S. I. pagal BK 220 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00043-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.8.1; 1.2.18.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko (pranešėjo) ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu S. I. nuteistas pagal

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ Klaipėdos higienos ir sanitarijos centro įrašymo į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą ir pateikimo jas valstybės įgaliotoms institucijoms) S. I. išteisintas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. I. paskirta 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda.

Priteistas iš S. I. civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) 100 346,07 Eur turtinės žalos ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) 5 632,39 Eur turtinės žalos.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteistojo S. I. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. I. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ Klaipėdos higienos ir sanitarijos centro), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeista apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas bausmių subendrinimo klausimas, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. I. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė S. I. paskirta 189 MGL (9 450 Eur) dydžio bauda. Kita apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

1.1. Būdamas Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio ūkininkas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, kuri nustato, kad „ūkininko ūkio apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas“, ir 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo (Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) mokestines prievoles išskaidžius savo ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas, ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė savo ūkio buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas į apskaitą ūkinių operacijų ir pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, ir įtraukė juos į savo ūkio buhalterinę apskaitą:

1.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 4 933 atvejais (1918 + 3015) neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais) iš viso 349 384,80 Eur lėšų gavimo iš piliečių už parduotą mailių pagal Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytas vertes.

1.3. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. apskaitos registre – ūkininko pajamų žurnale neužregistravo iš viso 349 384,80 Eur įplaukų, 66 825,35 Eur mokėtino PVM, 282 559,45 Eur pajamų.

1.4. Be to, ūkininkas S. I. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (nuo 2019 m. gegužės mėnesio už pateiktas prekes suma viršijo 45 000 Eur per paskutinius 12 mėnesių) nepriskaičiavo ir mokesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai) nepateikė kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos FR0608, nedeklaravo 66 825,35 Eur (2019 m. – 34 409,53 Eur, 2020 m. – 32 415,82 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą.

1.5. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 22 atvejais 2-iems darbuotojams 25 281,92 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 16 500 Eur išmokėto darbo užmokesčio, iš jų:

1.6. I. S. už 2019 m. spalio–lapkričio ir 2020 m. vasario–rugsėjo mėnesius 12 640,96 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 8 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.7. G. K. už 2019 m. spalio–lapkričio ir 2020 m. vasario–rugsėjo mėnesius 12 640,96 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 8 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

1.8. Be to, ūkininkas S. I., 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais išmokėdamas iš viso 25 281,92 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d.), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 3 851,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio; į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą – 3 612,77 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 764,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

1.9. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 10 atvejų pagrindė sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, mailiaus įžuvinti pardavimą iš viso už 28 298,60 Eur pagal atitinkamas sąskaitas faktūras, iš jų: Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubui „A“ už 8 155,50 Eur; Lietuvos asociacijai (duomenys neskelbtini) už 5380,50 Eur; (duomenys neskelbtini) asociacijai už 7 174,50 Eur pagal sąskaitas faktūras; (duomenys neskelbtini) bendruomenei už 7 588,10 Eur, ir įtraukė jas į apskaitą.

1.10. 2020 m. sausio 2 d. 4 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, įplaukų gavimą, iš viso 16 597,80 Eur pagal atitinkamus kasos pajamų orderius, iš jų: iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės – 3981,60 Eur; iš (duomenys neskelbtini) asociacijos – 4355,90 Eur; iš Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ – 4354,80 Eur; iš Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) – 3 905,50 Eur, ir įtraukė juos į apskaitą.

1.11. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ūkininko S. I. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. S. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

2.1. Jis, būdamas Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ (teisinė forma – asociacija) prezidentas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo (Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) mokestines prievoles išskaidžius Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas, ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokiančiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ buhalterinę apskaitą:

2.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d. 4 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais) iš viso 81 555,00 Eur įplaukų gavimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

2.3. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 3 atvejais panaudojo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio sąskaitų faktūrų duomenis ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros duomenis, iš viso 48 155,50 Eur, pirkimams pagrįsti, kuriose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė jas į apskaitą.

2.4. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais, iš viso 44 354,80 Eur, pagrindė lėšų išmokėjimą, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

2.5. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. S. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

3.1. Jis, būdamas Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) administratorius, būdamas pagal 2019 m. vasario 1 d. jam suteiktą įgaliojimą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo (Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) mokestines prievoles išskaidžius Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas, ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokiančiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą:

3.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 5 atvejais pagrindė iš viso 53 805 Eur įplaukų gavimą kasos pajamų orderiais (kvitais), kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, ir įtraukė juos į apskaitą.

3.3. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 2 atvejais panaudojo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio sąskaitų faktūrų duomenis ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros duomenis iš viso 45 380,50 Eur pirkimams pagrįsti, jose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė jas į apskaitą.

3.4. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais, iš viso 43 905,50 Eur, pagrindė lėšų išmokėjimą, juose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė juos į apskaitą.

3.5. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. S. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

4.1. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės (teisinė forma – asociacija) valdybos pirmininkas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo (Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) mokestines prievoles išskaidžius Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas, ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokiančiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į (duomenys neskelbtini) bendruomenės buhalterinę apskaitą:

4.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. 7 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais) iš viso 75 881 Eur įplaukų gavimą, juose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė juos į apskaitą.

4.3. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 3 atvejais panaudojo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio sąskaitų faktūrų duomenis ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros duomenis iš viso 47 588,10 Eur pirkimams pagrįsti, jose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė jas į apskaitą.

4.4. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais, iš viso 43 981,60 Eur, pagrindė lėšų išmokėjimą, juose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė juos į apskaitą.

4.5. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5. S. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) asociacijos apgaulingos buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

5.1. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) asociacijos administratorius, būdamas pagal 2019 m. vasario 1 d. jam suteiktą įgaliojimą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje tyčia, turėdamas tikslą sumažinti savo (Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio) mokestines prievoles išskaidžius Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas, ūkio subjektų (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės), faktiškai nevykdžiusių ūkinės veiklos, vardu apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) asociacijos buhalterinę apskaitą, pagrįsdamas neįvykusias ūkines operacijas pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuose apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pateikdamas šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) asociacijos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui J. V., nesuvokiančiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė juos į (duomenys neskelbtini) asociacijos buhalterinę apskaitą:

5.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. 4 atvejais pagrindė kasos pajamų orderiais (kvitais) iš viso 71 745 Eur įplaukų gavimą, juose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė juos į apskaitą.

5.3. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 2 atvejais panaudojo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio sąskaitų faktūrų duomenis ir 1 atveju panaudojo „International union of young farmers“ sąskaitos faktūros duomenis iš viso 47 174,50 Eur pirkimams pagrįsti, jose nurodytos žinomai tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė juos į apskaitą.

5.4. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. 5 atvejais kasos išlaidų orderiais, iš viso 44 355,90 Eur, pagrindė lėšų išmokėjimą, juose nurodė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal jų rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir įtraukė juos į apskaitą.

5.5. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) asociacijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. S. I. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio įrašymo į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą ir pateikimo jas valstybės įgaliotoms institucijoms) nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

6.1. Jis, būdamas savo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio ūkininkas, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 19 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“, 40 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų“, 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą“, 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad „neapmokestinamos pajamos <...> pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju“, 182 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: pajamų mokesčio kreditas yra lygus metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000))“, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį <...>. Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos)“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 29 668,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktų į apskaitą 349 384,80 Eur pajamų, gautų už mailiaus pardavimą, ir siekdamas išvengti sumokėti 336,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtraukto į apskaitą už 2020 m. kovo mėnesį 2281,96 Eur priskaitytino darbo užmokesčio, iš viso 30 005,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, mokamo į valstybės biudžetą, įrašė į savo (S. I.) deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą:

6.2. Į 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, t. y. nurodydamas lentelėje „Žemės ūkio veiklos pajamos (35)“ 170 810,77 Eur (205 220,30 Eur pajamų – 34 409,53 Eur PVM) mažesnę žemės ūkio veiklos pajamų sumą ir žemės ūkio veiklos pajamų sumą įmokų bazei apskaičiuoti, 51 243,23 Eur mažesnę žemės ūkio veiklos išlaidų sumą bei 17 935,13 Eur mažesnę apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.

6.3. Į 2020 metų pajamų mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, t. y. nurodė lentelėje „Žemės ūkio veiklos pajamos (35)“ 111 748,68 Eur (144 164,50 Eur pajamų – 32 415,82 Eur PVM) mažesnę žemės ūkio veiklos pajamų sumą ir žemės ūkio veiklos pajamų sumą įmokų bazei apskaičiuoti, 33 524,60 Eur mažesnę žemės ūkio veiklos išlaidų sumą ir 11 733,61 Eur mažesnę apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.

6.4. Į 2020 metų kovo mėnesio mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma FRGPM313) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo turtą, t. y. nurodė 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ iš viso 2281,96 Eur mažesnę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų sumą ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...> suma“ nurodė iš viso 336,98 Eur sumas ir nesumokėjo jų į valstybės biudžetą. Tačiau ūkininkas S. I. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių, 2020 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313) ir nedeklaravo 22 999,96 Eur (25 281,92 – 2 281,96) išmokėtų išmokų bei 3 515 Eur (3 851,98 – 336,98) gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą.

6.5. Taip pat ūkininkas S. I. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. neteikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir nedeklaravo 25 281,92 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir mokėtinų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 3 612,77 Eur socialinio draudimo įmokų bei 1 764,66 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

7. S. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ Klaipėdos higienos ir sanitarijos centro įrašymo į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą ir pateikimo jas valstybės įgaliotoms institucijoms), o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ Klaipėdos higienos ir sanitarijos centro), tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Nuteistasis S. I. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

8.1. Teismai, vertindami nuteistojo veiką, nepagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) specialistų išvadomis, nors jos buvo parengtos neištyrus visos partnerių (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos) vykdytos ūkinės ir finansinės veiklos, o apsiribojus tik atskirų (vežamų gyvūnų važtaraščių) dokumentų formaliu vertinimu. Išskiriami tokie išvadų trūkumai: 1) specialistai netyrė partnerių ūkinės finansinės veiklos, o tik analizavo pasirinktus apskaitos dokumentus; 2) specialistai nevertino, kad savanoriai V. R. ir Ž. Z. visus gautus pinigus įnešė į atitinkamų nevyriausybinių organizacijų kasas, o šį faktą patvirtino savo parašais partnerių kasos pajamų orderiuose, nenurodė, kurie konkretūs kasos pajamų orderių rekvizitai neatitinka tikrovės; 3) specialistai neįvertino, kad kiekviename partnerių kasos pajamų orderyje yra nurodytos atitinkamų vežamų gyvūnų važtaraščių datos, kurios fiksuoja realiai vykdytą jungtinę veiklą pagal 2019 m. vasario 1 d. aktą; 4) specialistai nepatikrino, ar savanorių gautos pinigų sumos už pagal važtaraščius pristatytas ir faktiškai fiziniams asmenims parduotas įžuvinimo kapsules atitinka partnerių išrašytus kasos pajamų orderius; 5) specialistai neįvertino, kad tarp S. I. akvakultūros ūkio ir partnerių neegzistavo klasikiniai pirkimo–pardavimo santykiai, kai prekės perduodamos ir už jas nedelsiant atsiskaitoma, o egzistavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti komisinės (konsignacinės) prekybos santykiai, pagal kuriuos partneriai veikė kaip komisionieriai, neįgiję nuosavybės teisės į prekes, o galutiniai atsiskaitymai su Akvakultūros ūkiu vyko tik realizavus prekes galutiniams gavėjams; 6) specialistai neįvertino, kad jiems buvo pateiktas savanorio V. R. apklausos protokolas, kuriame jis buvo apklaustas tik dėl savo asmeninės veiklos pagal verslo liudijimą ir jo savanoriškos veiklos VšĮ Klaipėdos higienos ir sanitarijos centre, o ne dėl savanoriškos veiklos partnerių vykdomoje jungtinėje veikloje; 7) specialistai neinicijavo savanorio V. R. apklausos dėl jo savanoriškos veiklos Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klube „A“, (duomenys neskelbtini) asociacijoje, (duomenys neskelbtini) bendruomenėje bei Lietuvos asociacijoje (duomenys neskelbtini), nors kita šių savanorė – kurjerė-įžuvintoja Ž. Z., kuri tiek atskirai, tiek kartu su V. R. vykdė išvežiojamąją prekybą įžuvinimo kapsulėmis, pateikė tyrimui abiejų savanorių pasirašytus kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad pajamos buvo įneštos į atitinkamų Nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) kasas (t. 6, b. l. 33–52); 8) specialistai ir teismai neįvertino, kokiu teisiniu statusu ir kokiu teisiniu pagrindu savanorių parašai buvo pateikti partnerių kasos pajamų orderiuose; 9) specialistai netyrė vežamų gyvūnų važtaraščių ir nevertino jų teisinės reikšmės; 10) specialistai neišsamiai tyrė Akvakultūros ūkio partneriams išrašytas sąskaitas faktūras ir neįvertino, kad šios sąskaitos faktūros buvo išrašytos už prekes, kurios jau buvo parduotos galutiniams jungtinės veiklos gavėjams. Tokios specialistų išvados, parengtos neištyrus reikšmingų faktinių aplinkybių ir realiai vykdytos ūkinės veiklos, pagal baudžiamojo proceso nuostatas negali būti laikomos leistinais ir patikimais įrodymais, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, tačiau teismai šių išvadų nevertino kritiškai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas net atsisakė apklausti išvadas pateikusius specialistus, o apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistojo prašymo paskirti byloje ekspertizę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės ginčyti specialistų išvadų.

8.2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 183 straipsnio 3 dalis, nes liudytojų parodymai užfiksuoti netiksliai, ne pažodžiui. Tai patvirtino ir 2024 m. rugsėjo 16 d. vykusio posėdžio metu apklausta FNTT vyr. tyrėja I. Solodkova (trumpino sakinius ir fiksavo ne visą liudytojų pasakytą informaciją), taip pat 2022 m. rugpjūčio 18 vykusio posėdžio metu apklausti liudytojai A. M., G. P. ir V. R. (t. 20, b. l. 23, 28–32) bei nuteistojo pateiktos pastabos prie protokolų. Nepaisydami to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių esminių BPK 183 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepašalino, neatmetė neteisėtai užfiksuotų liudytojų parodymų ir jais rėmėsi, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas dėl leistinų įrodymų. Be to, byloje buvo remtasi įrodymais asmenų (partnerių narių, kitų NVO organizacijų darbuotojų ar savanorių), kurie nedalyvavo partnerių vykdytoje ūkinėje ir komercinėje veikloje, susijusioje su įžuvinimo kapsulių realizavimu, pinigų priėmimu, kasos dokumentų pildymu ar pajamų apskaita, todėl negalėjo turėti tiesioginių žinių apie savanorių vykdytą faktinę veiklą. Taip buvo iškreiptas įrodymų vertinimo procesas ir sudarytos prielaidos sprendimus grįsti netiesioginiais, su realia veikla nesusijusiais parodymais.

8.3. Teismai neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiką, nes neatskyrė jungtinės veiklos pagal 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sudarymo sprendimą (aktą) nuo individualios nuteistojo veiklos, taip priskirdami nuteistajam kitų jungtinės veiklos subjektų veiksmus bei pajamas. Teismai neanalizavo jungtinės veiklos teisinės prigimties, jos tikslų, funkcijų pasidalijimo tarp konsorciumo dalyvių, taip pat viešosios naudos aspekto, kylančio iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio ir aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių atkūrimo tikslų, nors nagrinėjama veikla buvo susijusi su vandens telkinių įžuvinimu, kuris objektyviai neįmanomas be mailiaus tiekėjo. Taigi teismai ignoravo jungtinės veiklos modelį ir pritaikė baudžiamąją teisę neatsižvelgdami į veiklos teisinį kontekstą.

8.4. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nemotyvuotas, į esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai nepašalinti. Teismai netyrė nuteistąjį teisinančių parodymų, neanalizavo apeliacinio skundo argumentų dėl jungtinės veiklos teisinės prigimties, komisinės (konsignacinės) prekybos modelio taikymo, pajamų priskyrimo faktinio pagrindo, savanorių teisinio statuso, kasos pajamų orderių ir važtaraščių teisinės reikšmės, taip pat dėl neteisėto liudytojų parodymų protokolavimo ir netinkamų įrodymų naudojimo. Teismai apsiribojo abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepateikė argumentuoto atsakymo į konkrečius apeliacinio skundo argumentus ir perrašė kaltinamojo akto teiginius. Toks pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvavimas neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos teismo sprendimas turi būti aiškus, išsamus ir pagrįstas, taip pat pažeidžia BPK 331 straipsnyje įtvirtintą apeliacijos paskirtį – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8.5. Ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios neteisingai identifikavo nagrinėjamų civilinių santykių prigimtį, nagrinėdami juos kaip klasikinį pirkimą–pardavimą, nors egzistavo jungtinės veiklos santykiai pagal 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sudarymo sprendimą (aktą). Šie santykiai atitinka komisinės (konsignacinės) prekybos modelį, o ne klasikinį pirkimą–pardavimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė paskirti 2019–2020 m. jungtinės veiklos dalyvių ūkinės ir finansinės veiklos ekspertizę, pateikiant ekspertams visą bylos medžiagą ir suformuluojant konkrečius klausimus, tiesiogiai susijusius su jungtinės veiklos teisine prigimtimi, komisinės (konsignacinės) prekybos modelio taikymu, faktinių veiklos subjektų identifikavimu, pajamų gavimo ir apskaitos pagrindu, savanorių teisiniu statusu bei civilinių santykių kvalifikavimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių prašymų netenkino, nepasisakė nė dėl vieno iš suformuluotų ekspertams klausimų, nepateikė motyvų, kodėl tokia ekspertizė nereikalinga, ir faktiškai atsisakė patikrinti pareiškėjo nurodytą jungtinės veiklos ir komisinės prekybos modelį, nors būtent nuo šio teisinio santykio identifikavimo priklausė veikos kvalifikacija.

8.6. Taip pat byloje neteisingai identifikuotas išvežiojamosios prekybos įžuvinimo kapsulėmis subjektas, nepagrįstai priskiriant šią veiklą nuteistajam S. I.; priešingai, ši veikla vykdyta nevyriausybinių organizacijų jungtinės veiklos pagrindu pagal 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sudarymo sprendimą (aktą).

8.7. Teismai netyrė, kad vykdyta jungtinė veikla; neatskyrė, kas priėmė grynuosius pinigus; kas šias pajamas užpajamavo; kas išrašė sąskaitas už patiektą mailių. Nepaneigta, kad įžuvinimo kapsules galutiniams pirkėjams fiziškai vežė ir pardavinėjo ne nuteistasis, o savanoriai V. R. ir Ž. Z.; gautos lėšos buvo perduodamos nuteistajam ne asmeniškai, o kaip šių nevyriausybinių organizacijų administratoriui (kasininkui); lėšos buvo įnešamos (tai patvirtinta savanorių parašais) į atitinkamų nevyriausybinių organizacijų kasas ir ten apskaitomos; tik po to nuteistasis, kaip mailiaus augintojas ir tiekėjas, išrašydavo savo Akvakultūros ūkio sąskaitas jungtinės veiklos partneriams, suteikdamas prekybinę (komisinę / konsignacinę) nuolaidą. Ši veiksmų seka atitinka jungtinės veiklos ir komisinės (konsignacinės) prekybos modelį, kai komisionierius realizuoja prekes galutiniam pirkėjui savo vardu arba atstovaujamo subjekto vardu, gautos lėšos priklauso komitentui ar realizuojančiam subjektui iki tarpusavio atsiskaitymo, o tiekėjas (komitentas) neprivalo ir neturi teisės tiesiogiai pajamuoti galutinio pirkėjo sumokėtų lėšų savo kasoje. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis sukūrė mechanizmą, kad nereikėtų registruotis kaip PVM mokėtojui, ir taip siekė išvengti PVM, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.

8.8. Teismai, kvalifikuodami nuteistojo veiksmus, nevertino ir netaikė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2, 7 ir 8 straipsnių nuostatų, nors byloje nagrinėjamos NVO pagal savo teisinį statusą yra paramos objektai (paramos teikimo adresatai) ir vykdo visuomenei naudingą veiklą. 2019–2020 m. šių nevyriausybinių organizacijų ūkinę ir organizacinę veiklą vykdė tik trys savanoriai, t. y. administratorius S. I. bei kurjeriai-įžuvintojai V. R. ir Ž. Z., o ne šių organizacijų nariai ir kitų asociacijų savanoriai arba darbuotojai, kurie buvo apklausti kaip liudytojai. Neįvertinus Labdaros ir paramos įstatymo taikymo galimybės, visa nagrinėjama veikla buvo nepagrįstai kvalifikuota kaip komercinė ir dirbtinai susieta su tariamu PVM mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą vengimu. Neteisingai identifikavus civilinių santykių teisinę prigimtį, buvo nepagrįstai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

8.9. Teismai vadovavosi sąlyginėmis FNTT specialistų išvadomis, kuriose buvo pateiktos hipotetinės prielaidos, kad jeigu NVO nepirko mailiaus iš Akvakultūros ūkio ir jeigu jo nepardavė fiziniams asmenims, tuomet apskaitos dokumentuose užregistruotos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės ir pagal tokius dokumentus neįmanoma nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Nors S. I. buvo inkriminuota, kad jis pats pardavė mailių fiziniams asmenims (galutiniams pirkėjams), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausti visi mailiaus pirkėjai, jie vieningai parodė, jog: S. I. asmeniškai nepažįsta, su juo jokių sandorių nesudarė; mailių pirko iš NVO savanorių – kurjerių-įžuvintojų, mailius buvo perkamas ne kaip maisto produktas, o vandens telkiniams įžuvinti; pirkimas vyko lauko sąlygomis, sutartose vietose, vandens telkiniuose ar šalia jų, o ne per S. I. ūkį ar prekybos vietą. Teismai šių liudytojų parodymų tinkamai neįvertino, jų neanalizavo kartu su specialistų išvadomis, todėl toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų, abejonės buvo aiškinamos ne nuteistojo naudai, pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnį ir BPK 44 straipsnį.

8.10. Teismai pažeidė trečiųjų asmenų – NVO – teises, nes pasisakė apie jų veiklą ir buhalterinę apskaitą, nors jie nebuvo pripažinti nei kaltinamaisiais, nei civiliniais ieškovais ar atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis ir neturėjo jokių procesinių galimybių pasisakyti ar gintis (BPK 20, 44 straipsniai) (t. 20, b. l. 119–121). Be to, bylos medžiagoje buvo pateikti šių organizacijų įgaliojimai S. I. atstovauti joms teismuose, tačiau teismai į tai nereagavo, jokio procesinio sprendimo nepriėmė. Taip buvo pažeisti teisės aiškumo, teisės būti išklausytam ir teisingo proceso principai, kylantys iš Konstitucijos 30 ir 31 straipsnių, taip pat BPK 44 straipsnyje įtvirtinta teisė ginti savo teises ir teisėtus interesus teismo procese; be to, teismų nepasisakymas dėl įgaliojimų teisinio statuso pažeidžia ir BPK 305 straipsnį, nes teismų sprendimuose nepateikiami tinkami motyvai, kodėl atstovavimas nebuvo įgyvendintas.

8.11. Teismai, pripažindami S. I. kaltu, rėmėsi prielaidomis apie trečiųjų asmenų partnerių tariamai „deklaratyvią“ veiklą. Pažymėtina, kad visi partneriai už nagrinėjamą 2019–2020 m. laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka teikė patvirtintas metines veiklos ir finansines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Juridinių asmenų registrui (Registrų centrui); nė viena iš šių kompetentingų institucijų nenustatė apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų neatitikties faktinei veiklai, nepriėmė sprendimų dėl teisės aktų pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms, teismų teiginiai apie deklaratyvią partnerių veiklą neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų gavęs pajamas iš fizinių asmenų ar kad jis būtų dalyvavęs priimant pinigus iš galutinių įžuvinimo paslaugų gavėjų, taip pat byloje nėra priimta jokių procesinių sprendimų dėl partnerių, kuriais būtų pripažinta, jog jų veikla buvo neteisėta, arba kad jų apskaitos ar veiklos dokumentai būtų pripažinti netikrais.

8.12. Teismai neatskyrė duomenų tvarkymo veiklos nuo finansinės apskaitos, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai rodė, kad dalis veiksmų, susijusių su važtaraščių išrašymu ir naudojimu, buvo atliekami duomenų tvarkymo, o ne finansinės apskaitos tikslais. Pagal 2019–2020 m. galiojusį teisinį reguliavimą, (duomenys neskelbtini) asociacija veikė kaip duomenų tvarkytojas, tvarkantis vandens telkinių savininkų ir naudotojų duomenis jungtinės veiklos vykdymo tikslais. Ši veikla buvo vykdoma pagal galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) nuostatas. Duomenų tvarkytojo atliekami techniniai veiksmai (duomenų rinkimas, sisteminimas, susiejimas ir dokumentavimas) pagal savo teisinę prigimtį negali būti laikomi finansinės apskaitos veiksmais, taip pat nesukuria pagrindo priskirti pajamas tam subjektui, kuris vykdo duomenų tvarkymą. Nepaisydami to, FNTT specialistai ir teismai neteisingai sutapatino duomenų tvarkymo veiklą su finansine apskaita, priskirdami visus važtaraščius nuteistojo Akvakultūros ūkio apskaitos dokumentams ir pagal juos apskaičiuodami nuteistojo S. I. pajamas. Taigi teismai neatskyrė skirtingų teisinio reguliavimo sričių (duomenų tvarkymo ir finansinės apskaitos) ir taip pažeidė BPK 20, 305 ir 331 straipsnius.

8.13. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnį, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo pateiktų įrodymų prieštaringumo; dėl faktinių duomenų ir dokumentų iškraipymo; dėl FNTT specialistų išvadų neišsamumo ir netinkamumo; dėl jungtinės veiklos (konsorciumo) santykių teisinės prigimties; dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos ir savanorių statuso; dėl veterinarinių reikalavimų netaikymo galutiniam įžuvinimui; dėl išteisinamųjų įrodymų nevertinimo pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino kaltinimo įrodymų tarpusavio prieštaravimų, nurodytų apeliaciniame skunde; nenagrinėjo teisinamųjų įrodymų; nepasisakė dėl skunde nurodytų teisės aktų, įskaitant ES teisę, taikymo; nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių ir teisinių klaidų; nesuteikė galimybės apklausti FNTT specialistus, kurie tyrė partnerių ūkinę finansinę veiklą (apklausta tik specialistė R. Bazilienė). Toks apeliacinio skundo argumentų ignoravimas bei atsisakymas tirti įrodymus reiškia, kad apeliacinis teismas neatliko jam pavestos kontrolinės funkcijos, neįgyvendino BPK 331 straipsnyje įtvirtintos apeliacijos paskirties ir priėmė sprendimą, kuris neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimo.

8.14. Nurodoma, kad buvo nepagrįstai tenkintas „Sodros“ civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo 5632,39 Eur kaip neapskaitytas darbo užmokestis, nes savanoriai G. K. ir I. S. savo veiklos nuteistojo Akvakultūros ūkyje nevykdė, jų veikla neteisingai įvertinta kaip darbo santykiai. Apeliaciniame skunde buvo aiškiai nurodyta, kad nuo 2020 m. įžuvinimo kapsulių gamybą vykdė pati (duomenys neskelbtini) asociacija pagal 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sudarymo sprendimo (akto) 3.2 papunktį (t. 13, b. l. 196). Pažymima, kad minėti savanoriai 2019 m. atliko praktiką ir savanoriavo Klaipėdos apskrities jaunųjų ūkininkų sąjungos akvakultūros ūkyje, o 2020 m. – (duomenys neskelbtini) asociacijoje pagal savanoriškos veiklos atlikimo rašytines sutartis; jiems mokėti dienpinigiai buvo išmokami pagal sutartis su atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Šias aplinkybes patvirtina FNTT vyr. specialistės D. Bruožienės 2021 m. spalio 22 d. išvados (t. 13, b. l. 66, 72). Neteisingas savanorių veiklos vertinimas buvo padarytas todėl, kad specialistai nuteistojo registruotam ūkiui pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintą Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą, o ne Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, kuris šiuo atveju buvo taikytinas. Tai sudaro esminį teisės akto taikymo prieštaravimą, kuris nebuvo pašalintas pirmosios instancijos teisme, į šį argumentą taip pat neatsakė apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 331 straipsnį.

8.15. FNTT specialistai nepagrįstai visus važtaraščius priskyrė nuteistojo Akvakultūros ūkio apskaitai, nors jie nėra apskaitos dokumentai. Tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau nenurodė, kad FNTT specialistai suklydo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą ir paskirti ūkinės finansinės veiklos ekspertizę. Atsisakydamas atlikti prašytą įrodymų tyrimą ir paskirti ekspertizę, apeliacinis teismas neįgyvendino apeliacijos paskirties, nustatytos BPK 331 straipsnyje, neužtikrino visapusiško bylos aplinkybių įvertinimo pagal BPK 20 straipsnį. Be to, teismų atsisakymas tirti kaltinamąjį teisinančius parodymus motyvuojant tuo, kad jis galės savo poziciją išdėstyti baigiamojoje kalboje, neatitinka BPK nuostatų, nes baigiamoji kalba nėra įrodymų tyrimo stadija ir negali pakeisti teismo pareigos tirti bei vertinti pateiktus įrodymus.

8.16. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad nuteistasis S. I. būtų pardavęs mailių fiziniams asmenims ar kad būtų gavęs iš jų pinigus ir jų neužpajamavęs savo ūkio apskaitoje; apklausti atitinkami asmenys taip pat nepatvirtino šio fakto. Nepaisant to, jis buvo nuteistas už tariamą lėšų neužpajamavimą savo Akvakultūros ūkio apskaitoje, nors byloje nebuvo nustatyta nė vieno konkretaus pajamų gavimo fakto. Teismai padarė nepagrįstą prielaidą, kad nuteistasis gavo pajamas vien todėl, kad mailius buvo realizuotas vykdant jungtinę veiklą.

8.17. Teismai nepašalintas abejones aiškino pareiškėjo nenaudai, remdamiesi FNTT specialistų sąlyginėmis (hipotetinėmis) išvadomis, nors pagal baudžiamojo proceso principus visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Baudžiamojoje teisėje atsakomybė už apskaitos pažeidimus negali kilti nesant nustatyto fakto, kad asmuo faktiškai gavo iš kitų asmenų pajamas, todėl teismų sprendimai dėl šios dalies buvo grindžiami ne faktais, o prielaidomis, tai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnyje, taip pat BPK 20 ir 44 straipsnius. Toks procesinis požiūris pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir sudaro esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes teisė į gynybą apima ne vien galimybę pasisakyti, bet ir teisę pateikti įrodymus bei reikalauti, kad teismas juos realiai ištirtų ir įvertintų. Gynybos teisė negali būti redukuojama iki formalaus pasisakymo baigiamojoje kalboje, kai įrodymai nėra įtraukiami į įrodymų visumą ir netampa teismo sprendimo vertinimo objektu.

9. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Virginija Tilvikienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

9.1. Priešingai negu teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir konstatavo, kad S. I. veikos tinkamai kvalifikuotos: dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio; dėl Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“; dėl Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini); dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės; dėl (duomenys neskelbtini) asociacijos – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o nusikalstama veika dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme esminių BPK pažeidimų padaryta nebuvo. Kasacinio skundo teiginiai, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, šališkai išnagrinėjo bylą, neatitinka tiesos.

9.2. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dar kartą išanalizuota byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo, patikimumo, jų įrodomosios reikšmės, apklausti specialistai ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus iš esmės vertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad surinktų įrodymų pakanka daryti vienareikšmei ir kategoriškai išvadai dėl S. I. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai atkartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos išsamius atsakymus yra pateikęs apeliacinės instancijos teismas.

9.3. Kasatorius nepagrįstai nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai buvo fiksuojami ne pažodžiui, savaip interpretuodamas teisme kaip liudytojos apklaustos FNTT vyr. tyrėjos I. Solodkovos parodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokoluose yra užfiksuoti liudytojų parodymai. S. I. ir jo gynėjui, taip pat kaip ir kitiems proceso dalyviams, buvo suteikta teisė užduoti liudytojams klausimų, jie šia teise pasinaudojo, taip pat teikė pastabas. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais teismo posėdžių protokolais, neaptikta duomenų, neva nuteistasis S. I. tik baigiamųjų kalbų metu galėjo pasisakyti dėl įrodymų tyrimo atlikimo. Teismo posėdžiuose nuteistajam nebuvo apribota teisė pasisakyti dėl įrodymų tyrimo tvarkos ar teikti prašymus; teismų tik buvo pateikta pastaba, jog nuteistasis S. I. ir jo gynėjas savo poziciją dėl įrodymų tyrimo rezultatų ir jų vertinimo galės išsamiau pasisakyti baigiamųjų kalbų metu. Dėl nuteistojo ir jo gynėjo prašymų skirti teismo ekspertizę pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė nutartį, kuria netenkino prašymo, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, jog kaltinamojo ir jo gynybos kvestionuojamos specialistų išvados būtų nepagrįstos, prieštaraujančios kitai tyrimo medžiagai ar būtų esminių prieštaravimų dėl atliktų tyrimo išvadų. Taigi, nuteistojo S. I. procesinės teisės ar teisė į gynybą pažeistos nebuvo, o bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė nešališkas teismas.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, dėl šios nuosprendžio dalies apylinkės teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo iš esmės pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Šią skundžiamo nuosprendžio dalį teismas pagrindė ne prielaidomis ir (ar) selektyviai parinktais įrodymais, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma.

9.5. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, teismai patikimai nustatė, kad dėl to, jog S. I. apgaulingai tvarkė Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio, Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) asociacijos finansinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti šių subjektų veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. – Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio, nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini) bendruomenės, nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini) asociacijos. Tai patvirtinta informatyvūs pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ištirti įrodymai ir jų visuma, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti, ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą išanalizuoti ir įvertinti liudytojų parodymai.

9.6. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sudarymo sprendimu buvo tik imituojama Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikla vykdant įžuvinimo veiklą, kuria realiai užsiėmė ūkininko S. I. Akvakultūros ūkis. Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijos, (duomenys neskelbtini) bendruomenės vardu veikė S. I., kaip ir Akvakultūros ūkiui. Minėtos organizacijos 2019 m. vasario 1 d. akte nurodytai įžuvinimo veiklai vykdyti neturėjo nei patirties, nei darbo jėgos, nei veterinarinio patvirtinimo auginti mailių ir (ar) laikinai laikyti, nei darbo priemonių. Be to, įžuvinimo veikla nebuvo numatyta šių organizacijų veiklos dokumentuose ir, kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, nurodytų organizacijų nariai, jie nedalyvavo įžuvinimo veikloje, jų veikla apsiribojo šių organizacijų steigimo dokumentuose nustatytų tikslų įgyvendinimu. Be to, Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubas „A“, Lietuvos asociacija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacija, (duomenys neskelbtini) bendruomenė nebuvo ir išvežiojamosios prekybos įžuvinimo kapsulėmis organizatoriai, vykdytojai ir realizuotojai, nes bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubas „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacija, (duomenys neskelbtini) bendruomenė pačios neturėjo įžuvinimo kapsulių ir nepriiminėjo užsakymų, jų nevykdė.

9.7. Reikia pažymėti ir tai, kad nors pats kasatorius akcentuoja jungtinę veiklą, tačiau šiuo atveju akivaizdu ir tai, kad sudarant 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sutartį Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubas „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenė realiai jokios veiklos nevykdė, pajamų vykdyti žuvivaisos projektams neturėjo ir šių organizacijų nariai piniginių įnašų tokiai veiklai vykdyti neįnešė. Tai akivaizdžiai parodo Akvakultūros ūkio, kuriam atstovavo nuteistasis, siekį per paties vadovaujamas organizacijas Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubą „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociaciją, (duomenys neskelbtini) bendruomenę perskirstyti Akvakultūros ūkio žuvivaisos veiklos pajamas, išvengiant registravimosi kaip PVM mokėtojui bei mokėtino PVM ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Taigi, teismai teisingai identifikavo išvežiojamosios prekybos įžuvinimo kapsulėmis subjektą ir pagrįstai šią veiklą priskyrė ūkininkui S. I..

9.8. Taip pat kasaciniame skunde daug akcentuojama apie komisinės prekybos modelį, tačiau pirmiausia šių organizacijų steigimo dokumentuose nebuvo nurodyta tokio pobūdžio ekonominė veikla ir, kaip pirmiau pažymėta, veiklai vykdyti jos neturėjo nei finansinių, nei kitokių galimybių, o šioms organizacijoms atstovavo tik S. I.. Kasatorius taip pat nepagrįstai akcentuoja, kad tokia įžuvinimo veikla teismų turėjo būti vertinama kaip visuomenei naudinga aplinkosauginė veikla, tačiau akivaizdu, jog būtent kasatoriaus nurodytos nevyriausybinės organizacijos tiesiogiai visuomenei naudingos aplinkosauginės veiklos nevykdė, o tokios veiklos naudingumo vertinimas neturi jokios reikšmės vertinant BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus.

9.9. Be to, kasatoriaus kasacinio skundo argumentai dėl nevyriausybinių organizacijų nepatraukimo baudžiamojon atsakomybėn neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi šios organizacijos buvo naudojamos įgyvendinant S. I. sukurtą mechanizmą neva vykdant 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sutartį. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad nors nevyriausybinės organizacijos kaip juridiniai asmenys nebuvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už su šiais juridiniais asmenimis susijusius BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas fizinis asmuo – šių organizacijų įgaliotas asmuo, vadovas S. I.

9.10. Kasatorius kasaciniame skunde kritikuoja FNTT specialisto išvadas (2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada (dėl Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio); 2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada (dėl Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“); 2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada (dėl Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. gruodžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas ir 2021 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada (dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenės); 2021 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada (dėl (duomenys neskelbtini) asociacijos), abejojama šių specialisto išvadų teisėtumu ir pagrįstumu, teigiama, kad apsiribota tik atskirų apskaitos dokumentų formaliu vertinimu ir kad išvados yra paremtos tik specialistų prielaidomis dėl galimų Akvakultūros ūkio ir nevyriausybinių organizacijų padarytų nusikalstamų veikų. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Nė vienam teismui nekilo abejonių, jog minėtos specialisto išvados atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus, jose padarytų išvadų pagrįstumą patikimai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustos specialistės R. Bazilienė, R. Kniukštienė ir A. Razmienė, jos pateikė išsamius paaiškinimus dėl surašant specialisto išvadas naudotų tyrimo metodų, taip pat paaiškino, jog surašydamos šias išvadas rėmėsi visa pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, šią medžiagą įvardijo, be kita ko, pateikė motyvuotus atsakymus į nuteistojo S. I. pateikiamus klausimus, patvirtindamos pateiktų išvadų teisingumą.

9.11. Specialistai nustatė, kad, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo dokumentus bei Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio apskaitos dokumentus, piliečiai iš ūkininko S. I. pirko mailių ir mokėjo vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytą sumą, iš viso 349 384,80 Eur; vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytas laikytojas – ūkininko S. I. akvakultūros ūkis. Pagal šiuos važtaraščius, ūkininkas S. I. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, t. y. pinigų kvitais, 349 384,80 Eur lėšų gavimo, todėl nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punkte nurodyta, kad kvitai naudojami ūkio subjektams atsiskaitant už prekes, kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu, t. y. išvežant pirkėjui pagal Vežamų gyvūnų važtaraštį nurodytas prekes ir gaunant iš pirkėjų šiuose važtaraščiuose nurodytas pinigų sumas. Ūkininko S. I. akvakultūros ūkis nepagrindė apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais įplaukų, nurodytų važtaraščiuose, gavimo; pats S. I. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) asociacija neprekiauja mailiumi ir neteikia įžuvinimo paslaugų, o važtaraščiai, kurie paminėti specialisto išvadoje, yra išrašyti (duomenys neskelbtini) asociacijos vardu; piliečiai skirtingose nevyriausybinėse organizacijose gali savanoriauti, tačiau specialistės nenustatė, kad būtų savanoriauta, o nustatė, kad yra neapskaitytas darbo užmokestis. Ūkininko S. I. pardavimai vyko pagal išvežamų gyvūnų važtaraščius, todėl visos įplaukos turėjo būti įtrauktos į apskaitą ir pagrįstos apskaitos dokumentais, t. y. pinigų priėmimo kvitais. Iš savanorių paėmus pinigus, ūkininkas turėjo išrašyti kasos pajamų orderius ir visos lėšos, gautos už parduotas prekes pagal vežamų gyvūnų važtaraščius, nebuvo užregistruotos ūkininko pajamų žurnale, nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo netikėti specialistų išvadomis. Dėl to, jog S. I. apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą, atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su S. I. padaryta veika. Be to, S. I. buvo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio ūkininkas, atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 30 005,75 Eur mokesčių (600,11 MGL), o tai atitinka BK 220 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) dispozicijoje nustatytą 400 MGL ribą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo civilinio ieškinio pagrįstumą ir su juo nesutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

9.12. Kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų esminių BPK pažeidimų iš esmės yra deklaratyvūs ir išreiškia tik kasatoriaus nesutikimą su teismų atliktu byloje esančių atskirų įrodymų vertinimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų protokolų turinys patvirtina, kad bylos procesas vyko laikantis rungimosi principo, nuteistasis kartu su gynėju aktyviai dalyvavo procese, naudojosi savo teisėmis. Kasatoriaus nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių ir taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl asmenų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kodėl netenkino nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo šiuo aspektu. Šio teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos ir motyvuotos. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentus ir į šiuos argumentus motyvuotai atsakė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo S. I. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl apeliaciniame bylos procese nustatytų esminių BPK 320, 332 straipsnių pažeidimų

11. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagrįsti kasatoriaus argumentai, susiję su tuo, jog apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl neišsamiai patikrintų sąlyginių FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvadų ir nuosekliai nenagrinėdamas S. I. teisme iškeltos kaltinime nurodytų ūkinių įvykių versijos, neįvertinęs jo apklausos pirmosios instancijos teisme rezultatų, pateikdamas išvadas dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų pasirinktinai, dalį skundų argumentų nutylėdamas, bylą dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalies išnagrinėjo ne taip, kaip nurodo BPK 320, 332 straipsnių nuostatos.

12. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, yra išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-88-489/2023). Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti kiekvieno apeliacinio skundo motyvus, o savo sprendime aptarti apeliacinių skundų esminius argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2010">2K-114/2010</a>, 2K-155-942/2019). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aptartų taisyklių nuosekliai nebuvo laikomasi.

13. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintas ir apeliacinio teismo nuosprendyje patvirtintas pagrįstomis S. I. padarytų penkių nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir vienos veikos, kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, aplinkybes, S. I. veikė pagal tokią schemą. Būdamas ūkininko S. I. akvakultūros ūkio ūkininkas, jis ūkio tvenkiniuose augino ir įvairiems Lietuvos vandens telkiniams įžuvinti pardavinėjo kitiems asmenims mailių: nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. S. I. 4 933 atvejais, pagal vežamų gyvūnų važtaraščiuose nustatytą sumą, iš viso 349 384,80 Eur įplaukų už parduotą mailių neįtraukė į savo Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais. Šių įplaukų, taip pat mokėtino PVM, pajamų jis neužregistravo apskaitos registre – ūkininko pajamų žurnale, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, nepateikė šio mokesčio apyskaitos į apskaitą. Į ūkio apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojams I. S. ir G. K. darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėto darbo užmokesčio sumų. Tačiau į savo akvakultūros ūkio apskaitą įtraukė sąskaitas faktūras, atspindinčias tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas apie mailiaus pardavimą savo administruojamoms asociacijoms. Siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, ir sumokėti 29 668,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktų į apskaitą 349 384,80 Eur pajamų, gautų už mailiaus pardavimą, ir siekdamas išvengti sumokėti 336,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtraukto į apskaitą už 2020 m. kovo mėnesį 2 281,96 Eur priskaitytino darbo užmokesčio, iš viso 30 005,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio, mokamo į valstybės biudžetą, jis įrašė į savo – S. I. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie ūkio pajamas. Veikdamas tyčia, siekdamas sumažinti savo ūkio mokestines prievoles, jis išskaidė ribotos civilinės atsakomybės viešiesiems juridiniams asmenims savo ūkio faktiškai gautas veiklos pajamas, t. y. savo paties administruojamoms ir veikiančioms asociacijoms (Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubui „A“, Lietuvos asociacijai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asociacijai, (duomenys neskelbtini) bendruomenei). Teismai padarė išvadą, kad šie juridiniai asmenys faktiškai nevykdė ūkinės veiklos, tačiau S. I., grįsdamas, kad jos dalyvauja parduodant mailių, apgaulingai tvarkė asociacijų buhalterinę apskaitą. Per nežinančią apie S. I. nusikalstamų veiksmų pobūdį asociacijų buhalterinę apskaitą tvarkančią J. V. į buhalterinę apskaitą jis įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, jas grindė pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais (kvitais), priimtais iš įvairių fizinių asmenų už įžuvinimą). Teismai nustatė, kad S. I. į administruojamų asociacijų buhalterinę apskaitą taip pat įtraukė Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio sąskaitų faktūrų duomenis bei įvairius kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodė asociacijų išlaidas, tačiau buhalterinių dokumentų apie išlaidas duomenys atspindi tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

14. Tikrinant tokią apgaulingos apskaitos tvarkymo ir mokesčių išvengimo schemą, pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotą tik pagal BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų veikų požymius, esant duomenų, kad tikrųjų ūkinių operacijų tapatumo neatspindinčius buhalterinės apskaitos dokumentus (išskyrus mailiaus gabenimo važtaraščius) sukūrė pats S. I., jie juridinių asmenų buhalterijose atsirado jo iniciatyva, neišvengiamai svarbu aiškiai nustatyti šio asmens parodymus apie kaltinime nagrinėjamas aplinkybes, juose minimas ūkines operacijas. Byloje esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, S. I. nurodant, kad prekyba mailiumi vyko kitaip, nei nustatyta byloje, asociacijos buvo įtrauktos į įžuvinimo veiklą, būtina išdėstyti teismo išvadas, kodėl nuteistojo pozicija dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių nėra teisinga ir atmetama. Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės S. I. parodymų dėl atskirų nusikaltimų nedavus, teismo metu visus kaltinimus neigiant, būtina įvertinti šio asmens teismuose keliamas ūkinių įvykių versijas, gauti paaiškinimus dėl jo sukurtų dokumentų, juose atspindėtų ūkinių operacijų, asociacijų pajamų ir išlaidų. Svarbu teismui išsamiai patikrinti, ar išties visos pajamos už parduotą pagal važtaraščius mailių priskirtinos būtent S. I. akvakultūros ūkiui, o jų pagrindu nustatytos mokestinės naštos valstybei S. I. tyčia vengė. Tačiau abiejų grandžių žemesnieji teismai savo sprendimuose iš esmės pakartojo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų pateiktų bylai išvadų atskiras dalis, atskirų liudytojų parodymus, nuteistojo S. I. pozicijos, kad prekyba mailiumi vyko kitaip ir teisėtai, tinkamai neįvertinę ir nepaaiškinę, kodėl jo tvirtinamos bylos aplinkybės nepagrįstos.

15. Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas, nagrinėjantis bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus, taigi imtis iniciatyvos apklausti kaltinamuosius, perskaityti dokumentus. Aktualu nagrinėjamoje byloje pabrėžti tai, kad, pagal BPK XIX skyriaus nuostatas, žodinio bylos nagrinėjimo teisme procese nenumatyta, kad kaltinamojo parodymai būtų teikiami atskiruose rašytiniuose pareiškimuose, prašymuose, nuomonėse, pastabose, jie gaunami apklausiant kaltinamąjį, užduodant jam klausimų.

16. BPK 242 ir BPK 272 straipsnių nuostatos įtvirtina teismo pareigą žodžiu apklausti kaltinamąjį apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes, prireikus užduoti klausimų, išklausyti jo paaiškinimus dėl tiriamų bylos įrodymų. Pirmosios instancijos teisme S. I. nebuvo tinkamai apklaustas. Kaltinamojo laisvas pasakojimas neigiant kaltinimą išdėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 12–13 puslapiuose, tačiau ir iš šių parodymų turinio neaišku, apie kurių iš nusikaltimų daugeto aplinkybes duodami parodymai. Iš teismo posėdžio protokolo ir 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio įrašo matyti, kad pirmosios instancijos teisme (t. 19, b. l. 161–164) S. I. apklausa vyko iš esmės nesiekiant išsamiai išsiaiškinti S. I. pozicijos dėl pateikto kaltinimo. Neigiančio kaltę, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavusio S. I. laisvą pasakojimą apie įvairias Akvakultūros ūkio veiklą atspindinčias aplinkybes nutraukus prokurorės klausimais, prašančiais paaiškinti, kokia veikla vyko jo administruojamose asociacijose, S. I. teigiant, kad jo administruojamų asociacijų veikla atsispindi raštu šių organizacijų teiktose ataskaitose, teismas uždavė tik vieną klausimą. Balsu skaitant protokolus apie specialistų tirtą ir įvertintą ūkinę veiklą (šiuose tyrimuose S. I. paaiškinimai nevertinti), jos metu sukurtus ir tirtus dokumentus, susijusius su apgaulingu apskaitos tvarkymu, mailiaus pardavimo aplinkybėmis, S. I. parodymai tiek dėl buhalterinės apskaitos dokumentų sukūrimo, tiek jose atspindėtų atskirų ūkinių operacijų tapatumo negauti (t. 21, b. l. 180–182). Pagal kasacinio teismo praktiką, nuteistojo gynybos versijų paneigimas priimant apkaltinamąjį nuosprendį svarbus ir tokios versijos ne paliekamos nuošalyje, o tiriamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>).

17. Nagrinėjant S. I. ir jo gynėjo apeliacinius skundus žodinio proceso metu, nuteistasis taip pat nebuvo apklaustas, jo pozicija dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių šio proceso metu buvo teikiama tik apeliaciniame skunde, išsamiau pakartota jo teiktuose teismui atskiruose rašytiniuose dokumentuose, prašymuose skirti ekspertizę, užduodant klausimų specialistams. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kad, kaip įsitikinęs S. I., jis vykdė teisės aktų leistiną jungtinę veiklą pagal 2019 m. vasario 1 d. konsorciumo sudarymo aktą, kad veikla atitinka komisinės prekybos modelį, išvežiojamoji prekyba įžuvinimo kapsulėmis paties ūkininko S. I. nebuvo vykdoma; kapsules galutiniams pirkėjams fiziškai vežė ir pardavinėjo savanoriai V. R. ir Ž. Z.; gautos lėšos buvo perduodamos pareiškėjui ne asmeniškai, o kaip asociacijų administratoriui; lėšos buvo įneštos į atitinkamų jo administruojamų organizacijų kasas ir ten apskaitomos, o S. I., kaip mailiaus augintojas ir tiekėjas, išrašydavo savo Akvakultūros ūkio sąskaitas jungtinės veiklos partneriams – konsignatoriams (platintojams), suteikdamas nuolaidą; konsorciumo sudarymo sprendimas (aktas) tiesiogiai leido pareiškėjo ūkiui vykdyti tokią ūkinę veiklą lauko sąlygomis, o asociacijų savanoriams prekiauti neišrašant pinigų priėmimo kvitų.

18. Išvadai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo aplinkybių, šio nusikaltimo padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti keturi FNTT specialistai, tačiau tai, kurie jų apklausos rezultatai ir kaip paneigia S. I. gynybinę versiją, apeliacinės instancijos teisme atskirai nebuvo įvertinta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje specialistų išvados yra siejamos su sąlygomis, suformuluotomis pagal ikiteisminio tyrimo metu gautų atskirų liudytojų apklausų rezultatus. Specialistai atsakymus siejo su tuo, kad ūkinės operacijos neatspindi tikrovės, jeigu įrodyta sąlyga, kad asociacijos nepirko mailiaus iš Akvakultūros ūkio, ir jeigu jo nepardavė fiziniams asmenims. Tikrinant tokias išvadas, kai eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, teismas aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi patikimai patvirtinti arba paneigti. Tačiau apie sąlygų vertinimą teismas savo išvadų neišdėstė, nors, pvz., bylos 23 tome, 97 lape šalindamas nuteistojo klausimus specialistei S. Kniukštienei jis nurodė, kad nuteistojo ginčijamus liudytojų parodymus, teikiamus faktus dėl I. S. ir G. K. savanoriško darbo Jaunųjų ūkininkų sąjungos ūkyje teismas vertins. Tačiau tokio vertinimo šis teismas taip ir neatliko,

19. Apeliacinis teismas taip pat tinkamai nepatikrino ir apeliacinio skundo argumentų dėl S. I. teiktų pastabų dėl pirmosios instancijos teismo teiktų teismo posėdžių protokolų. Nuteistasis S. I. 2022 m. rugpjūčio 30 d. pirmosios instancijos teismui teikė dokumentą „Dėl susipažinimo su teismo 2022-08-18 posėdžio protokolu, dėl pastabų teikimo baudžiamojoje byloje“, tačiau teisėjas prašymą dėl pastabų, kurios pateiktame dokumente nurodytos, išsprendė uždėjęs rezoliuciją „Nekreipti dėmesio, tai kaltinamojo paaiškinimai“ (t. 20, b. l. 28–32). Panašiai pasielgta su S. I. pastabomis dėl kitų pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų, o apeliacinio teismo išvadų, ar tokie teismo veiksmai atitinka BPK 261 straipsnio 7–9 dalių nuostatas, apeliacine tvarka skundžiamame nuosprendyje nėra.

20. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsamiai išnagrinėjęs dalį byloje nustatytų aplinkybių ir nepatikrinęs bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, o tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

21. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. I. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (penkios veikos) ir BK 220 straipsnio 1 dalį (viena veika) ir pagal šiuos nusikaltimus nustatytos naujos subendrintos bausmės naikintina. Ši baudžiamosios bylos dalis pagal paduotus abu apeliacinius skundus perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

22. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, laikydamas non reformatio in peius (draudžiama pabloginti padėtį) principo, atsižvelgdamas į kasacinės nutarties išvadas, turi išsamiai ištirti bei įvertinti S. I. parodymus ir dar kartą patikrinti paduotų apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatos neleidžia kasacinės instancijos teismui iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl dėl kitų kasacinio skundo argumentų, tarp jų pakartojančių apeliacinio skundo argumentus, nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalis, kuriomis Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis pakeista ir netenkinti nuteistojo S. I. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliaciniai skundai dėl S. I. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos – dėl apgaulingos Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio, Klaipėdos apskrities pramogų mėgėjų klubo „A“, Lietuvos asociacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės, (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo) ir jo nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, turtą įrašymo į Ūkininko S. I. akvakultūros ūkio deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms). Šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalies, kurioje priimtas naujas nuosprendis, nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas