Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-62/2012

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01326-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;

50.5 (S)

2012 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Pergamas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Kauno audinių projektas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Pergamas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo teisės į nuomos mokesčio nuolaidą ir delspinigių dydžio bei jų apskaičiavimo pagrįstumo.

2007 m. sausio 9 d. bylos šalys sudarė dvi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuriomis ieškovas išnuomojo atsakovui 190,11 kv. m ir 101,80 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ (sutartys buvo sudarytos atsakovo ir UAB „Akropolis“, kurios teisės ir pareigos perėjo UAB „Karaliaus Mindaugo turtas“, kuri pakeitė pavadinimą į UAB „Kauno audinių projektas“, o 2008 m. liepos 1 d. susitarimu šalys sutarė, kad atsakovė sutinka tęsti sutarčių vykdymą nekeičiant sutarčių sąlygų). Abiejų sutarčių sąlygos iš esmės yra identiškos. Sutartyse nustatyta, kad patalpos išnuomojamos 36 mėn. laikotarpiui; nuomos terminas prasideda 2007 m. vasario 15 d. ir baigiasi 2010 m. vasario 14 d.

2009 m. kovo 31 d. bylos šalys pasirašė du papildomus Sutarčių susitarimus, kuriais susitarė, kad: 1) nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Sutartyse numatytas minimalus nuomos mokestis mažinamas 30 proc.; 2) sumažintas minimalus nuomos mokestis bus taikomas išskirtinai papildomų susitarimų 1 punkte nurodytą laikotarpį; 3) jam pasibaigus ir šalims nesudarius papildomų dokumentų, bus taikomas sutartyse numatytas minimalus nuomos mokestis; 4) sutartyse numatytas nuomos terminas pratęsiamas trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiui, atitinkamai trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu atidedama sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.4 punkte nurodyta nuomos termino pabaigos diena (t. y. nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.). Be to, šalys sulygo, kad papildomų susitarimų 1 punkte numatytas sumažintas minimalus nuomos mokestis ir 3 punkte numatytas nuomos termino pratęsimas bus taikomas, jeigu nuomininkas galutinai, tinkamai ir laiku įvykdys papildomų susitarimų 4 punkte numatytą įsipareigojimą dėl susidariusių skolų likvidavimo. Nuomininkui galutinai, tinkamai ir laiku neįvykdžius papildomų susitarimų 4 punkte numatyto įsipareigojimo, minimalus nuomos mokestis nebus mažinamas ir nuomininkas įsipareigoja kompensuoti nuomotojui skirtumą tarp sutartyse nustatyto minimalaus nuomos mokesčio ir papildomų susitarimų 1 punkte numatyto sumažinto minimalaus nuomos mokesčio; nuomos terminas pasibaigia sutarties Bendrųjų sąlygų 3.4 punkte nurodytą dieną.

Dėl 2009 m. kovo 31 d. papildomų susitarimų sąlygų tinkamo vykdymo byloje ginčo nėra.

Bylos šalys vedė derybas, kad 30 proc. nuolaida nuomos mokesčiui būtų tęsiama toliau, t. y. nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nors naujų papildomų susitarimų bylos šalys nepasirašė, o 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo derinamos susitarimų sąlygos, atsakingi ieškovo atstovai patikino atsakovą, kad nuolaidos nuomos mokesčiui terminas bus pratęstas. Iš pradžių už 2009 m. liepos mėnesį ieškovas buvo išrašęs PVM sąskaitas–faktūras be nuolaidos, vėliau ją pritaikė ir atsiuntė kreditines PVM sąskaitas–faktūras. Už 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius ieškovas atsiuntė PVM sąskaitas–faktūras su nuolaida.

Atsakovas pripažino, kad dėl sunkios ekonominės padėties ne visas sąskaitas apmoka nustatytu laiku. 2009 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 53 atsakovas dar kartą prašė taikyti nuolaidą nuomos mokesčiui, antraip nuomos sutartį prašė nutraukti nuo 2010 m. sausio 1 d.

2009 m spalio 21 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, vėliau – su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 101 301,45 Lt nesumokėto negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio skolos, 5593,79 Lt delspinigių, 12,70 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 1569 Lt žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: ieškovui iš atsakovo priteisė 101 301,45 Lt skolos, 5593,79 Lt delspinigių, 12,70 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1569 Lt žyminio mokesčio.

2010 m. sausio 4 d. atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti visą nuomos mokestį.

2010 m. kovo 16 d. ieškovas patikslino ieškinį ir prašė: 1) priimti ieškovo atsisakymą reikalavimo priteisti iš atsakovo 16 930,59 Lt skolos ir šią civilinės bylos dalį nutraukti; 2) priteisti jam iš atsakovo 84 370,86 Lt skolos ir 5593,79 Lt delspinigių; 3) patenkinti kitus pradiniame ieškinyje pareikštus reikalavimus priteisti palūkanas ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 50 337,10 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, nes atsakovas sumokėjo ieškovui 50 337,10 Lt, papildomai prašė priteisti iš atsakovo 33 406,50 Lt skolą pagal nuomos sutartis ir tas PVM sąskaitas–faktūras, kurių mokėjimo terminas suėjo po ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 16 930,59 Lt skolos, nes, nutraukus nuomos sutartis, buvo atliktas atsakovo sumokėto 6635,16 Lt avanso įskaitymas ir atsakovo pasiūlytos 11 130,89 Lt įrangos perėmimas.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. galutiniu sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą dėl 16 930,59 Lt skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovo 84 370,86 Lt skolos, 5593,79 Lt delspinigių, 12,70 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1349 Lt žyminio mokesčio ir 4600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; sprendimo dalies dėl skolos ir delspinigių (89 964,65 Lt) išieškojimo įvykdymą išdėstė dvylikai mėnesių lygiomis dalimis.

Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka – kas mėnesį mokėti ieškovei nuomos mokestį, papildomą mokestį ir kitas įmokas už naudojimąsi patalpomis. Atsakovui išrašytos PVM sąskaitos–faktūros, atsakovas pretenzijų dėl nuomojamų patalpų ieškovui nepareiškė, tačiau su ieškovu galutinai neatsiskaitė. Atsakovas vėlavo mokėti už nuomą nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio. 2009 m. spalio 28 d. ieškovui kreipusis į teismą su reikalavimu priteisti 101 122,79 Lt skolos (101 301,45 Lt patikslinta skola pagal 2009 m. lapkričio 27 d. ieškinį) atsakovas dalį išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjo, tačiau galutinio sprendimo priėmimo dieną (iki 2009 m. gruodžio 31 d., kada sutartis buvo nutraukta) suėjo dar kelių sąskaitų mokėjimo terminas, todėl ieškovas pagal naujai išrašytas PVM sąskaitas–faktūras patikslino ieškinio sumą.

Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas privalėjo nuomos mokestį skaičiuoti su 30 procentų nuolaida; nurodė, kad atsakovo nuomos mokesčiui buvo taikoma nuolaida, tačiau tam buvo papildomų sąlygų, kurių atsakovas nesilaikė. 2009 m. kovo 31 d. papildomuose šalių sudarytų nuomos sutarčių susitarimuose nustatyta, kad minimalus nuomos mokestis mažinamas 2009 m. balandžio 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpiu. 2009 m. liepos 1 d. papildomi nuomos sutarčių susitarimai, kuriuose aptarta tolimesnė nuolaidos taikymo tvarka ir sąlygos, šalių taip ir nebuvo pasirašyti. Be to, juose buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nenutraukti sutarčių iki 2010 m. liepos 1 d., o nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą, sumažintas nuomos mokestis nebetaikomas (9–10 punktas). Byloje pateiktas atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. prašymas Nr. 53, kuriuo jis pageidauja nutraukti sutartis nuo 2010 m. sausio 1 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai perskaičiavo nuomos mokestį išskaičiuodamas pritaikytą nuolaidą.

Teismas nurodė, kad asmuo, netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti kitai sutarties šaliai netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių 19.4 punkte numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovo skaičiavimu, iki kreipimosi į teismą dienos yra 5593,79 Lt, kuriuos teismas ir priteisė.

Teismas priteisė ir 12,70 procento dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 4 dalis).

Teismas priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio dalies priteisti 16 930,59 Lt skolą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. galutinio sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeitė ir ieškovui iš atsakovo priteistus 5593,79 Lt delspinigius sumažino iki 5287,37 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovo 1500 L atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių sudarytų sutarčių, ankstesnių papildomų susitarimų ir nepasirašytų susitarimų sąlygas, šalių veiksmus derinant savo valią ginčo klausimu, todėl nagrinėjamu atveju padarė teisingas ir pagrįstas išvadas apie būtinumą nuomos mokesčio dydžio keitimą įforminti rašytiniu šalių susitarimu, kurio nesant pagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti sutartimis sulygto nuomos mokesčio.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančios skolos ir delspinigių lentelės duomenų matyti, kad 2009 m. lapkričio 27 d. atsakovas buvo skolingas ieškovui 101 301, 45 Lt sutartimis sulygto nuomos mokesčio, už šią sumą sutartiniai delspinigiai yra 5287,37 Lt, o ne 5593,79 Lt, kaip klaidingai nurodė ieškovas ir priteisė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad dalinis piniginės prievolės įvykdymas bylos teisminio nagrinėjimo metu nelemia netesybų sumažinimo prašomu dydžiu, nes nėra pagrindo spręsti, kad priteistos netesybos, palyginus jas su skolos suma, sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti; pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį neprotingu (akivaizdžiai per dideliu) nagrinėjamu atveju, anot teisėjų kolegijos, nėra.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. galutinio sprendimo dalis, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 27 966,39 Lt skolos, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193–6.195 straipsnius).

Teismas, aiškindamasis šalių tikrąją valią, nenustatė šalių consensus ad idem. Ieškovas, perskaičiavęs nuomos mokestį už 2009 m. liepos mėnesį, atsiuntė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras, kuriose nuomos mokestis buvo apskaičiuotas be 30 proc. nuolaidos. Atsakovui kreipusis į ieškovą telefonu, buvo patvirtinta, kad mokesčio nuolaida pratęsiama, t. y. suteikiama nuo 2009 m. liepos 1 d. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu patvirtino telefonu išsakytą poziciją, o tikslindamas 2009 m. liepos mėnesio nuomos mokestį, atsiuntė kreditines PVM sąskaitas–faktūras. Atsakovui už 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius buvo atsiųstos sąskaitos–faktūros su 30 proc. nuolaida. Teismai esminę reikšmę suteikė 2009 m. liepos 1 d. papildomiems susitarimams, kurie nebuvo pasirašyti. Tai patvirtina, kad teismai nevertino faktinio šalių elgesio, tikrųjų ketinimų, taip pat elgesio po 2009 m. birželio 30 d., patvirtinusių tikrąją šalių valią – consensus ad idem.

PVM sąskaitų–faktūrų išrašymas su apskaičiuota 30 proc. nuomos mokesčio nuolaida po 2009 m. birželio 30 d. arba kreditinių PVM sąskaitų–faktūrų teikimas suteikė kasatoriui pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad tokia nuolaida galios iki 2009 m. gruodžio 31 d. (CK 1.5 straipsnis). Taip pat veikia civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principai. Teismas nesiaiškino, kaip atsakovas galėjo ir turėjo suprasti ieškovo veiksmus.

Ginčo atveju nuomos mokesčio mažinimas galimas pagal CK 6.487 straipsnį ir nėra pažeidžiamas imperatyvusis reikalavimas nekeisti nuomos mokesčio dažniau kaip du kartus per metus (CK 6.487 straipsnio 5 dalis). Nuolaidos suteikimas laikomas nuomos mokesčio pakeitimu vieną kartą, juolab kad ieškovas laikėsi tokio susitarimo ir išrašė nemažai PVM sąskaitų–faktūrų su apskaičiuota 30 proc. nuolaida. Teismų išvada, kad ieškovas pagrįstai perskaičiavo nuomos mokestį, išskaičiuodamas pritaikytą nuolaidą, reiškia šalių valios aiškinimą kaip nesąžiningą atsakovo atžvilgiu, toks aiškinimas prieštarauja CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytoms taisyklėms.

Nuomos sutartys buvo nutrauktos 2010 m. sausio 8 d., tai patvirtina Patalpų perdavimo–priėmimo aktai Nr. 2010/01/08/-01 ir Nr. 2010/01/08/-02. Aktuose grafoje,,pastabos“ pažymėta, kad patalpos perduodamos pasibaigus nuomos sutarties terminui. Nuomos sutartyse buvo nustatytas dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumokėjimas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sutarčių 3.4 punktuose nustatyto nuomos sutarčių pabaigos – 2010 m. vasario 14 d. – buvo likę šiek tiek daugiau kaip vienas mėnuo. Šalys nelaikė nuomos sutarčių nutraukimo anksčiau nustatytų terminų sutarčių pažeidimu. Šiuo atveju atsakovui nebuvo pagrindo remtis CK 6.204 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, nes ieškovas pritaikė nuomos mokesčio nuolaidą, o iki nuomos sutarties pabaigos buvo likę nedaug laiko, todėl tai lėmė atsakovo apsisprendimą nesikreipti į teismą dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo.

2. Dėl sutartinių netesybų dydžio. Teismai nesumažino priteistų delspinigių iki atsakovo prašomo dydžio – 0,02 proc. Teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta). Kasatorius nuolat mokėjo įsiskolintą nuomos mokestį, prievolė buvo iš dalies įvykdyta (50 337,10 Lt). Ginčo metu atsakovas buvo ieškovo kreditorius (6635,16 Lt – pagal nuomos sutartis sumokėtas avansas, 11 130,89 Lt – ieškovo iš atsakovo įsigytos įrangos vertė, šią sumą ieškovas įskaitė).

Papildomai prisiteisdamas sutartimi sulygtus 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovas įgyja pranašumo, palyginti su atsakovu, nes netesybos aiškiai per didelės (36,50 proc. metinių palūkanų). Byla buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, atsakovas neturėjo galimybės pareikšti priešieškinį. Teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką dažniausiai teisingas, protingas ir sąžiningas pripažįstamas 0,02 proc. delspinigių dydis, delspinigius skaičiuojant už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.193–6.195 straipsnius, teisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus dėl nuomos mokesčio nuolaidos taikymo sąlygų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad PVM sąskaitos–faktūros išrašymas yra vienašalis sandoris, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę mokėti nustatyto dydžio užmokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu šalių civilinių teisinių santykių neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Iš šios praktikos darytina išvada, kad, nesant kitokių teisinių santykių atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų, už tris mėnesius ieškovo išrašytos sąskaitos–faktūros su nuolaida nepatvirtina susitarimo fakto ir turinio.

Kasatorius ir ieškovas yra verslininkai, kurie pagal CK 2.4 straipsnio 3 dalį privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jų verslu, saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo (akcininkas) bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Kasatoriaus elgesys ne pagal susiformavusią praktiką ir jam, kaip verslininkui, taikomus standartus lėmė, kad teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principas nesuteikus nuolaidos nebuvo ir negalėjo būti pažeistas.

Kasatorius, akcentuodamas, kad teismai vertino nepasirašytus papildomų susitarimų projektus, nepaaiškino, kodėl šie dokumentai negali būti laikomi įrodymu byloje, aiškiai apibūdinančiu šalių tikruosius ketinimus. Teismas turėjo teisę analizuoti 2009 m. liepos 1 d. papildomus susitarimus, kad išsiaiškintų tikruosius šalių ketinimus dėl nuomos mokesčio nuolaidos suteikimo. Papildomi susitarimai nebuvo šalių pasirašyti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai juos pagal analogiją vertino kaip travaux prepatoires ir jų pagrindu nustatė tikrąją šalių valią dėl nuolaidos nuomos mokesčiui suteikimo sąlygų, todėl nepadarė CK 6.193–6.195 straipsnių aiškinimo pažeidimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tikrieji šalių ketinimai, valia pagrįstai nustatomi remiantis parengiamųjų dokumentų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2009).

2. Teismas tinkamai aiškino CK 6.487 straipsnio 5 dalį, teisingai nustatė ieškovo teisę taikyti nuomos mokestį be nuolaidos. Nutartyje argumentų, kad nuomos mokesčio nuolaidos suteikimas 2009 m. II pusmečiui negalimas dėl to, jog tai prieštarautų CK 6.487 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam draudimui keisti nuomos mokestį daugiau kaip du kartus per metus, nėra.

Kasatorius turėjo suprasti ir suprato, kad nuomos mokesčio nuolaida bus suteikiama tik esant papildomoms sąlygoms. Teismas, pripažindamas ieškovo teisę perskaičiuoti nuomos mokestį be nuolaidos, nepažeidė imperatyvo sutartis aiškinti sąžiningai.

Teismas nepažeidė CK 6.204 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių, nes ginčo atveju šis iš viso nebuvo taikytas. Teismas tik nurodė, kad kasatoriaus elgesys pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas būtų atitikęs bendradarbiavimo principo turinį ir leidęs kasatoriui tikėtis nuomos mokesčio nuolaidos pritaikymo.

Nepagrįstas kasatoriaus bandymas aiškinti, kad sutartys nėra vienašališkai nutrauktos, o pasibaigė suėjus jų terminui. Atsakovo ieškovui siųstame 2009 m. rugsėjo 30 d. prašyme Nr. 53 aiškiai nurodyta, kad sutartys nutraukiamos remiantis 9.2 punktu, t. y. vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nenurodant jokių priežasčių, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius.

3. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Sutartys sudarytos ne prisijungimo, o abipusių derybų būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ir kasatorius, būdami verslininkai ir lygiavertės sutarčių šalys, iš anksto susitarė dėl minimalių nuostolių, kylančių dėl sutarties nevykdymo – dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių. Kasatoriaus teiginys, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų, paremtas absoliučiu dydžiu, tai neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią delspinigiai vertinami kiekvienu konkrečiu atveju, palyginus juos su pagrindinės prievolės dydžiu. Kasatorius nenurodė, kokiose konkrečiai kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad 0,02 proc. delspinigių dydis yra protingas ir taikytinas visiems atvejams.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties faktinio vykdymo – sąskaitų išrašymo ir mokėjimo – kaip vienos iš aplinkybių,

kurios vertinamos taikant sutarčių aiškinimo taisykles

Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193–6.195 straipsnius), aiškindamasis šalių tikrąją valią, nenustatė šalių consensus ad idem.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo išsamią šių taisyklių aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. Faktiniai šalių veiksmai vykdant sutartį ir derybų dėl jos pakeitimo metu yra teisiškai reikšmingi, bet vien jie nenulemia išvados, ar jais sutartis buvo pakeista. Jie yra tik viena iš faktinių aplinkybių. Nustatant tikruosius šalių ketinimus dėl sutarties pakeitimo ir ar toks pakeitimas įvyko, turi būti įvertinama, koks buvo šalių susitarimas dėl sutarties keitimo tvarkos, procedūros ir sutarties pakeitimo įforminimo. Jeigu sutarties pakeitimas turi būti įforminamas dvišaliu pasirašytu susitarimu, kuriame pasisakoma dėl šalių pakeistų teisių ir pareigų, tai vien faktinio pobūdžio veiksmai teismo pripažįstami nepakankamais išvadai, kad sutartis buvo pakeista vien faktinio pobūdžio vykdymo veiksmais.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 9 d. šalių sudarytų ilgalaikės negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygose nenumatyta nuomos mokesčio mažinimo (nuolaidų suteikimo). Vadovaudamosi sutarčių nuostatomis, bylos šalys 2009 m. kovo 31 d. pasirašė du papildomus susitarimus, kuriais susitarė, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. sutartyse numatytas minimalus nuomos mokestis mažinamas 30 proc., taip pat, kad šiam terminui pasibaigus, jeigu nebus sudaryti papildomi susitarimai, bus taikomas sutartyse numatytas nuomos mokesčio dydis. Pasibaigus nuolaidos taikymo terminui, atsakovas siekė lengvatinio mokesčio ir kitam laikotarpiui, ieškovas iš esmės tam neprieštaravo, tačiau nurodė būtinybę dėl to pasirašyti papildomą susitarimą. Bylos šalys vedė derybas dėl 30 proc. nuolaidos nuomos mokesčiui nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikymo, tačiau, nesusitarus dėl kitų papildomo susitarimo sąlygų, šalių valia dėl lengvatinio nuomos mokesčio nebuvo suderinta ir naujo susitarimo šalys nepasirašė. Šie šalių nepasirašyti 2009 m. liepos 1 d. papildomi susitarimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Šalių suderinta valia dėl teisių ir pareigų pagal jų sutarties nuostatas turėjo būti išreikšta objektyvia forma sudarytu abipusiu susitarimu. Kol jo nėra, nėra pagrindo išvadai, kad tikroji šalių valia suderinta ir aiškiai išreikšta. Dėl to, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl būtinumo nuomos mokesčio dydžio keitimą įforminti rašytiniu šalių susitarimu, kurio nesant pagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti sutartimis sulygto nuomos mokesčio. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad, šalims nepasirašius papildomų susitarimų dėl 30 proc. nuolaidos nuomos mokesčiui nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikymo, ieškovo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos–faktūros Nr. 0302, 0303 už 2009 m. liepos mėnesį ir PVM sąskaitos–faktūros su nuolaida už 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius negali būti vertinamos kaip šalių valią dėl nuolaidos nuomos mokesčiui taikymo patvirtinantys įrodymai. Vien šių sąskaitų išrašymo fakto nepakanka išvadai, kad šalys susitarė taikyti nuolaidą ir kitam laikotarpiui. Nors sąskaitos buvo išrašytos, tačiau tai yra apskaitos ir atsiskaitymo dokumentai, rodantys faktinę situaciją, o ne šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą.

Dėl sutartinių netesybų dydžio

Kasatorius teigia, kad teismai nesumažino priteistų delspinigių iki atsakovo prašomo dydžio – 0,02 proc., kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką dažniausiai teisingu, protingu ir sąžiningu pripažįstamas 0,02 proc. delspinigių dydis, delspinigius skaičiuojant už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, kad papildomai prisiteisdamas sutartimi sulygtus 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovas įgyja pranašumo, palyginti su atsakovu, nes netesybos aiškiai per didelės (36,50 proc. metinių palūkanų).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja šios straipsnio normos aiškinimo ir taikymo praktiką. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną (net 36,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje dėl J. V. finansinio reikalavimo pagrįstumo, bylos Nr. 3K-3-173/2006.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. (T. M.) ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Vien abstraktus nurodymas, kad 36 proc. metinių palūkanų yra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios įstatymui, sąžiningumo ir protingumo principams, yra nepakankamas pagrindas pripažinti pažeidimą, dėl kurio kasacinės instancijos teismas turėtų pagrindą panaikinti teismų nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K., J. K. v. V. B., L. B., bylos Nr. 3K-3-628/2008). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. UAB „Šilna“, bylos Nr. 3K-3-386/2010).

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad dalinis piniginės prievolės įvykdymas bylos nagrinėjimo teisme metu nelemia netesybų sumažinimo prašomu dydžiu, nes nėra pagrindo spręsti, kad priteistos netesybos, palyginus jas su skolos suma, sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju, anot teisėjų kolegijos, nebuvo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, pabrėždama, kad, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, ieškovui iš atsakovo priteista 5287,37 Lt delspinigių suma nėra aiškiai per didelė, palyginus su priteistais 84 370,86 Lt skolos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

Kasaciniame teisme patirta 34,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. pažymoje,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Pergamas“ (j. a. k. 141839359) 34,23 Lt (trisdešimt keturis litus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas