Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių didesnių, nei nustato įstatymai, šalių sutartų procesinių palūkanų (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-95-403/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00566-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių didesnių, nei nustato įstatymai, šalių sutartų procesinių palūkanų (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės „Leonhard Weiss OÜ“ 120 601,13 Eur, 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ji, šiuo metu likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“ ir atsakovė (toliau – ir partnerės) sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau – ir Sutartis) ir šios pagrindu vykdė „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą (toliau – projektas). Projekto atsakingąja partnere buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“, vėliau – atsakovė. Atsakingoji partnerė yra (buvo) atsakinga už kitų partnerių atliktų darbų priėmimą ir perdavimą užsakovei bei už iš užsakovės gautų lėšų sumokėjimą (paskirstymą) partnerėms už jų atliktus darbus. Ieškovė atliko jai dvišaliais susitarimais pavestus darbus, perdavė juos atsakovei, o pastaroji ieškovės atliktus darbus privalėjo perduoti ir perdavė užsakovei. Užsakovė darbus priėmė ir už juos atsiskaitė – atliko mokėjimą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė, gavusi mokėjimą, privalėjo išmokėti ieškovei 694 158,44 Eur, tačiau pervedė tik 580 394,67 Eur. Atsakovė nesumoka likusios sumos, nors šios pareigos įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 30 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 120 601,13 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už 113 763,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 1 d. partnerės su užsakove (AB „Lietuvos geležinkeliai“) sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – rangos sutartis). 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė su atsakingąja partnere UAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, šiame susitarime detalizavo partnerei UAB „Autokausta“ rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę. 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. 1 prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (toliau – Susitarimas Nr. 1) partnerės susitarė, kad partnerėms iš perkančiosios organizacijos gaunamos lėšos paskirstomos (išmokamos) per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų pervedimo. Parengus darbo projektus, 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 prie Sutarties, sudarytu su atsakingąja partnere UAB „Hidrostatyba“, buvo patikslinta partnerės UAB „Autokausta“ atliekamų darbų apimtis, vykdant rangos sutartį (darbų apimtis buvo tikslinama ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu Nr. 2, 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarimu Nr. 4 ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 5).

6. Vykdant rangos sutartį, UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl 2019 m. lapkričio 20 d. partnerės sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 prie Sutarties, kuriuo pakeitė atsakingąją partnerę iš UAB „Hidrostatyba“ į atsakovę.

7. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovės atliktų 2021 m. darbų priėmimo akte Nr. 07/14-08 nurodytų darbų („Žemės darbai. Tarpstotis Palemonas–Kaunas“), kurių vertė akte nurodyta 126 404,14 Eur, įkainių. Šiuos darbus ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovės atsakingas asmuo juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad dalies darbų įkainiai, nustatyti dvišaliuose ieškovės ir UAB „Hidrostatyba“ susitarimuose, skyrėsi nuo nustatytų rangos sutartyje (remdamasi minėtais dvišaliais susitarimais, ieškovė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 07/14-08 nurodė didesnius įkainius). 2021 m. spalio 1 d. atsakovė ieškovei atliko 580 394,67 Eur mokėjimą, tačiau neatliko ginčo sumą 113 763,73 Eur atitinkančio mokėjimo, nes, kaip ji pati teigė, už darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 07/14-08, užsakovė sumokėjo tik 71 333,15 Eur.

8. Teismas nurodė, kad, skirtingai nei išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo sumą užsakovė atsakovei yra pervedusi. Kita vertus, atsakovės atsikirtimai, kad užsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė remdamasi mažesniais įkainiais, nėra pagrįsti jokiu atsakovės patvirtintu įrodymu, nors būtent ji yra subjektas, tiesiogiai kontaktuojantis su užsakove, perduodant ir priimant ieškovės atliktus darbus. Visi jos nurodyti duomenys tėra pačios atsakovės apskaičiavimai, paremti dvišalių susitarimų neigimu. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 211 nepatvirtina, kad užsakovė nepriėmė ginčo akte nurodytų darbų – aktas parengtas 2021 m. liepos 26 d., o atliktus darbus pagal aktą Nr. 07/14-08 ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovė juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d.

9. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovė nepagrindė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), nepakako sumokėti už ieškovės atliktus darbus, nurodytus pažymoje Nr. 27, ir kad užsakovė nesutiko priimti ieškovės atliktų darbų pagal aktą Nr. 07/14-08. Atsakovei pripažinus, kad už pastarajame akte nurodytus darbus užsakovė sumokėjo dalį – 71 333,15 Eur, atėmus 10 proc. sulaikytų pinigų, kuriuos ieškovė gavo tiesiogiai iš užsakovės, ši ieškovei taip pat pinigų nepaskirstė ir jų nepervedė. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai įvykdė Sutartyje bei dvišaliuose susitarimuose prie Sutarties prisiimtą prievolę pateikti užsakovei ieškovės pateiktus duomenis apie atliktus darbus ir jai pervesti užsakovės sumokėtas lėšas. Atsakovė nepaskirstė ieškovei, kaip partnerei, lėšų, gautų iš užsakovės, ir taip pažeidė trišalį jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą Nr. 1. Dėl to ieškovė patyrė nuostolių – negavo 113 763,73 Eur už savo atliktus žemės darbus. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neveikimo ir nuostolių yra priežastinis ryšys. Kadangi ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, jai iš atsakovės teismas priteisė 113 763,73 Eur.

10. Teismas nustatė, kad, pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 3, 4 punktus, atsakovė iš užsakovės gaunamas lėšas turi paskirstyti partneriams per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, o atsakovei delsiant atsiskaityti, yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju lėšos iš užsakovės buvo gautos 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl priteisiamą sumą atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei vėliausiai 2021 m. rugsėjo 30 d. Sutarto dydžio palūkanos už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai sudarė 6837,40 Eur. Visa ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 120 601,13 Eur.

11. Teismas vertino, kad, sprendžiant dėl procesinių palūkanų dydžio, 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarime Nr. 1 šalių sutartas metinis palūkanų dydis (36 proc.) nėra sąžiningas, lyginant su įtvirtintais įstatyme (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą iš dalies pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 113 763,73 Eur atsiskaitymą už atliktus darbus, 6837,40 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 120 601,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Kolegija nepritarė atsakovei, kad skundžiamu teismo sprendimu (patenkinus ieškinio reikalavimą dėl visos skolos priteisimo) buvo nustatyta jai pareiga atsiskaityti su ieškove už jos atliktus žemės darbus iš dalies iš jos asmeninių lėšų.

14. Kolegijos vertinimu, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų bei savo pareigos paskirstyti gautą atsiskaitymą vienai iš jungtinės veiklos partnerių (ieškovei), pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo pareigos ir, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išsamiai ištyrė ir įvertino ginčui svarbias faktines aplinkybes bei, padaręs išvadas, tenkino visą ieškovės ieškinį.

15. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 analizavo ir įvertino šalių sudarytą 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą Nr. 1 ir jame įtvirtintą nuostatą dėl palūkanų skaičiavimo apimties bei konstatavo, kad šalys susitarė dėl palūkanų, mokėtinų už vėlavimą paskirstyti lėšas už atliktus darbus, dydžio. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkte nesusitarė dėl procesinių palūkanų, skaičiuotinų už negautas pajamas, dydžio, todėl turi būti taikomas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. metinių palūkanų dydis. Todėl kolegija sprendė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu išaiškinta, kad susitarimu šalys susitarė tik dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo ir jų dydžio už vėlavimą paskirstyti lėšas už atliktus darbus (pagal jungtinės veiklos sutartį).

16. Atsižvelgdama į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą aplinkybę, nesant tarp šalių susitarimo dėl kitokių (ir procesinių) palūkanų mokėjimo ir jų dydžio (išskyrus susitarime nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, atsakingai partnerei vėluojant paskirstyti partnerėms iš užsakovės gautas lėšas), kolegija laikė, jog nėra pagrindo taikyti susitarime nustatytą palūkanų dydį.

17. Kolegija taip pat nusprendė, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme, todėl ieškovei iš atsakovės priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 120 601,13 Eur sumos dydį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniame skunde ieškovė UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 120 601,13 Eur sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Galiojantis teisinis reguliavimas akivaizdžiai patvirtina šalių teisę ir galimybę tais atvejais, kai jų susitarimas yra leidžiamas, abipusiškai nusistatyti ir taikyti tarpusavyje nusistatytą palūkanų, įskaitant procesines, normą. Tik nesant šalių susitarimo, procesinės palūkanos yra priteisiamos pagal įstatymą. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinto draudimo taikyti šalių susitarimu nustatytą palūkanų, įskaitant procesines palūkanas, dydį tiek iki kreipimosi į teismą dienos, tiek po civilinės bylos iškėlimo.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Susitarime Nr. 1 šalys nebuvo susitarusios dėl procesinių palūkanų dydžio. 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarime Nr. 1 vartojamas bendras palūkanų pavadinimas nesudaro pagrindo abejoti, kad jos neapima procesinių palūkanų. Procesinių palūkanų terminas nereiškia naujos palūkanų rūšies. Tai yra tokios pat palūkanos, dėl kurių, kaip minėta, galima susitarti. Procesinėmis jos vadinamos tik dėl to, kad yra skaičiuojamos specialiu laikotarpiu – nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo momento.

18.3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė išaiškinimus, pateiktus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023. Šioje byloje teismas netaikė susitarimo nuostatų dėl to, kad byloje buvo reiškiamas reikalavimas ne dėl skolos, bet dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Išaiškinimai šioje byloje aktualūs, bet, priešingai negu išaiškino teismas skundžiamoje nutartyje, reiškė tai, kad procesinės palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo („už kiekvieną delsimo/vengimo dieną“) turėjo būti skaičiuojamos taikant Susitarime Nr. 1, o ne įstatyme nustatytą palūkanų dydį.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl delspinigių ar palūkanų (įskaitant procesines) skaičiavimo ir priėmė savo paties priimtam sprendimui prieštaraujančią nutartį, kadangi, nustatant delspinigių ar palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentą, esminis kriterijus yra šalių susitarimas – ar šalys susitarė, kad netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

18.5. Įvertinus vien Susitarimo Nr. 1 3.2, 4 punktų formuluotes, objektyviai neegzistuoja pagrindas teigti, kad šalys susitarė dėl delspinigių ir palūkanų, skaičiuojamų tik iki kreipimosi į teismą dienos, – tai nėra įvardyta Susitarimo Nr. 1 tekste, toks aiškinimas neatitinka šalių valios. Be to, inicijavus bylą dėl delsimo ar vengimo paskirstyti gautą mokėjimą, neteisėti atsakovės veiksmai nesibaigė (pareigos pažeidimas tęsėsi), todėl, esant įtvirtintam nurodymui, jog delspinigiai ar palūkanos skaičiuojami už kiekvieną delsimo ar vengimo juos sumokėti dieną, yra akivaizdu, kad šalys susitarė, jog delspinigiai ar palūkanos bus skaičiuojami tol, kol tęsis pareigos paskirstyti apmokėjimą pažeidimas, t. y. iki visiško prievolės įvykdymo momento.

18.6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią analogiška susitarimo formuluotė „už kiekvieną delsimo / vengimo dieną“ yra pakankama išvadai, kad šalys susitarė dėl netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, padaryti.

18.7. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė byloje apskritai nereiškė prieštaravimų dėl tokių procesinių palūkanų priteisimo ir ji pati pripažįsta būtent Susitarime Nr. 1 nustatytų 0,1 proc. procesinių palūkanų taikymą tarpusavio santykiuose (atsakovė prieš ieškovę inicijuotuose procesuose reiškia tapatų reikalavimą, t. y. priteisti būtent Susitarime Nr. 1 nustatyto dydžio procesines palūkanas). Be to, tokio dydžio procesinės palūkanos buvo priteistos Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, kuriuo buvo išspręstas tų pačių šalių ginčas, kylantis tų pačių susitarimų pagrindu.

19. Atsakovė Estijoje registruota įmonė „Leonhard Weiss OÜ“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Ieškovės kasacinis skundas yra grindžiamas išimtinai fakto klausimu – prašymu nustatyti kitokį procesinių palūkanų dydį, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šie teismai ginčo atveju procesinių palūkanų dydį nustatė tokį, kuris būtų sąžiningas, o sąžiningumas visais atvejais yra išimtinai fakto klausimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, procesinių palūkanų paskirtis yra tokia pati kaip ir netesybų, o koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas.

19.2. Vien susitarimo dėl procesinių palūkanų nepakanka, nes kiekvienu atveju turi būti privalomai įvertintas ir procesinių palūkanų dydžio sąžiningumas bei protingumas, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

19.3. Daugiau nei pusė kasacinio skundo argumentų yra susiję su aplinkybe, iki kurio momento šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo (ar iki kreipimosi į teismą, ar iki visiško prievolės įvykdymo), tačiau kasacinis skundas yra pateiktas dėl procesinių palūkanų, kurių skaičiavimo laikotarpis yra įtvirtintas įstatymu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nuo šalių valios visiškai nepriklauso. Šioje byloje prašoma nustatyti kitokį, nei nustatė žemesnės instancijos teismai, procesinių palūkanų dydį, bet jokio klausimo dėl procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpio nėra ir negali būti. Procesiškai netinkamas ir nesąžiningas yra ieškovės elgesys, kai ji kasaciniame skunde surašo argumentus, net nesusijusius su nagrinėjama byla, remdamasi visiškai kitos bylos dalyku (Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e3K-3-79-313/2024).

19.4. Momentas, iki kurio pagal Susitarimo Nr. 1 sąlygas yra skaičiuojamos palūkanos, nustatytas įsiteisėjusiais kitoje byloje priimtais Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 (šie sprendimai yra skundžiami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024), kurie šioje byloje turi prejudicinę galią. Šiose bylose nustatyta, kad Susitarimu Nr. 1 šalys nesitarė dėl palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo momento.

19.5. Priešingai nei teigia ieškovė, šalys nesitarė dėl palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, kadangi Susitarime Nr. 1 tai neįtvirtinta. Šalims aiškiai nesusitarus, kad palūkanų pabaigos skaičiavimo momentas yra visiškas prievolės įvykdymas, palūkanos skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

20. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 120 601,13 Eur sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, pagal kasacinį skundą kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl procesinių palūkanų priteisimo.

22. Ieškovė kasaciniame skunde kelia teisės klausimus, susijusius su didesnių, nei nustato įstatymai, šalių sutartų procesinių palūkanų (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimu (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys; 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl didesnių, nei nustato įstatymai, šalių sutartų procesinių palūkanų ir jų skaičiavimo

23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad: tik nesant šalių susitarimo, procesinės palūkanos yra priteisiamos pagal įstatymą; nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinto draudimo taikyti šalių susitarimu nustatytą palūkanų, įskaitant procesines palūkanas, dydį tiek iki kreipimosi į teismą dienos, tiek po civilinės bylos iškėlimo; akivaizdu, jog šalys susitarė, kad delspinigiai (palūkanos) bus skaičiuojami tol, kol tęsis pareigos paskirstyti apmokėjimą pažeidimas, t. y. iki visiško prievolės įvykdymo momento. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

24. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).

25. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

26. Pagal CK 6.261 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas ir šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Vadinasi, pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 3 punktą, atsakovė iš užsakovės gaunamas lėšas turėjo paskirstyti (išmokėti) partnerėms per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, t. y. šalys buvo susitarusios dėl piniginės prievolės įvykdymo natūra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, kadangi iš užsakovės 2021 m. rugsėjo 28 d. gautų lėšų per dvi darbo dienas neišmokėjo (nepervedė) ieškovei.

31. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Todėl, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina tinkamai išaiškinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkto nuostatą, pagal kurią, jei atsakovė iš užsakovės gautas lėšas uždelsia paskirstyti (išmokėti) partnerėms per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, ji privalo mokėti kiekvienai partnerei atskirai po 0,1 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

32. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą; 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-66-469/2024 52 punktą).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažodinis (taikant teksto lingvistinį aiškinimą) 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkto nuostatos, pagal kurią, jei atsakovė iš užsakovės gautas lėšas uždelsia paskirstyti (išmokėti) partnerėms per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, ji privalo mokėti kiekvienai partnerei atskirai po 0,1 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, aiškinimas suponuoja išvadą, jog šalys buvo susitarusios, kad 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Tai reiškia, kad šalys susitarė ir dėl procesinių palūkanų skaičiavimo. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad šalys nesitarė dėl palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, kadangi Susitarime Nr. 1 tai neaprašyta.

34. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė išaiškinimus, pateiktus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023, kadangi šioje byloje teismas netaikė susitarimo nuostatų dėl to, jog byloje buvo reiškiamas reikalavimas ne dėl skolos, bet dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

35. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 62 punkto, teisėjų kolegija konstatavo, kad partnerės 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkte susitarė dėl palūkanų, mokėtinų už vėlavimą paskirstyti lėšas už atliktus darbus, dydžio, bet ne dėl procesinių palūkanų už patirtus nuostolius (negautas pajamas), dėl kurių priteisimo šioje byloje buvo pareikštas ieškinys. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkte susitarė ir dėl procesinių palūkanų, negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023.

36. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – be kita ko, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos 120 601,13 Eur sumos.

37. Taigi, ieškovė prašo priteisti sutartines procesines palūkanas ne tik už priteistus 113 763,73 Eur kaip atsakovės neįvykdytą natūra piniginę prievolę, bet ir už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai priteistas 6837,40 Eur sutartines palūkanas, t. y. ieškovė prašo priteisti, be kita ko, ir sutartines procesines palūkanas nuo priteistų sutartinių palūkanų.

38. CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėjo, jog šalys, susitardamos dėl palūkanų, mokėtinų iki visiško prievolės įvykdymo, dydžio, būtų susitarusios ir dėl procesinių palūkanų už priskaičiuotas palūkanas dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti šalių sutartas procesines palūkanas ir už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai priteistas 6837,40 Eur sutartines palūkanas vertintinas kaip nepagrįstas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant šalių sutartas, bet ne įstatymų nustatytas procesines palūkanas, negalima vadovautis įstatymų nustatytų procesinių palūkanų priteisimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, o kartu ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią visais atvejais procesinės palūkanos skaičiuojamos ir už priteistas palūkanas dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo.

41. Atsakovė nepateikė kasacinio skundo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 6837,40 Eur palūkanų priteisimo, kurios buvo apskaičiuotos už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai pagal šalių 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkte sutartų palūkanų dydį, t. y. po 0,1 proc. už kiekvieną dieną. Tačiau atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad vien susitarimo dėl procesinių palūkanų nepakanka, nes kiekvienu atveju turi būti privalomai įvertintas ir procesinių palūkanų dydžio sąžiningumas bei protingumas. Taigi, atsakovė ginčija ieškovės reikalavimą priteisti šalių sutartas procesines palūkanas neįvertinus, ar jų dydis atitinka sąžiningumo bei protingumo principus. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyme nurodytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 38 punktą).

43. Taigi, priteisdamas šalių sutartas, bet ne įstatymų nustatytas procesines palūkanas, kurios yra didesnės negu įstatyme nurodytos, teismas turi įvertinti, be kita ko, ar šalių sutartas procesinių palūkanų dydis neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, ir išspręsti jų dydžio (ne)mažinimo klausimą.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių sutartų procesinių palūkanų, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms, dydžio (ne)mažinimo klausimą, turėtų būti vadovaujamasi ir kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką šalių susitarimas dėl kompensuojamųjų palūkanų, kaip ir susitarimas dėl netesybų, nukreiptas į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl šalių sutartų procesinių palūkanų priteisimo, nevertino, ar šalių sutartų procesinių palūkanų, kurios, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje gali būti priteistos tik už priteistus 113 763,73 Eur, dydis neprieštarauja, be kita ko, sąžiningumo bei protingumo principams, ir nesprendė jų dydžio (ne)mažinimo klausimo. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir, nagrinėdamas bylą, nenustato faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nurodyti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo trūkumai negali būti ištaisyti kasaciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 120 601,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

47. Kasaciniam teismui nusprendus bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų

48. Šioje byloje ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e3K-3-95-403/2024 esmės ir atsakovės pateikto atsiliepimo nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame procese nėra nustatyta byloje dalyvaujančių asmenų teisė pateikti rašytinius paaiškinimus. CPK 355 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik žodinio proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą; kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės pateiktų paaiškinimų nenagrinėti, jų nepriimti ir grąžinti juos ieškovei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (j. a. k. 135007799) iš atsakovės Estijos Respublikoje registruotos įmonės „Leonhard Weiss OÜ“ (j. a. k. 12083348) priteista 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 120 601,13 Eur (vieno šimto dvidešimties tūkstančių šešių šimtų vieno Eur 13 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nepriimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ rašytinių paaiškinimų ir grąžinti jai šį dokumentą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas