V. J. pagal BK 129 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3793/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15459-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. J. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėja advokatė O. Leontjeva prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo V. J. gynėjos apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus ir netinkamai išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka. Minėti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, dėl jų buvo suvaržyta nuteistojo V. J. teisė į teisingą teismą.

Pasak kasatorės, teismai neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai suteikdami prioritetą nenuosekliems ir vidiniai prieštaringiems kito nuteistojo T. V. parodymams, nors patys pripažino T. V. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Nebuvo tiriami visi įrodymai, galintys objektyviai atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Dėl to nebuvo pašalintos pagrįstos abejonės dėl V. J. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir šių nepašalintų abejonių pagrindu, pažeidžiant in dubio pro reo principą, V. J. pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Kasatorės teigimu, iš esmės vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis buvo nustatytos veikos aplinkybės, yra kito nuteistojo T. V. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, kurioje keliami papildomi reikalavimai teismams tais atvejais, kai asmens kaltė lemiama apimtimi grindžiama bendrininko parodymais. Dėl smurtinių veiksmų D. J. atžvilgiu T. V. kas kartą nurodydavo skirtingas aplinkybes, visais atvejais siekdamas sumenkinti savo indėlį į nusikalstamos veikos padarymą ir savo veiksmus priskirdamas V. J. T. V. teisme pripažino apkalbėjęs V. J. ikiteisminio tyrimo metu. Akivaizdu, kad T. V. dėl savo procesinės padėties ypatumo manipuliavo procesu, siekdamas sušvelninti (ir sušvelnino) savo teisinę padėtį. Vienintelis įrodymų šaltinis šioje byloje – T. V. parodymai yra subjektyvaus pobūdžio. Juose yra daug prieštaravimų, kurie negalėjo būti pripažinti neesminiais ir ignoruojami. T. V. parodymai ne tik prieštarauja tarpusavyje, bet ir kitiems objektyviems bylos duomenis, taip pat ir dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio. Tačiau teismas šią įrodymų grandinės spragą užpildė prielaida, kad galbūt dalis nukentėjusiajam padarytų stiprių sužalojimų galėjo nepalikti jokių žymių jo kūne. Taigi, nepaisant nuteistojo T. V. parodymų neatitikimo patikimumo reikalavimams, teismams jų pakako V. J. kaltei pagrįsti. Tuo tarpu V. J. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertino itin kritiškai, juose esančius prieštaravimus laikė esminiais ir jų nešalino, nebandė ieškoti tam pateisinimo, kaip nuteistojo T. V. parodymų vertinimo atveju, ir dėl menkaverčių neatitikimų atsisakė vadovautis V. J. parodymais.

Kasatorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti ir ištirti nuteistojo V. J. įvykio metu avėti batai ir vilkėti drabužiai. Nebuvo tiriami ir T. V. drabužiai ir batai, nors šie buvo paimti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo apklausta svarbi liudytoja A. V., kuri įvykio vietoje gaivino nukentėjusįjį ir bendravo su T. V. Svarbu ir tai, kad V. J., siekdamas įrodyti savo parodymų patikimumą, prašė prokuroro atlikti poligrafo tyrimą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių nuteistojo V. J. gynėjos apeliacinio skundo argumentų, atskleidžiančių netinkamą įrodymų surinkimą ikiteisminio tyrimo metu ir jų neištyrimą bylą nagrinėjant teisme, nepateikė jokių motyvų ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų tyrimo klaidų. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, skundžiama šio teismo nutarties dalis neatitinka jos surašymui keliamų reikalavimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, kadangi kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Taigi ir kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo matyti, kad nuteistojo V. J. gynėjos O. Leontjevos teiginiai, susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, reikalavimų pažeidimais, grindžiami įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami ir nuteistojo V. J. gynėjos A. Kakoškinos apeliaciniame skunde. Dėl šių esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė motyvuotas išvadas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Kasacinio skundo argumentavimas deklaratyviais pareiškimais apie BPK nuostatų pažeidimus, vertinant įrodymus, in dubio pro reo principo pažeidimą ir nuteistojo procesinių teisių suvaržymą nelaikytina teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip to pageidavo nuteistasis ir jo gynėja, negali būti laikomi išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais išvadą, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. J. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas