Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens, tvarkiusio kito asmens reikalus, turėtų išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-33-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00810-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ ieškinį atsakovei Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė,,Šakių vandenys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens, tvarkiusio kito asmens reikalus, turėtų išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 123 784,42 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., sudarančias 6426,94 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė su atsakove 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį dėl perteklinių nuotekų priėmimo, valymo bei mokėjimo už šias paslaugas. Sutarties 5.2.4 punkte nustatyta, kad 14 proc. perteklinių nuotekų savo rizika ir sąskaita valys ieškovė, o už likusių 86 proc. perteklinių nuotekų valymą sumokės atsakovė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) patvirtintą nuotekų valymo tarifą. Šią sutartį atsakovė nuo 2012 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukė, bet ir toliau tiekė perteklines nuotekas. Ieškovė ir toliau buvo priversta jas valyti. Atsakovė, žinodama apie susidariusią padėtį dėl perteklinių nuotekų patekimo į ieškovės perpumpavimo stotį, atsisakė atsiskaityti su ieškove už jos išvalomas perteklines nuotekas pagal ieškovės pateiktus atsakovei duomenis.

Esant susidariusiai situacijai, kai tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė sutartiniai santykiai, o ieškovė faktiškai tebepriima perteklines nuotekas iš jai nepriklausančių tinklų ir jas išvalo, atsakovei už nuotekų tvarkymą neatsiskaitant, ieškovė patiria nuostolius, kurių pagrįstumą jau yra patvirtinę visų instancijų teismai (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04MTktNTU1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-819-555/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-819-555/2014">2-819-555/2014</a>), išnagrinėję ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 12 iki 2012 m. gruodžio 13 d. Todėl ieškovė taip pat patyrė nuostolių, valydama perteklines nuotekas per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Ieškovės patirti nuostoliai apskaičiuoti duomenų apie išvalytų perteklinių nuotekų kiekį ir šiai veiklai reikalingų išlaidų suvestinėse nurodytų duomenų pagrindu, o ieškovės nuostolius sudaro sąnaudų perteklinėms nuotekoms išvalyti per atitinkamą laikotarpį dalis, proporcinga perteklinių nuotekų kiekiui per tą laikotarpį. Nuostoliais yra laikomos ir negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 56 010,57 Eur išlaidų atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (56 010,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovė eksploatuoja Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio seniūnijos vandens valymo įrenginius, turi leidimą neribotam laikui užsiimti vandentvarkos veikla. Ieškovė teikia nuotekų valymo paslaugas vartotojams Gelgaudiškio seniūnijoje, o atsakovė organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo paslaugas šiems vartotojams. Ieškovė su atsakove 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį dėl perteklinių nuotekų priėmimo, valymo bei mokėjimo už šias paslaugas, šią sutartį atsakovė nuo 2012 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukė, bet ir toliau tiekia perteklines nuotekas. Nuostolius ieškovė apskaičiavo per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., nurodė, kad valydama perteklines nuotekas patyrė 123 784,42 Eur veiklos sąnaudų.

Ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai dėl suteiktų nuotekų tvarkymo paslaugų atsirado ne iš sutarties vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tvarkydama nuotekas, veikė atsakovės interesais. Ieškovės veiksmai tvarkant nuotekas ir taip užtikrinant atsakovės pareigų pagal įstatymą įgyvendinimą atitinka kito asmens reikalų tvarkymo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a>).

Jeigu vienas asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi; asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.233 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų išreiškusi sutikimą dėl nuotekų tvarkymo, tačiau, teismo vertinimu, nesiėmė priemonių, apribojančių nuotekų atitekėjimą ginčo laikotarpiu į ieškovės valymo įrenginius, t. y. nuotekų valymas atitiko atsakovės interesus. Todėl ieškovė įgijo teisę dėl atsakovės reikalų tvarkymo reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei dėl reikalų tvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo ir, tinkamai sutvarkiusi nuotekas, taip pat ir atlyginimo už pasiektą rezultatą.

Šalys, vykdydamos nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį, neginčijo nuotekų apskaitos prietaiso tinkamumo. Ieškovė tinkamo matavimo prietaisu apskaitė vartotojų išleidžiamas nuotekas, dėl kurių išvalymo jos valymo įrenginiais ginčo nėra. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. buvo išvalyta 48 718,9 kub. m, 2014 m. – 35 885,3 kub. m ir per 2015 m. sausio–birželio mėn. – 19 793,2 kub. m perteklinių nuotekų.

Regione, kuriame vandenį tiekia UAB „Šakių vandenys“, iki 2013 m. lapkričio 1 d. buvo patvirtinta 0,91 Eur (3,15 Lt) už kub. m nuotekų valymo kaina. Ši kaina neviršija ieškovės reikalaujamų išlaidų sumos, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. išlaidos už perteklinių nuotekų išvalymą skaičiuotinos pagal ieškovės nurodomą įkainį – 0,72 Eur (2,47 Lt) už kub. m. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atitinkamu laikotarpiu buvo išvalyta 43 253,3 kub. m nuotekų (1 t., b. l. 107), todėl, taikant 0,72 (2,47 Lt) įkainį, išlaidų suma per šį laikotarpį sudaro 30 941,74 Eur (106 835,65 Lt).

VKEKK 2014 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. O3-653 patvirtino UAB „Šakių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Iš šio nutarimo spręstina, kad nuotekų valymo paslaugų kaina, vandenį tiekiant UAB „Šakių vandenys“ laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., svyravo nuo 0,39 iki 0,43 Eur už kub. m, o vidutinė nuotekų valymo kaina minimu laikotarpiu sudarė 0,41 Eur. Kadangi ieškovės apskaičiuota išlaidų suma viršija vidutinę VKEKK patvirtintą kainą regione, kuriame geriamąjį vandenį tiekia UAB „Šakių vandenys“, nustatant išlaidų sumą yra pagrindas vadovautis kaina, kuri patvirtinta VKEKK 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-942. Taikant šį įkainį yra pagrindas spręsti, kad nuostoliai už išvalytas perteklines nuotekas nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sudaro 25 068,83 Eur (t. 1, b. l. 108–109).

Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę dėl atsakovės reikalų tvarkymo reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei dėl reikalų tvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo ir taip pat atlyginimo už pasiektą rezultatą, tačiau nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio nuostatomis, priteisti prašomas palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos nuo priteistos sumos (56 010,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo tų pačių šalių ginčą ir dėl to paties dalyko, tik dėl kito laikotarpio – nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir nurodė, kad ieškovės veiksmai tvarkant nuotekas ir taip užtikrinant atsakovės pareigų pagal įstatymą įgyvendinimą atitinka kito asmens reikalų tvarkymo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a>).

Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų prieštaravusi ieškovės veiksmams ar būtų išreiškusi sutikimą dėl nuotekų tvarkymo, ar būtų ėmusis kitų veiksmų dėl nuotekų tvarkymo kitu būdu, todėl ieškovė įgijo teisę dėl atsakovės reikalų tvarkymo reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei dėl reikalų tvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo, taip pat atlyginimo už pasiektą rezultatą. Jeigu šalys nesusitaria, atlyginimo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais; išlaidos ar nuostoliai, turėti asmens po to, kai jis tvarkė kito asmens reikalus gavęs pastarojo sutikimą, atlyginami pagal atitinkamos sutarčių rūšies taisykles (CK 6.233 straipsnio 1, 4, 5 dalys).

Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. ieškovė išvalė 43 253,3 kub. m nuotekų, taikydama 0,72 Eur (2,47 Lt) įkainį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išlaidų suma už šį laikotarpį sudaro 30 941,74 Eur (106 835,65 Lt). VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-368 vienašališkai nustatė UAB,,Šakių vandenys“ nuo 2013 m. lapkričio 1 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas, o 2014 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. O3-653 patvirtino šias kainas eurais. Įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota išlaidų suma viršija vidutinę VKEKK patvirtintą kainą regione, kuriame geriamąjį vandenį tiekia UAB „Šakių vandenys“, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatydamas išlaidų sumą, vadovavosi kaina, kuri patvirtinta atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus VKEKK 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-942, bei nustatė, kad nuostoliai už išvalytas perteklines nuotekas nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sudaro 25 068,83 Eur.

Pasibaigus šalių sudarytai sutarčiai dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, šalys nesusitarė dėl naujos sutarties sudarymo dėl paslaugų teikimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, remdamasis nagrinėjamam ginčui aktualiais teisės aktais, tarp jų ir VKEKK 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92, pagrįstai nustatė ieškovei atlygintinų išlaidų dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir priteisti iš atsakovės 123 784,42 Eur išlaidų bei nuostolių atlyginimo, taip pat priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CK 6.233 straipsnis reglamentuoja dvi skirtingas galimų mokėjimų už kito asmens reikalų tvarkymą rūšis ir kiekvienos šios rūšies mokėjimui turi būti nustatomas savarankiškas faktinis pagrindas: dėl išlaidų (nuostolių) atlyginimo – išlaidų (nuostolių) faktas, o dėl atlyginimo už darbo atlikimą (paslaugos suteikimą) – teigiami reikalų tvarkymo rezultatai. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sutapatino šias visiškai skirtingas savo esme ir paskirtimi mokėjimų rūšis. Remdamiesi CK 6.233 straipsnio 4 dalimi teismai galėjo nustatyti tik atlyginimo, kaip užmokesčio už paslaugą – kito asmens reikalų tvarkymą, dydį, ir tik tuo atveju, kai nėra asmenų susitarimo dėl atlyginimo už vieno iš jų reikalų tvarkymą. Tačiau teismai, remdamiesi šia teisės norma, nusprendė dėl ieškovės patirtų tvarkant atsakovės reikalus išlaidų (nuostolių) atlyginimo dydžio ir jį sumažino, nors nurodyta teisės norma apskritai nenustato galimybės sumažinti tokias išlaidas (nuostolius). Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje aptariamu atveju galima nustatyti ieškovei priteistinų patirtų išlaidų dydį taikant atitinkamos sutarties rūšies taisykles, šiuo atveju – nuotekų tvarkymo paslaugų tvarką ir sąlygas, sureguliuotas atsakovės ir UAB „Šakių vandenys“ pagal VKEKK patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikas ir nustatytas kainas. Be to, ieškovė byloje neprašė priteisti jai atlyginimo kaip užmokesčio už atsakovės reikalų tvarkymą, todėl šalys byloje dėl tokio atlyginimo dydžio apskritai nesiginčijo. Ieškovė prašė priteisti tik savo patirtų išlaidų ir nuostolių atlyginimą (kompensavimą), o tokio atlyginimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.233 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintos teisės normos.

CK 6.233 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Teismai, išnagrinėję bylą, konstatavo, kad ieškovės patirtos sąnaudos yra realios ir būtinos teikiant nuotekų valymo paslaugas. Byloje teismai nenustatė jokių pagrindų, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Dėl šios priežasties teismas turėjo aiškų pagrindą taikyti CK 6.233 straipsnio 1 dalį ir spręsti, kad ieškovė turi teisę į visų savo patirtų tvarkant atsakovės reikalus išlaidų ir nuostolių atlyginimą, ir turėjo ieškovei iš atsakovės priteisti šių išlaidų bei nuostolių atlyginimą. Tačiau teismai nusprendė sumažinti ieškovei atlygintinų išlaidų dydį pagal CK 6.233 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurių taikyti nebuvo jokio pagrindo pagal byloje nustatytas aplinkybes.

CK 6.233 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išlaidos ir nuostoliai, patirti tvarkant kito asmens reikalus po tai, kai yra gautas pastarojo sutikimas, atlyginami pagal atitinkamos rūšies sutarčių taisykles. Nors bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė niekada jokiais veiksmais ir jokia forma nėra davusi sutikimo, kad ieškovė tvarkytų jos reikalus, kas reiškia, kad byloje nesusiklostė teisinis santykis, kuriam būtų pagrindas taikyti CK 6.233 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau sprendimą sumažinti ieškovei priteistinų išlaidų (nuostolių) dydį grindė būtent CK 6.233 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis atitinkamų rūšių sutarčių taisyklių taikymą tuo atveju, kai asmens reikalai buvo tvarkomi po to, kai buvo gautas pastarojo sutikimas.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą mažinti ieškovei priteistiną patirtų išlaidų sumą vadovaujantis VKEKK patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikomis ir nustatytomis kainomis pagrindė CK 6.233 straipsnio 3 dalies nuostatomis (žr. sprendimo 5 puslapio 1 pastraipą). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visada galima reikalauti išlaidų atlyginimo CK 6.231 straipsnyje nustatytais atvejais. CK 6.231 straipsnyje įtvirtinta, kad jei asmuo pradėjo kito asmens reikalus tvarkyti dėl to, kad pastarojo asmeniui ar turtui grėsė realus pavojus, tai toks asmuo už padarytus nuostolius atsako tik esant tyčiai ar dideliam neatsargumui. Taigi, matyti, kad ši teisės norma reglamentuoja atvejį, kai, pirma, nuostolius patiria asmuo, kurio reikalai yra tvarkomi, bet ne tas asmuo, kuris juos tvarko, ir, antra, šiam asmeniui (jo turtui) yra realus pavojus. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovei (jos turtui) kilo reali grėsmė ir kad atsakovė patyrė kokių nors nuostolių dėl jos reikalų tvarkymo tokios realios grėsmės akivaizdoje, be to, nė viena ginčo šalių tokių aplinkybių byloje net neįrodinėjo. Taigi, iš skundžiamo teismo sprendimo yra akivaizdu, kad teismas šalių susiklosčiusius santykius vertino ne pagal byloje esančius duomenis ir be jokio pagrindo taikė CK 6.233 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Net darant prielaidą, kad ieškovei atlygintinų išlaidų dydis galėtų būti apskaičiuojamas pagal VKEKK patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikas ir nustatytas kainas, teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovei atlygintinų išlaidų dydį apskaičiuoti pagal UAB „Šakių vandenys“ nustatytus nuotekų tvarkymo įkainius. Kiekvieno tiekėjo taikomos paslaugų kainos turi būti derinamos pirmiausia įvertinant individualiai šio tiekėjo VKEKK pateiktus duomenis apie jo finansinius ir techninius pajėgumus. Ieškovė ir UAB „Šakių vandenys“ priskirti skirtingoms tiekėjų kategorijoms: ieškovė priskirtina V kategorijai (paslaugų pardavimas nuo 201 iki 500 kub. m per metus), tuo tarpu UAB „Šakių vandenys“ – IV kategorijai (paslaugų pardavimas nuo 501 iki 900 kub. m per metus), t. y. UAB „Šakių vandenys“ už ieškovę yra daug didesnė (pajėgesnė) paslaugos teikėja, todėl turi ir nepalyginti geresnes galimybes efektyviau vykdyti nuotekų tvarkymą tame pačiame regione, o tai reiškia, kad jos paslaugų teikimo sąnaudų santykis su teikiamų paslaugų apimtimi yra efektyvesnis nei ieškovės ir ieškovės teikiamos tokios pačios paslaugos reikalautų daug didesnių sąnaudų.

Sutartis nuotekų tvarkymo laikotarpiu, už kurį ieškovė prašė atlyginti, jau nebegaliojo ir ieškovės negalima laikyti asmeniu, teikusiu paslaugą sutartiniais pagrindais, kuris tokiu atveju turėtų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į VKEKK, kad pastaroji patikrintų ieškovės prašomą suderinti sutartinės paslaugos kainą ir ją suderintų, o atsakovė ją patvirtintų. Tačiau jeigu ieškovė būtų teikusi VKEKK prašymą suderinti jos teikiamos atsakovei paslaugos kainą, tai visiškai nereiškia, kad būtų buvusi suderinta tokia pati kaina kaip ir UAB „Šakių vandenys“ dėl ieškovės ir UAB „Šakių vandenys“ veiklos organizavimo, vykdymo ir kitų rodiklių skirtingumo. Nors teismai turėjo duomenų apie tokius ieškovės ir UAB „Šakių vandenys“ rodiklių skirtingumus, tačiau niekaip nesiaiškino su tuo susijusių aplinkybių ir jų nevertino, o be jokio objektyvaus pagrindo sprendė, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Šakių vandenys“ turi dirbti pagal tokią pačią paslaugos teikimo kainą, tarsi jos būtų vienodus gamybinius ir finansinius pajėgumus turintys asmenys, patiriantys vienodas veiklos sąnaudas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a> išaiškinta, kad VKEKK 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika negali būti taikoma, nes ginčo šalys aptariamu laikotarpiu nebuvo saistomos sutartiniais santykiais, kuriems esant ieškovė būtų turėjusi kreiptis į VKEKK dėl nuotekų valymo kainos suderinimo pagal Metodikos nuostatas. Teismas be jokio pagrindo sprendė, kad ginčo santykiui yra aktualios VKEKK teisės aktų nuostatos ir jų pagrindu UAB „Šakių vandenys“ nustatytos nuotekų tvarkymo kainos. Teismai turėjo tvirtą pagrindą spręsti, kad ieškovei priteistinas visų jos nurodytų (įrodytų) ir atsakovės nenuginčytų išlaidų ir nuostolių, patirtų tvarkant atsakovės reikalus pagal CK 6.233 straipsnio 1 dalį, atlyginimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a>, išnagrinėjus analogišką ginčą su tomis pačiomis šalimis, tik už kitą nuotekų tvarkymo laikotarpį, nurodyta, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų išreiškusi sutikimą dėl nuotekų tvarkymo, bet neprieštaravo tokiems ieškovės veiksmams, jie atitiko atsakovės interesus. Todėl ieškovė įgijo teisę dėl atsakovės reikalų tvarkymo reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei dėl reikalų tvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo ir, tinkamai sutvarkiusi nuotekas, taip pat ir atlyginimo už pasiektą rezultatą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė iš esmės analogiškas išvadas ir, spręsdami ginčą, taikė ne tik CK 6.233 straipsnio 1 dalį, bet ir 4, 5 dalis, todėl pasielgė pagrįstai ir teisingai, nes laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nenukrypo nuo jos.

CK 6.233 straipsnio 1 dalis nereiškia, kad, ieškovei pareiškus tokį reikalavimą, kiekvieną kartą turi būti atlyginami jos nurodomi patirti nuostoliai ir (ar) išlaidos net ir tais atvejais, kai jos nebuvo būtinos. Tam, kad teismas priteistų išlaidas pagal CK 6.233 straipsnio 1 dalį ieškovei iš atsakovės, ieškovė visų pirma turi pareigą jas įrodyti ir pagrįsti. Apskaičiuodama patirtas išlaidas, ieškovė turi būti sąžininga ir prašyti atlyginti tik tokius nuostolius, kuriuos ji iš tiesų patyrė tvarkydama atsakovės nuotekas, bet ne siekti pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir prašyti teismo priteisti daugiau, nei realiai buvo patirta. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės apskaičiuota išlaidų suma viršija vidutinę VKEKK patvirtintą kainą regione, kuriame geriamąjį vandenį tiekia UAB „Šakių vandenys“, dėl šių priežasčių, pasiremdami teismui suteikta diskrecija, teismai būtinąsias ieškovės išlaidas sumažino atsižvelgdami į konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Aplinkybė, kad šalys pasibaigus sutarčiai nesusitarė dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos, bet ir po sutarties pasibaigimo ieškovė vis tiek turėjo tvarkyti iš atsakovės atitekančias nuotekas, nereiškia, kad ieškovė nesant sudarytos sutarties ir patvirtintų kainų gali nusistatyti bet kokią šių nuotekų tvarkymo kainą. Ieškovės patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis, atitinkančiomis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tuo tarpu priešinga situacija leistų paslaugų tiekėjui piktnaudžiauti ir neteisėtai praturtėti vartotojo sąskaita, nustačius nepagrįstas ir neproporcingai dideles kainas, viršijančias būtinosioms išlaidoms reikiamą sumą.

Nuostolius ieškovė grindė byloje pateikdama gautas sąskaitas ir mokėtinų sumų apskaičiavimus, bet nepateikė duomenų apie realius mokėjimus (t. y. kiek ir kokių išlaidų ji realiai patyrė), nepagrindė apskaičiuotų veiklos sąnaudų ryšio su perteklinių nuotekų valymo veikla. Ieškovė prašomus atlyginti nuostolius įvardijo kaip visas veiklos sąnaudas, ir neaišku, ar jos yra kaip nors susijusios su nuotekų valymo veikla ir ar jos buvo faktiškai patirtos ir kokia proporcija jos susijusios su perteklinių nuotekų valymu. Veiklos sąnaudomis įvardyti delspinigiai už paskolos sutartį, turto nuomos mokesčiai, antstolių paslaugos, steigimo dokumentų pakeitimas, mokymų paslaugos, teisinės paslaugos, spaudos prenumerata ir kitos įvardytos išlaidos buvo patirtos ieškovės iniciatyva, jos naudai ir interesams, nepaisant to, kiek nuotekų ji išvalė. Į išlaidas ieškovė įtraukė neva patirtas turto nuomos iš susijusių su ieškove asmenų išlaidas (po 15 560,60 Lt (4506,66 Eur) per mėn.). Šių sumų sumokėjimo nepagrindžia jokie įrodymai.

Ieškovė nepagrindė visų savo nurodomų būtinųjų išlaidų, dėl to negalėjo būti tenkintas visas ieškinio reikalavimas, tai patvirtina ir byloje esančios Aplinkos apsaugos agentūros pateiktos Nuotekų tvarkymo apskaitos metinės 2013 ir 2014 m. ataskaitos, kuriose ieškovė neapskaitė ir nedeklaravo atsakovės komunalinių nuotekų tvarkymo išlaidų ir investicijų. Dėl šių priežasčių, byloje esant ginčui dėl nurodytų nuotekų sutvarkymo kiekio bei apskaitos tvarkymo, teismai privalėjo vertinti papildomus duomenis ir nustatyti, kokias iš tiesų būtinąsias išlaidas ieškovė galėjo patirti, ir tai padarė apskaičiuodami pagal teisės aktuose nustatytas taisykles ir vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Ieškovei neįrodžius visos savo tariamai patirtos žalos dydžio, atsakovė neturi pareigos atlyginti visos ieškovės reikalaujamos nuostolių ir išlaidų atlyginimo sumos.

Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos paslaugų teikimo kainos ginčo laikotarpiu sudarius sutartį būtų buvusios visai kitokios, nei nustatė teismai, remdamiesi VKEKK patvirtinta kainų nustatymo metodika ir tame pačiame regione teikiančių subjektų nustatytomis kainomis. Ieškovei nepagrindus savo reikalavimo patikimais įrodymais, teismai pagrįstai aiškinosi ir sprendė, kokias išlaidas už atsakovės reikalų tvarkymą ieškovė realiai galėjo patirti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kito asmens reikalų tvarkymo patirtų išlaidų ir nuostolių atlyginimo

Ieškovė, tvarkydama nuotekas, veikė atsakovės Šakių rajono savivaldybės administracijos interesais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Ši savivaldybės funkcija atskleista Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, įpareigojant savivaldybes užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą (nurodyto įstatymo 1, 11 straipsniai).

Ieškovė su atsakove 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį dėl perteklinių nuotekų priėmimo, valymo bei mokėjimo už šias paslaugas, šią sutartį atsakovė nuo 2012 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukė, bet ir toliau tiekė perteklines nuotekas ieškovei. Nesant sutarties ieškovės veiksmai tvarkant nuotekas ir taip užtikrinant atsakovės pareigų pagal įstatymą įgyvendinimą atitinka kito asmens reikalų tvarkymo teisinius santykius.

Kito asmens reikalų tvarkymo (lot. negotiorum gestio) teisiniai santykiai reglamentuojami CK 6.229–6.236 straipsniuose. Kito asmens reikalų tvarkymo santykiai susiklosto, kai neturėdamas nei iš sutarties, nei iš delikto kylančios pareigos asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga (CK 6.229 straipsnio 1 dalis). Tai nesutartinės prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo, kai vienas asmuo savanoriškai atlieka juridinę reikšmę turinčius veiksmus kito asmens naudai ir jo interesais.

Jeigu vienas asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi; asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų (CK 6.233 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų buvimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2011">3K-3-327/2011</a>).

Pažymėtina, kad ankstesnėje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a> buvo palikti nepakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai priteisti ieškovei iš atsakovės nuostolių atlyginimą už ankstesnį laikotarpį, t. y. už nuotekų tvarkymą nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodytoje byloje teismų nustatyta, kad pasibaigus nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčiai ieškovė teikė nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovės naudai ir veikė jos interesais; tokių paslaugų teikimas nebuvo ieškovės sutartyje ar įstatyme nustatyta jos pareiga; atsakovė neišreiškė aiškios valios ir neprisiėmė sutartinių įsipareigojimų dėl ieškovės atliekamų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a> konstatavo, kad susidarius veiklos sąnaudoms už nurodytą laikotarpį tvarkytas nuotekas ieškovei, kaip atsakovės reikalų tvarkytojai, pastaroji turi atlyginti visas turėtas ieškovės naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius (CK 6.233 straipsnio 1 dalis).

Nurodytoje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, kurios reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), o joje (ankstesnėje byloje) priimti teismų procesiniai sprendimai, atsižvelgiant į bylų faktinių aplinkybių panašumą, vertintini kaip turintys precedento reikšmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai; tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuostolius apskaičiavo per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., nurodo, kad, išvaliusi perteklines nuotekas, patyrė 123 784,42 Eur veiklos sąnaudų, jų atlyginimą ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės.

CK 6.233 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išlaidos ar nuostoliai, turėti asmens po to, kai jis tvarkė kito asmens reikalus gavęs pastarojo sutikimą, atlyginami pagal atitinkamos sutarčių rūšies taisykles.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad atsakovė būtų išreiškusi sutikimą dėl nuotekų tvarkymo. Išlaidos ir (ar) nuostoliai, turėti asmens, kai jis tvarkė kito asmens reikalus be šio sutikimo, atlyginami CK 6.233 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu būtų nustatyta, kad sutikimas gautas, tokiu atveju sprendžiant išlaidų ir (ar) nuostolių atlyginimo klausimą pagal CK 6.233 straipsnio 5 dalį būtų taikytinos atlygintinų paslaugų teisės normos – tarp jų ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, VKEKK nutarimai dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad ieškovė tvarkė nuotekas turėdama atsakovės sutikimą, todėl klausimas dėl ieškovės turėtų išlaidų tvarkant atsakovės reikalus atlyginimo turėjo būti sprendžiamas pagal CK 6.233 straipsnio 1 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 5 dalį. Teismai nepagrįstai taikė būtent CK 6.233 straipsnio 5 dalį, nukreipiančią į sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nustatė ieškovei atlygintinų išlaidų (nuostolių) dydį nepagrįstai remdamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartinius santykius reglamentuojančiais aktais, tarp jų ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, VKEKK 2014 m. liepos 28 d. nutarimu dėl patvirtintų UAB „Šakių vandenys“ geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog ginčo santykiui nustatant ieškovei atlygintinų išlaidų (nuostolių) dydį yra aktualios VKEKK teisės aktų nuostatos ir jų pagrindu UAB „Šakių vandenys“ nustatytos nuotekų tvarkymo kainos.

CK 6.233 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kito asmens reikalų tvarkymas pastarajam davė teigiamų rezultatų, tai reikalus tvarkęs asmuo turi teisę į atlyginimą; jeigu šalys nesusitaria, atlyginimo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės išlaidų ar nuostolių atlyginimą nustato teismas, taikydamas CK 6.233 straipsnio 4 dalį, pagal kurią dydis nustatomas teismo, jeigu šalys nesusitaria, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu šios normos taikymu, nes aptariamoje CK 6.233 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas tik atlyginimo (premijos, užmokesčio) dydžio nustatymas asmeniui, jeigu kito asmens reikalų tvarkymas pastarajam davė teigiamų rezultatų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą atlyginti tik turėtas išlaidas už atsakovės reikalų tvarkymą be šios sutikimo, bet nepareiškė reikalavimo priteisti atlyginimo (premijos, užmokesčio). Todėl spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti turėtas išlaidas pagrįstumo ir nustatydamas jų atlygintiną dydį apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.233 straipsnio 4 ir 5 dalis, reglamentuojančias atlyginimo (premijos, užmokesčio) dydžio nustatymą ir išlaidų (nuostolių) atlyginimą, kai asmuo tvarkė kito asmens reikalaus turėdamas šio sutikimą.

Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti turėtų išlaidų atlyginimą ir nereiškė reikalavimo atlyginti kitus nuostolius. Pagal CK 6.233 straipsnio 1 dalį asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas. Kadangi atlyginamos tik būtinos ir naudingos išlaidos, jas, esant ginčui teisme, turėtų nustatyti bylą nagrinėjantis teismas.

Nustatant ieškovės patirtų atlygintinų išlaidų dydį tvarkant atsakovės nuotekas, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465-611/2015">3K-3-465-611/2015</a> pateiktą išaiškinimą, kad ieškovei išlaidų atlyginimas priteisiamas tokio dydžio, kokio dydžio patirtas išlaidas įrodė ieškovė, – tai naudingos ir būtinos išlaidos, ieškovės veiklos sąnaudų dalis, tenkanti nuotekų tvarkymui, už kurio organizavimą atsakinga atsakovė.

Netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė atlygintinų ieškovei išlaidų dydį. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėjant bylą ištirtini ir įvertintini byloje surinkti įrodymai dėl ieškovės patirtų, tvarkant atsakovės reikalus, išlaidų ir pagal juos nustatytinas atlygintinų išlaidų, atitinkančių naudingumo ir būtinumo kriterijus, dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiam teismui paliekama išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis