Dėl turto perdavimo akto išieškotojui pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuomos mokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-608/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00202-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 129.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ ieškinį atsakovams antstolei Astai Lukšienei, restruktūrizuojamai UAB „Kvistija“ dėl turto perdavimo akto išieškotojui pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuomos mokesčio priteisimo; tretieji asmenys: AB SEB bankas, UAB „BTA draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rasildos vaistinė“, UAB „Litranga“, UAB „Finoila“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją: grąžinti jo nuosavybėn vaistinės pastatą, priteisti iš jo atsakovui UAB „Kvistija“ 238 302,80 Lt, taip pat 53 306,66 Lt nuomos mokesčio; įpareigoti atsakovą UAB „Kvistija“ grąžinti antstolei Astai Lukšienei 21 541,12 Lt.

Priverstinai vykdydama išieškotojo (dabar atsakovas) UAB „Kvistija“ jai pateiktą vykdomąjį raštą, antstolė Asta Lukšienė, neįvykus antrosioms ieškovui UAB „Artapolas“ nuosavybės teise priklausiusio 1033,55 kv. m pastato – vaistinės, esančio Druskininkuose, Sveikatos g. 30B, varžytynėms, 2009 m. sausio 23 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 140/08/00755 šį pastatą perdavė UAB „Kvistija“ už 600 000 Lt. Antstolės nurodymu, atsakovas UAB „Kvistija“ antstolei už perduodamą pastatą sumokėjo 238 302,80 Lt skirtumą tarp perduodamo turto kainos ir jam tenkančios sumos. Turto perdavimo aktas buvo patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartimi.

Vaistinės pastatas nuo 2006 m. kovo 5 d. yra įkeistas AB SEB banko naudai, tačiau apie vykdomas varžytynes ir turto perdavimą išieškotojui įkaito turėtojui nebuvo pranešta, nebuvo gauta jo sutikimo.

Ieškovas nurodė, kad antstolė neišsiaiškino ir nenustatė, jog pastatas yra įkeistas AB SEB bankui, apie tai neinformavo vykdymo proceso subjektų, skelbimuose apie pastato pardavimą varžytynėse nenurodė apie jo įkeitimą, nepranešė apie įkeisto turto areštą įkaito turėtojui ir negavo jo sutikimo nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, o įkaito turėtojui neprisijungus prie išieškojimo ir negavus jo sutikimo, nesustabdė vykdomosios bylos. Ieškovo teigimu, šiais veiksmais antstolė pažeidė imperatyviąsias CPK 690 straipsnio, 675 straipsnio 5 dalies, 707 straipsnio 7 punkto, 746 straipsnio, 626 straipsnio 6 punkto nuostatas ir dėl šių imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimų jis prarado nuosavybės teisę į pastatą, todėl pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas turto perdavimo išieškotojui aktas negalioja kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Ieškovas taip pat nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Rasildos vaistinė“ buvo sudaręs vaistinės pastato nuomos sutartį ir kiekvieną mėnesį gaudavo daugiau kaip 4300 Lt pajamų. Jis tikėjosi gauti nuomos mokestį visą nuomos terminą (iki 2010 m. gruodžio 31 d.), tačiau dėl antstolės padarytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimų prarado nuomotojo teises ir pareigas, tai prisidėjo prie ieškovo finansinės padėties blogėjimo, gaunamų pajamų sumažėjimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Iš viso iki 2010 metų vasario mėnesio ieškovas už vaistinės pastato nuomą būtų gavęs 53 306,66 Lt nuomos mokestį, kurį gavo atsakovas UAB „Kvistija“ ir kurį ieškovas, remdamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kvistija“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolių priimti CPK 700 straipsnyje numatyti priverstinio turto realizavimo aktai negali būti nuginčyti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, o ieškovas šiuo atveju nurodo ir remiasi netinkama teismų praktika. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>, teismas konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, kurio santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis; pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus; turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tačiau ieškovas nenurodė ir nepagrindė nė vieno jų.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes ginčo sandoris nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų; ar vykdymo procese skolininkui priklausantis įkeistas turtas bus priverstinai realizuotas ar ne, visiškai nepriklauso nuo paties skolininko valios – skolininkui vykdymo procese nesuteikta teisės reikalauti, jog turtas nebūtų priverstinai realizuojamas vien dėl to, kad jis yra įkeistas; įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) sutikimo priverstinai realizuoti jo naudai įkeistą turtą buvimas (nebuvimas) niekaip neveikia skolininko teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Tai, kad hipotekos kreditoriaus sutikimo nebuvimas nepažeidė ieškovo teisių ar teisėtų interesų, patvirtina tai, jog vykdymo metu ieškovas nepranešė, kad turtas yra įkeistas, nurodęs tik tai, jog jo interesų neatitinka antrosiose varžytynėse nustatoma pradinė kaina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su visais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis; papildomai motyvavo tuo, kad teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika kasacinis teismas rėmėsi ir vėliau išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Jucaičio individuali įmonė „Asaga“ v. antstolė D. Kelmelienė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2011">3K-3-469/2011</a>). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>, pateiktas išsamus, visapusiškai argumentuotas teisės normų, nustatančių turto realizavimo vykdymo procese tvarką bei turto realizavimą įforminančių aktų negaliojimo pagrindus, taikymo išaiškinimas, nutartis yra priimta išplėstinės (septynių teisėjų) kolegijos, be to, laiko atžvilgiu ji yra priimta ir paskelbta vėliau, negu apelianto nurodytos nutartys.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tai, jog vienas iš atsakovų – antstolė Asta Lukšienė – reikalavimą pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ab initio prašė tenkinti, o trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad antstolė nesikreipė į jį sutikimo parduoti jam įkeistą pastatą, kitam atsakovui UAB,,Kvistija“ ieškinio nepripažinus, pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo taikyti CPK 140 straipsnio 2 dalies, t. y. atsakovui pripažinus ieškinį, nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, nenagrinėjant ieškinio pagrįstumo klausimo.

Be to, kolegija nurodė, kad ieškovas pats buvo nesąžiningas ir negali reikalauti savo tariamai pažeistų teisių gynimo; aplinkybė, kad duomenys apie nekilnojamojo turto hipoteką skelbiami viešuosiuose registruose, ieškovo nesąžiningumo nepaneigia.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas restruktūrizuojama UAB „Artapolas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo pagrindų. Ieškovas teisę ginčyti turto perdavimo išieškotojui aktą bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią antstolių priimti CPK 700 straipsnyje numatyti priverstinio turto realizavimo aktai negaliojančiais gali būti pripažįstami ne vien tik CPK 602 straipsnyje išvardytais pagrindais, bet ir remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei antstolio padarytais proceso teisės normų pažeidimais, įskaitant pažeidimus išaiškinant, aprašant, įkainojant parduodamą iš varžytynių turtą, organizuojant ir vykdant varžytynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Išlaužo žuvis" v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-65/2009; 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. antstolis M. Dabkus ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2008; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. v. antstolis G. Puodžiukas ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2007; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. antstolis G. Matkevičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2006).

CPK VI dalies vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos savo esme yra imperatyvios. Jų esminis pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti CPK 700 straipsnyje numatytus priverstinio turto realizavimo aktus negaliojančiais. Vykdymo procese antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisiu ir teisėtų interesų. Šioje proceso stadijoje, be kita ko, turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis D. Stakeliūnas v. UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-110/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. Gražienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007). Vadovaujantis bylą nagrinėjusių teismų motyvacija, susidaro situacija, kad, teismui nepagrįstai patvirtinus aktą, kuris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nenumatytoms CPK 602 straipsnyje, jis nebegali būti nuginčytas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokia teismų praktika, kasatoriaus nuomone, sudarytų galimybę kreditoriams piktnaudžiauti savo teisėmis, realizuojant skolininkų turtą vykdymo procese.

2. Dėl ieškinio pripažinimo. Antstolė Asta Lukšienė prašė tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ab initio, AB SEB bankas nurodė, kad antstolė nesikreipė į jį sutikimo parduoti jam įkeistą vaistinės pastatą. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į antstolės bei AB SEB bankas poziciją ir susidariusią situaciją vertino formaliai. Nepripažinus turto perdavimo išieškotojui akto negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, sudaroma tokia vienam pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės teisė neatsiranda, prieštaraujanti situacija, jog iš neteisėtų atsakovės antstolės veiksmų kitam atsakovui UAB „Kvistija“ kyla nuosavybės teisė į turtą.

3. Dėl kasatoriaus reikalavimo teisės. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis neturi reikalavimo teisės, nurodydamas, jog prarado nuosavybės teisę į patalpas, kartu nuomotojo teises ir pareigas, tai prisidėjo prie jo finansinės padėties blogėjimo, gaunamų pajamų sumažėjimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo; netekus nuomos pajamų nebegalėjo būti mažinama skola AB SEB bankui.

4. Dėl kasatoriaus sąžiningumo. Teismai netinkamai aiškino CPK 690 straipsnio, 702 straipsnio 3 dalies bei 725 straipsnio nuostatas. Duomenys apie nekilnojamojo turto hipoteką skelbiami viešuose registruose: hipotekos registre bei Nekilnojamojo turto registre. Tiek antstolė, prieš realizuodama turtą, tiek teisėjas, prieš tvirtindamas aktą, turi įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti priverstinio turto realizavimo procedūros teisėtumą, todėl teismai nepagrįstai šias pareigas perkelia skolininkui.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prisideda prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kvistija“ prašo kasacinį skundą atmesti bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistus; priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl kasatoriaus reikalavimo teisės. Kasatorius nurodo argumentus, kurie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant jo teisių pažeidimo ginčo atveju klausimą. Nors nagrinėjamu atveju antstolė Asta Lukšienė iš tiesų pažeidė vykdymo proceso teisės normas, tačiau jų pažeidimas nesudarė teismams pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti, nes šių CPK vykdymo proceso normų pažeidimais ieškovo teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo. Vykdymo proceso teisės normos, susijusios su skolininkui priklausančio ir įkeisto turto priverstiniu realizavimu bei galimybe jį priverstinai realizuoti, išieškant skolininko skolas, nėra skirtos ginti ir saugoti būtent skolininko teises bei teisėtus interesus. Skolininkas neturi ir negali turėti jokio teisėto intereso, kad jam priklausantis ir įkeistas turtas nebūtų priverstinai realizuotas, išieškant tokio asmens skolas bet kuriam kreditoriui (išieškotojui). Teisė reikalauti, kad priverstinai nebūtų realizuojamas įkeistas turtas, suteikta tik hipotekos kreditoriui, be to, ji nėra absoliuti, nes kiti kreditoriai galėtų ginčyti hipotekos kreditoriaus atsisakymą duoti sutikimą priverstinai realizuoti jo naudai įkeistą skolininko turtą kaip nepagrįstą. Asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai gali būti pažeidžiami priverstinai realizuojant įkeistą skolininko turtą, yra įkaito turėtojai (hipotekos kreditoriai) bei tokio turto įgijėjai, jų teisių bei teisėtų interesų gynimui bei apsaugai yra skirtos ginčo atveju buvusios pažeistos vykdymo proceso teisės normos, tačiau šie asmenys reikalavimo pripažinti ginčo turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu nereiškė, o ieškovas nėra įgaliotas ginti jų galbūt pažeistų teisių. Ta aplinkybė, kad ginčo turtas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui ir iš tokios nuomos kasatorius gaudavo pajamų, savaime nepažeidžia jokių kasatoriaus, kaip skolininko, teisių bei teisėtų interesų. Situacijos, kai skolininkui priklausantis įkeistas turtas priverstinai realizuojamas, turint ar neturint įkaito turėtojo sutikimo, skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aspektu yra visiškai identiškos. Tarp turto priverstinio realizavimo be įkaito turėtojo sutikimo bei kasatoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nėra priežastinio ryšio. Be to, kasatorius skunde nurodo ir remiasi netinkama (neaktualia) teismų praktika.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė antstolė Asta Lukšienė prašo kasacinį skundą atmesti bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>, kuria iš esmės pakeistas tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas ir sprendimai. Kasatorius skunde nurodo kitas nutartis, tačiau jos visos yra priimtos iki šios nutarties. Antstolė atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje, reiškia, su juo sutiko.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo pagrindų

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi sprendžiant 2009 m. sausio 23 d. turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo klausimą, taikytinos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos, galiojusios šio akto priėmimo metu – iki 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 pakeitimų.

Turto perdavimas išieškotojui yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų. Turto perdavimo išieškotojui aktas, remiantis CPK 702 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti tvirtinamas teisėjo CPK 725 straipsnyje nustatyta, t. y. tokia pat kaip ir varžytynių aktas, tvarka. Aktą patvirtinus teisėjui, laikoma, kad turtas parduotas (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Kadangi turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisių perėjimą patvirtinantis dokumentas, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais pagrindais.

Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>). Atsižvelgdama į tai, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinimo tvarka, teisine galia, sukeliamais padariniais ir negaliojimo padariniais įstatymo nuostatų prilygintas turto pardavimo iš varžytynių aktui, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu turi būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, kartu atmeta kasacinio skundo argumentus dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo pozicija, jog nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis priimta išplėstinės teisėjų kolegijos, be to, vėliau, negu kasatoriaus skunde nurodytos nutartys.

CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 4) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) jeigu buvo pažeista šio Kodekso 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė nurodyti, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nurodytas turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas yra baigtinis. Šioje normoje hipotekos kreditoriaus ir vykdymo proceso subjektų neinformavimas apie išieškojimą iš hipoteka suvaržyto turto nenurodytas kaip turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas.

Turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo institutas taikytinas tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais, kai pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Hipotekos kreditoriaus ir vykdymo proceso subjektų neinformavimas apie išieškojimą iš hipoteka suvaržyto turto nėra toks atvejis. Nors CPK 746 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant išieškoti iš hipoteka suvaržyto skolininko turto, būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą, tačiau ši nuostata nesuabsoliutina hipotekos kreditoriaus teisių: nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Hipotekos kreditoriaus teisių nepažeidžia įkeisto daikto perleidimas nuosavybėn kitiems asmenims, nes hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842 pakeitimų). Įkeisto turto priverstinis pardavimas pagal ne hipotekos kreditoriaus prašymą neišlaisvina jo nuo hipotekos (CK 4.197 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ch. R. skundą, bylos Nr. 3K-3-394/2003).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė turto perdavimo išieškotojui negaliojimo pagrindus reglamentuojančią proceso teisės normą, todėl naikinti skundžiamų procesinių sprendimų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ir jie paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 147,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau kasatorius šioje byloje yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, iš jo valstybės naudai nepriteistinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius

Zigmas Levickis