutartyje nustatytais terminais buvo pakeista į gydymo paskirties patalpas, 2011 m. rugpjūčio 16 d. išduotas statybos leidimas. Įvertinęs Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktą, teismas sprendė, kad, gavus Šeimos klinikos įrengimo statybos leidimą, atsakovas nebuvo pasiruošęs sumokėti pardavėjui sulygto avanso. Teismas nurodė, kad patalpų konstrukcijų pertvarkymas buvo viena iš prielaidų įgyvendinti esminę sutarties sąlygą. Projekto parengimą įsipareigojo apmokėti ir jį su projektuotoju suderinti pirkėjas iki 2011 m. liepos 1 d. (Sutarties 1.7 punktas). Projektas suderintas su atitinkamomis institucijomis ir perkamų patalpų paskirtis pakeista į medicininę (gydymo) (Sutarties 1.8. punktas). Patalpų paskirtis į gydymo buvo pakeista ne 2011 m. rugpjūčio 1 d., bet 2011 m. rugpjūčio 11 d., t. y. keliolika dienų vėliau, tačiau šios aplinkybės teismas nepripažino kaip turėjusios esminę įtaką šalių teisėms ir pareigoms, nes atsakovas nebuvo pasirengęs finansuoti projekto įgyvendinimo darbų. Atsakovas nurodė, kad medicininei veiklai vykdyti buvo būtina įrengti ne mažiau kaip dvidešimt keturias savarankiškas patalpas, perstatyti sienų konstrukcijas, t. y. koreguoti pastato konstruktyvą. Spręsta, kad, atsakovui nesuderinus projektui įgyvendinti būtinos dokumentacijos, nesumokėjus reikšmingos dalies avanso, ieškovas negalėjo faktiškai pritaikyti patalpų medicininės paskirties paslaugoms teikti dėl atsakovo neveikimo. Ieškovas pagrįstai savo sąskaita neatliko darbų, kuriuos turėjo finansuoti atsakovas. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB Karoliniškių šeimos klinika nebuvo sutarties, iš kurios pirmajam atsakovui keliami reikalavimai, dalyvis, todėl sprendė apie atsakovų solidariosios prievolės nebuvimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo UAB „Solo House“ ieškinį atmetė, o atsakovo UAB „Bendras tikslas“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovo 60 500 Lt (17 522,01 Eur) sumokėtą avansą, 60 000 Lt (17 377,20 Eur) netesybų, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija vertino, kad yra pagrindas šioje bylos nagrinėjimo dalyje priimti atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo turėtą galimybę sumokėti likusią avanso dalį. Teisėjų kolegija nustatė, kad Preliminariosios sutarties 1.6 punkte įtvirtinta, jog patalpų atitiktis medicininės paskirties patalpoms keliamiems reikalavimams yra esminė šios sutarties sąlyga. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, pripažinta įrodytais ieškovo nurodytus faktus, kad buvo gauta Visuomenės sveikatos centro pažyma, patvirtinanti techninio projekto atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams ir kad patalpų paskirtis Nekilnojamojo turto registre pakeista į medicininės paskirties patalpas, tačiau laikyta, jog vien formalus patalpų paskirties pakeitimas Registrų centre nepatvirtina fakto, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pritaikyti patalpas atsakovo patalpose ketinamai vykdyti veiklai. Teisėjų kolegija vertino, kad atsakovas turėjo pagrindą sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą, nes jam kilo pagrįstų įtarimų dėl ieškovo atliktų veiksmų tinkamumo ir galimybės ateityje įsigyti jo interesus, teisės aktų reikalavimus ir statybos dokumentus atitinkančias medicininės paskirties patalpas. Nustatyta, kad atsakovas, 2011 m. rugsėjo 15 d. gavęs iš ieškovo projektinę dokumentaciją, turėdamas abejonių dėl ieškovo įsipareigojimų tinkamo vykdymo, kreipėsi į atestuotą statybos specialistą UAB „SPKT“; šio 2011 m. lapkričio 10 d. išvadoje nurodyta, jog patalpos pagal pirminį planą nėra tinkamos pirkėjo medicininei veiklai vykdyti, neatitinka pirkėjo nustatytų ir suderintų projektinių sprendimų ir negali būti be patalpų konstrukcinių pakeitimų naudojamos pirkėjo medicininei veiklai. Taigi pagal byloje pateiktus įrodymus daryta išvada, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo termino ieškovas neturėjo patalpų, kurias buvo įsipareigojęs parduoti atsakovui pagal Preliminariąją sutartį. Nurodyta, kad nors 2011 m. birželio 8 d. trišalėje sutartyje nebuvo nustatytas pastato projekto korektūros parengimas, tačiau paaiškėjus, jog jis yra būtinas, ieškovas, kaip projekto užsakovas, kaip statinio savininkas, statytojas bei būsimas pardavėjas, privalėjo imtis veiksmų, kad toks projektas būtų parengtas, arba informuoti atsakovą, kad patalpų pagal jo poreikius pritaikyti negali. Spręsta, kad ieškovas siūlė atsakovui pirkti nebaigtos statybos ir neįrengtas patalpas, nors Preliminariojoje sutartyje dėl tokių sąlygų šalys nesitarė, todėl ieškovo kvietimo sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį su joje nurodytomis sąlygomis teisėjų kolegijos nelaikytas sąžiningu ir teisingu Preliminariosios sutarties kontekste.
Atsižvelgdama į tai, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jog atsakovas pagal Preliminariąją sutartį sumokėjo ieškovui 60 500 Lt (17 522,01 Eur) avansą, įvertinusi ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio dalį ir priteisti atsakovui iš ieškovo sumokėtą 60 500 Lt (17 522,01 Eur) avansą. Teisėjų kolegijos nuomone, Preliminariosios sutarties 6.5 punkte nustatytos 200 000 Lt (57 924 Eur) baudos priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, tokios netesybos yra aiškiai per didelės ir jų priteisimas leistų atsakovui nesąžiningai praturėti ieškovo sąskaita, todėl netesybų dydis sumažintas iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Nepagrįstais laikyti atsakovo argumentai, kad dėl nesudarytos pagrindinės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties jis negavo daugiau nei dviejų milijonų litų pajamų iš nuomos, nes atsakovo nurodomos negautos pajamos neatitiko realumo kriterijaus, kadangi atsakovas, dar neįsigijęs patalpų nuosavybės teise, negali turėti pagrįstų lūkesčių gauti pajamų nuomodamas patalpas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Solo House“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir preliminariosios sutarties instituto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad šalys Preliminariąja sutartimi susitarė dėl visai kitokio patalpų plano, nei nurodyta Preliminariosios sutarties Priede Nr. 2, netinkamai nustatė šalių įsipareigojimų pagal ginčo Preliminariąją sutartį bei Projektavimo darbų sutartį apimtis ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Preliminariosios sutarties sąlygos negali būti aiškinamos kaip apimančios ir konstruktyvų keitimą pagal atsakovo pageidavimus, nes toks vertinimas prieštarauja pačios sutarties ir jos priedų tekstui, susitarimo sudarymo aplinkybėms, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimams. Sutartimi ieškovas taip pat įsipareigojo pakeisti patalpų paskirtį į gydymo (Preliminariosios sutarties 1.8 punktas) bei pagal trečiojo asmens (projektuotojo) parengtą ir su atsakovu suderintą projektą, būtent atsakovo lėšomis atlikti patalpų vidaus apdailos darbus, įrengti sulygtas inžinerines sistemas (Preliminariosios sutarties 1.9 punktas). Ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad patalpos visiškai atitiks atsakovo patalpose numatomai vykdyti veiklai – medicinos paslaugų teikimui – keliamus reikalavimus, o šį įsipareigojimą, kaip patvirtina ir bylą nagrinėję teismai, jis įvykdė tinkamai. Projektavimo darbų sutartis iš esmės nekeitė sutartinių įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį, o tik ją detalizavo, sudarant galimybę pritaikyti parduodamas patalpas individualiems specifiniams atsakovo poreikiams Preliminariojoje sutartyje nustatyta apimtimi. Ieškovas, siekdamas bendradarbiauti, siūlė įvairius galimus kompromisinius variantus, tačiau atsakovas vis tiek atsisakė sumokėti likusią avanso dalį ir nepasirinko nė vieno iš pateiktų interjero įgyvendinimo variantų. Kadangi atsakovas nepasirinko patalpų interjero įrengimo varianto, tai ieškovas įrengė patalpas pagal pradinį pastato techninį projektą. Dėl to atsakovas negalėjo atsisakyti sudaryti sutarties, remdamasis reikalavimu pakeisti pastato konstrukcijas, kurio atlikimas iš ieškovo būtų pareikalavęs daug daugiau lėšų.
Dėl CK 6.165 straipsnio 4 dalies ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Kadangi atsakovas sutartyje sulygtu terminu neįvykdė savo aiškios piniginės prievolės, kurios vykdymo pagrindas jau buvo atsiradęs, lieka visiškai nebeaišku, kodėl dėl pagrindinės sutarties nesudarymo apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinta būtent ieškovo kaltė. Ginčo šalys, be Preliminariosios sutarties, sudarė ir Projektavimo darbų sutartį, kurios pagrindu turėjo būti galutinai įgyvendinta Preliminarioji sutartis, šalių ginčo santykiams taikytinos ir atitinkamos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos bei subsidiariai – bendrosios rangos teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovui iš esmės tinkamai įvykdžius pirmąjį darbų etapą ir pakeitus statomų patalpų paskirtį į medicininę, nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisę stabdyti savo prievolės sumokėti likusią avanso dalį vykdymą, neįvertino šio atsisakymo kitų atsakovo veiksmų kontekste, taip pažeisdamas reikalavimą nustatant kaltąsias šalis ir jų atsakomybės apimtį sutartiniuose santykiuose įvertinti abiejų šalių elgesį bendradarbiavimo pareigos atžvilgiu. Teismas neįvertino Projektavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties, nepagrįstai perkeldamas visą riziką ieškovui dėl naujai paaiškėjusio paties atsakovo reikalavimo keisti konstrukcijų projektą. Projektavimo darbų sutartimi atsakovas užsakė tik patalpų vidaus suplanavimą, interjerą. Taigi ne tik Preliminariąja sutartimi, bet ir Projektavimo darbų sutartimi ieškovas neprisiėmė pareigos parengti patalpų išdėstymo konstrukcinių sprendinių pastato projekto korektūrą. Būtent atsakovas, suėjus terminui sumokėti likusią avanso dalį, visais įmanomais būdais vengė sudaryti pagrindę sutartį ir visiškai nebendradarbiavo su ieškovu, todėl jis sutrukdė ieškovui faktiškai patalpas pritaikyti gydymo paslaugoms teikti. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo byloje pateiktų įrodymų dėl atsakovo netinkamų veiksmų vykdant Preliminariosios sutarties nuostatas, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų kontekste, vadovavosi tik atsakovo parodymais, jo pasirinkto eksperto išvada.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Solo House“ kasacinį skundą atsakovas UAB „Bendras tikslas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Dėl CK 6.165 straipsnio 4 dalies ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Ieškovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį – patalpų nepritaikė medicinos paslaugų teikimo veiklai vykdyti. Atsakovui paskirties pakeitimas, patalpų įrengimas ir tinkamas jų atidavimas naudoti buvo būtinoji sąlyga iki viso pastato atidavimo vertinti Valstybinei komisijai, nes vėlesnis patalpų paskirties keitimas būtų sunkiai įgyvendinamas (visas pastatas yra poilsio paskirties, butai parduodami gyventojams, todėl atliekant paskirties keitimus būtų privalomas visų savininkų pritarimas ir kt.). Pasirašant Preliminariąją sutartį nebuvo pasirašytas nė vienas sutarties priedas, juos vienašališkai prie sutarties pridėjo ieškovas. Susitarta, kad, ieškovui pakeitus patalpų paskirtį į medicininę, pagal šalių ir projektuotojo suderintą projektą patalpose už atsakovo lėšas bus atlikti vidaus darbai. Pagrindinės sutarties sudarymo dieną daikto, kurį ketino įsigyti atsakovas, nebuvo, todėl ši sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas niekada neketino įsigyti nemedicininės paskirties patalpų, įrengtų ne pagal orientacinę planiruotę ir neatiduotų vertinti Valstybinei komisijai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2010 m. birželio 28 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas buvo įsipareigojęs pastatyti ir parduoti UAB „Proxirum“ administracinės paskirties patalpas, o tai atskleidžia ieškovo nesąžiningumą, nes patalpas, kurias pasiūlė atsakovams įsigyti, ieškovas jau buvo įsipareigojęs parduoti kitai įmonei. Kadangi nebuvo pastatytų sienų (konstruktyvo kapitalinis pertvarkymas nebuvo vykdomas), reikiamų 24 patalpoms, pritaikytoms medicininei veiklai, tai atsakovo interjero pasirinkimas ar nepasirinkimas nekeičia teisinių santykių vertinimo ir neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės. Ieškovas atsisakė pratęsti Preliminariąją sutartį ar pasirašyti pagrindinę sutartį su įsipareigojimu įrengti 24 patalpas. Dėl to pagrįstai taikyta CK 6.165 straipsnio 4 dalis. Atsakovas, atsisakydamas mokėti likusį avansą, sąžiningai gynė savo teisėtą interesą, nes ieškovas nevykdė esminių susitarimo sąlygų dėl patalpų pritaikymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl preliminariosios sutarties įsipareigojimų vykdymo, siekiant užtikrinti patalpų pritaikymą medicinos paslaugų teikimui, aiškinimo
Nagrinėjamoje byloje kilo preliminariojoje sutartyje šalių laisva valia suderintų nuostatų aiškinimo klausimai.
Esminis klausimas nagrinėjamoje byloje, – kokius įsipareigojimus pagal Preliminariojoje ir Projektavimo sutartyse nustatytas sąlygas prisiėmė kasatorius, siekdamas užtikrinti patalpų pritaikymą atsakovo vykdomai veiklai – medicinos paslaugų teikimui.
Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.), dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.).
Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2014">3K-3-335/2014</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad kasatorius (ieškovas) UAB „Solo House“ ir atsakovas UAB „Bendras tikslas“ 2011 m. birželio 8 d. sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SOLO 4, kuria kasatorius įsipareigojo pagal sutarties sąlygas, pasitelkęs kitus asmenis, pastatyti ir parduoti, o pirkėjas (atsakovas) – už sutartyje nurodytą kainą nupirkti statomas administracines patalpas, kurių preliminarus plotas 356,81 kv. m., esančias pastato Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 13, pirmame aukšte. Preliminariosios sutarties 1.6 punkte susitarta, kad kasatorius užtikrina, jog patalpos visiškai atitiks atsakovo UAB „Bendras tikslas“ patalpose numatomai vykdyti veiklai – medicinos paslaugų teikimui – keliamus reikalavimus, nurodytus teisės aktuose. Šiam įsipareigojimui įvykdyti šalys pasirašė trišalę sutartį su projektuotoju, kuris turėjo parengti patalpų vidaus įrengimo ir pritaikymo atsakovo vykdomai veiklai projektą (1.7 punktas). Preliminariąja sutartimi atsakovas įsipareigojo per dešimt kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos sumokėti kasatorius 60 500 Lt (17 522,01 Eur) avansą (Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktas), o kasatorius atitinkamai įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. pakeisti patalpų paskirtį į gydymo (Preliminariosios sutarties 1.8. punktas). Kasatoriui pakeitus patalpų paskirtį į gydymo, atsakovas įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti likusią avanso dalį, t. y. 194 226,66 Lt (56 251,93 Eur) (Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktas). Tai įvykdžius kasatorius atsakovo lėšomis iki 2011 m. spalio 15 d. įsipareigojo pagal projektuotojo parengtą ir šalių su projektuotoju suderintą projektą atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti kondicionavimo ir kitas projekte detaliai aptartas sistemas (Preliminariosios sutarties 1.9, 5.2 punktai). Šalių su projektuotoju 2011 m. birželio 8 d. sudaryta Projektavimo darbų sutartimi projektuotojas įsipareigojo pagal atsakovo ir kasatorius pateiktą techninę užduotį parengti patalpų vidaus išplanavimo–interjero techninį projektą, atsakovas už tai įsipareigojo sumokėti kasatoriui, o pastarasis – atsiskaityti su projektuotoju (Projektavimo darbų sutarties 3.1 punktas). Projektavimo darbų sutarties 4.3.1 punktu atsakovas UAB „Bendras tikslas“ įsipareigojo derinti su Projektuotoju techninę užduotį. Projektuotojas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus iki 2011 m. liepos 1 d. (Projektavimo darbų sutarties 8.1 punktas) bei užbaigtą ir patvirtintą kasatoriaus šį techninį projektą pristatyti derinti į Visuomeninį higienos centrą iki 2011m. liepos 1 d. (Projektavimo darbų sutarties 8.1.1 punktas). Šalių pateiktoje ir pasirašytoje techninėje užduotyje (Projektavimo darbų sutarties priede Nr.1) statinio statybos rūšis nurodyta patalpų interjeras, reikalavimai vidaus inžineriniams tinklams – parengti techninį projektą, tačiau jokių reikalavimų statinio konstrukcijoms nenustatyta; Projekto sudėtis ir apimtis nurodyta Priede A, jame prie reikalavimų patalpų planui nurodyta parengti patalpų planą pagal biotechnologijų mokslinėms laboratorijoms teisės aktų keliamus reikalavimus, tačiau ir šioje dalyje jokių papildomų reikalavimų statinio konstrukcijoms neįtvirtinta. Pagal Projektavimo darbų sutarties 4.4.2 punktą kasatorius kartu su atsakovu UAB „Bendras tikslas“ bet kuriuo metu iki projekto rengimo pabaigos turėjo teisę vienašališkai pakeisti techninę užduotį, tačiau apie tokių veiksmų atlikimą įrodymų byloje nepateikta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas ir projektuotas 2011 m. birželio 22 d. suderino patalpų planą. Be to, remdamiesi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. liepos 27 d. pažyma Nr. (12-3)-12.20-1542, teismai nustatė, kad G. K. projektavimo firmos SUTI Šeimos klinikos įrengimo techninis projektas pakartotinai buvo pateiktas vertinti po 2011 m. liepos 20 d. neigiamos projektavimo dokumentų vertinimo pažymos. Projekte nustatyti trūkumai buvo ištaisyti ir išduota statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad pateikti projektuojamo objekto – Šeimos klinika Asanavičiūtės g. 13A, Vilnius, dokumentai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Parengto techninio projekto pagrindu buvo išduotas papildomas statybos leidimas Nr. 629/11-1536, kuris sudarė prielaidas pagal projektą atlikti patalpų įrengimo darbus. Medicininės paskirties patalpos kaip turtinis vienetas buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pagal Preliminariąją sutartį kasatorius įsipareigojo užtikrinti, kad patalpos atitiks medicinos paslaugų teikimui keliamus reikalavimus, nurodytus teisės aktuose ir būtent siekdamas įgyvendinti šią nuostatą sudarė Projektavimo darbų sutartį, pagal kurią turėjo būti parengtas projektas pagal šalių pateiktą techninę užduotį, kurioje nebuvo nustatyta jokių kitokių negu Preliminariosios sutarties Priede Nr. 2 nustatytų reikalavimų statinio konstrukcijoms. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, laikė, kad šalys susitarė dėl Preliminariosios sutarties 2 priede suderintų patalpų išplanavimo pakeitimo, kurio metu turėjo būti griaunamos esamos sienų konstrukcijos, todėl techninis projektas taip pat turėjo būti papildytas konstrukcijų pakeitimais. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis Preliminariosios sutarties 1.7 punktu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Preliminariosios sutarties 1.7 punktas savaime nepatvirtina, kad šalys susitarė keisti patalpų išplanavimą, atliekant jų konstrukcinius pakeitimus. Be to, teismų nustatyta, kad projektuotojas taip pat patvirtino, jog Projektavimo darbų sutartimi jis buvo įpareigotas parengti patalpų išplanavimo – interjero techninį projektą, o ne pastato konstrukcinės dalies korektūros projektą, ką įrodinėjo atsakovas. Taip pat nustatyta, kad projektuotojas atsakovui pasiūlė sprendimą, kaip įrengti jo nurodomas 24 savarankiškas patalpas nekeičiant pastato konstrukcijų, tačiau atsakovas pasiūlymo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl šalių įsipareigojimų apimties, kaip teisiškai nepagrįstą. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovui siekiant pakeisti konstrukcijų projektą, nesant šalių susitarimo dėl tokių darbų atlikimo, apeliacinės instancijos teismas kasatorių nepagrįstai laikė atsakingu dėl sutartinių santykių netinkamo vykdymo.
Teisėjų kolegija taip pat teisiškai pagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog atsakovas turėjo teisę stabdyti savo prievolės sumokėti likusią avanso dalį vykdymą, netinkamai įvertino Projektavimo sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Kaip nurodyta pirmiau, Preliminariosios sutarties mokėjimo tvarkos skyriaus 4.1.2 punkte šalių buvo suderinta, kad iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po Preliminariosios sutarties 1.8 punkto kasatoriaus įvykdytų įsipareigojimų, atsakovas sumoka kasatoriui 194 226,66 Lt (56 251,93 Eur) avansą. Iš šio avanso kasatorius pagal šalių ir projektuotojo suderintą projektą iki 2011 m. spalio 15 d. ginčo patalpose turėjo atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti kondicionavimo ir kitas projekte aptartas sistemas (Preliminariosios sutarties 1.9 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas ir projektuotas 2011 m. birželio 22 d. suderino patalpų planą, o 2011 m. rugsėjo 1 d. kasatorius raštu informavo atsakovą, jog įvykdė Preliminariosios sutarties 1.8 punkte nustatytą įsipareigojimą – savo lėšomis pakeitė patalpų paskirtį į medicininės paskirties, patalpas kaip turtinį vienetą įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir pareikalavo atsakovo sumokėti likusią avanso dalį, tačiau atsakovas šio savo įsipareigojimo neįvykdė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindą sustabdyti savo įsipareigojimų dėl avanso mokėjimo vykdymą, nes jam kilo pagrįstų įtarimų dėl kasatoriaus atliktų veiksmų tinkamumo ir galimybės ateityje įsigyti jo interesus, teisės aktų reikalavimus ir statybos dokumentus atitinkančias medicininės paskirties patalpas. Pagrindas šiems įtarimams, teismo vertinimu, buvo tai, kad kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas buvęs patalpų planas ir Nekilnojamojo turto registre nurodytų gydymo paskirties patalpų baigtumas yra 91 proc. Minėta, kad Preliminariąja sutartimi kasatorius įsipareigojo užtikrinti patalpų atitiktį medicininės paskirties patalpoms teisės aktų keliamiems reikalavimams, ką jis ir įvykdė, tačiau šalių susitarimuose nėra jokių kasatoriaus įsipareigojimų, susijusių su patalpų baigtumo įregistravimu ar kadastrinių matavimų bylos patvirtinimu, todėl remiantis vien šiais argumentais nebuvo pagrindo konstatuoti pagrindą atsakovui nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti likusį avansą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2012">3K-3-189/2012</a>). Nustatyta, kad 2011 m. spalio 20 d. rašte kasatorius siekdamas bendradarbiauti ir sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo–pardavimo sutartį nurodė, jog atsakovui pageidaujant, kad kasatorius padėtų visiškai įrengti patalpas pagal atsakovo norus, siūloma iki lapkričio 1 d. pateikti kasatoriui patvirtintą projekto įgyvendinimo koncepciją, darbų sąmatą bei kitą dokumentaciją, kuri yra būtina patalpų įrengimo darbams pabaigti. Tačiau atsakovas iki nurodytos datos projekto įgyvendinimo koncepcijos nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 22 d. raštu atsakovas pateikė patalpų konstrukcinių pertvarkymų projektą ir pasiteiravo ar kasatorius ketina atlikti šiuos pertvarkymus, tačiau per visą šalių derybų laikotarpį nei avanso, nei projektuotojui už techninį projektą nesumokėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo poreikius atitinkančių patalpų kasatorius iki pagrindinės sutarties pasirašymo datos nebuvo įrengęs. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasirinko kasatoriaus pasiūlyto patalpų įrengimo interjero ir nesumokėjo Preliminariosios sutarties 1.9 punkte nustatytu laiku avanso, kuris būtent ir turėjo būti naudojamas patalpoms pritaikyti prie atsakovo poreikių, t. y. vidaus apdailos darbams atlikti, kondicionavimo ir kitoms projekte aptartoms sistemoms įrengti pagal šalių ir projektuotojo suderintą projektą, darytina išvada, kad šios patalpos faktiškai negalėjo būti įrengtos būtent dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai nustatė atsakovo kaltę dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas pirmiau nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl kasatoriaus kaltės.
Dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą
Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Preliminariosios sutarties šalių nuožiūra nustatyta sąlyga (6.6 punktas), kad, pardavėjui (kasatoriui) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dėl nuo pirkėjo (atsakovo) priklausančių aplinkybių neperleidus pirkėjui patalpų, pardavėjui lieka pirkėjo sumokėto avanso (Preliminariosios sutarties 4.1 p.) suma, kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111/2013">3K-3-111/2013</a>; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395/2014">3K-3-395/2014</a>).
Taigi nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už patalpų statybos darbus funkciją ir turėjo būti įskaičiuotas į darbų kainą pardavėjui įvykdžius sutartį. Antra – kasatoriaus (pardavėjo) galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu atsakovas (pirkėjas) pažeistų Preliminariąją sutartį 6.6 punkte nurodytais veiksmais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kaduva“ v. UAB,,Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2010">3K-3-106/2010</a>; kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustačius atsakovo kaltę dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo kasatorius turi teisę į Preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Preliminariosios sutarties 6.6 punkto nuostata priteisė kasatoriui atsakovo nesumokėtą pagal Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktą avanso dalį, t. y. 194 226,66 Lt (56 251,93 Eur). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Preliminariosios sutarties 6.6 punkte šalių suderinta, jog pardavėjui lieka ne visa Preliminariosios sutarties 4.1 punkte nurodyta, bet būtent pirkėjo sumokėto avanso suma, kaip bauda. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas kasatoriui yra sumokėjęs 60 500 Lt (17 522,01 Eur) avansą pagal Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktą, todėl būtent ši suma turėtų būti vertinama kaip bauda už atsakovo prisiimtų įsipareigojimų įsigyti patalpas neįvykdymą. Dėl to kasatoriaus reikalavimas dėl pagal Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktą nesumokėto avanso, kaip netesybų (baudos) priteisimo, yra teisiškai nepagrįstas, atmestinas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir įrodymų vertinimą, nustatydamas šalių kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nustatė šalių kaltę, tačiau netinkamai aiškino Preliminariosios sutarties sąlygas dėl kasatoriui priteistinų netesybų, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų procesiniai sprendimai yra teisiškai nepagrįsti, dėl to naikintini (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Byloje priimamas naujas sprendimas - ieškinį ir priešieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 98 Lt (28,38 Eur), o kasaciniame teisme – 13,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra naikinti ir visi byloje reikšti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai netenkinti, tai šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo UAB „Bendras tikslas“ ir kasatoriaus „Solo House“ po 20,71 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), o kitos bylinėjimosi išlaidos paliekamos jas patyrusioms šioje byloje šalims (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Solo House“ ieškinį ir atsakovo UAB „Bendras tikslas“ priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš UAB „Bendras tikslas“ (j. a. k. 302413940) 20,71 Eur (dvidešimt Eur 71 ct) ir UAB „Solo House“ (j. a. k. 121067569) 20,71 Eur (dvidešimt Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
