Civilinė byla Nr. e3K-3-94-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01893-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.2.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą tokio pobūdžio bylose, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės 14 000 Eur neturtinės bei 1900 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 1900 Eur turtinės, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, už tai, kad 2015 m. nuo lapkričio 10 d. 21.30 val. iki lapkričio 11 d. 05.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir dėl didelio mieguistumo, sąmonės trikimo, kurį sukėlė alkoholio ir medikamentų poveikis, kišo savo rankas už nukentėjusiosios kelnaičių, glostė jos lytinius organus, išrengė ją nuogai, o nukentėjusiajai suvokus su ja atliekamų veiksmų esmę ir ėmus priešintis – stumti nuo savęs ieškovą, suduodant jam smūgius, jos pasipriešinimui palaužti panaudojo fizinį smurtą: užgulė nukentėjusiąją, laikė (spaudė) jos rankas, o nukentėjusiajai bandant šaukti, užspaudė ranka jos burną, jėga skėtė jos kojas, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis ir padarydamas jai poodines kraujosruvas kaklo priekyje iš kairės, kairio žasto vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame ir vidiniame paviršiuose, dešinio žasto vidiniame paviršiuje, virš kairio klubikaulio sparno, dešinio sėdmens srityse, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje bei kairio kelio vidiniame paviršiuje, paviršinį nubrozdinimą užpakalinės makšties jungties srityje, kraujosruvas gimdos kaklelyje ties 18 ir 21 valandomis, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau kaip vieną kartą įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, taip ją išžagindamas.
5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas buvo nuteistas ir už tai, jog 2015 m. nuo gegužės mėn. pabaigos iki birželio mėn. pabaigos, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. D., nesuvokusio ieškovo nusikalstamų tikslų, namo garaže suorganizavo susitikimą su nukentėjusiąja, jo metu įtikinėjo ir įkalbinėjo nukentėjusiąją, kad reikia „anuliuoti“ bylą, ir siūlė jai 5500 Eur atlygį, taip pat 2016 m. nuo birželio mėn. pradžios iki rugpjūčio mėn. pabaigos, tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, prašydamas bei įkalbinėdamas A. B. pakalbėti su nukentėjusiąja ir įtikinti ją, kad ji tolimesnio tyrimo metu nekalbėtų nesąmonių, ir taip duodamas suprasti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus turi pakeisti, siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ši per tolimesnį tyrimą duotų jo teisinei padėčiai palankius, t. y. melagingus, parodymus. Ieškovas minėtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl mažareikšmiškumo.
6. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi minėtas Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis liko nepakeistas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį, kadangi apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepašalinus įrodymų prieštaravimų ir abejonių, ir šią bylą grąžino Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalis dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą išteisino, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, t. y. reabilituojančiais pagrindais. Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis buvo paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-788/2020 atmetus prokurorės kasacinį skundą.
7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje konstatavo, jog tiesioginių įrodymų dėl ieškovo kaltumo išžaginus nukentėjusiąją byloje nėra, o netiesioginių įrodymų objektyviai nepakanka, kad ieškovas būtų pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Byloje neįrodyti objektyvieji ieškovui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – pavojinga veika, padariniai, tyčinė kaltė. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai ir neginčytinai išvadai, jog ieškovas kokiu nors būdu darė realų poveikį nukentėjusiajai, kad ši duotų melagingus parodymus.
8. Anot teismo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatavo, kad pagal kaltinimą ieškovas, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle ir smurtaudamas, ją išžagino vienas. Tačiau byloje buvo duomenys, kad nukentėjusioji buvo pranešusi apie grupinį išžaginimą. Kaltinimas ieškovui pareikštas taip, kad jis vienas smurtavo ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Viskas, ką nukentėjusioji parodė apie kito asmens atliktus veiksmus, į kaltinimą nebuvo įtraukta. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į kaltinimo pozicijos prieštaringumą byloje, nes, viena vertus, nukentėjusiosios parodymus siūlyta pripažinti nuosekliais ir patikimais, kita vertus, visus smurto veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus siūlyta priskirti tik ieškovui, nors pati nukentėjusioji teigė, jog ją žagino užspaudęs jai burną ir sužalojimus padarė kitas asmuo. Teismas nustatė, kad, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, prokurorė pareiškė, jog prieš kitą asmenį tiesiog nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, tačiau kasacinis teismas akcentavo, kad iš tokio paaiškinimo niekaip neišplaukia, jog, nesant bendrininkavimo, vieno (kad ir nenustatyto) asmens atliktus veiksmus būtų galima inkriminuoti kitam asmeniui. Galiausiai kasacinis teismas pažymėjo, kad nei iš ekspertizės akto turinio, nei iš ekspertų paaiškinimų nepaaiškėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados įrodomoji reikšmė, nes proceso metu neatsakyta į esminį klausimą, kokia yra procentinė tikimybė, kad DNR profilis priklauso būtent ieškovui.
9. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teismų procesinius dokumentus ir jų turinį, padarė išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, peržiūrėdamas minėto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadas, iš esmės neatitikusias byloje esančių faktinių aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, dėl to ieškovas buvo klaidingai pripažintas kaltu, padariusiu nusikalstamas veikas, nustatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje bei 233 straipsnyje. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinimai ieškovui buvo formuluojami išskirtinai kaltinančiais pagrindais, nevertinant jį išteisinančių pagrindų, ignoruojant nukentėjusiosios pareiškime nurodytas pirmines aplinkybes. Teismo vertinimu, teismai padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę, lėmusią, kad ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnį. Teismas pripažino, kad teismo teisė ir pareiga yra vertinti įrodymus, ir netinkamas šios pareigos atlikimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, yra laikomas neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio prasme ir sukelia civilinę atsakomybę be kaltės, todėl yra pagrindas spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas neneigė, jog ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo pradėtas pagrįstai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai ir ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas, o baudžiamasis procesas iki ieškovo visiško išteisinimo truko 5 metus. Teismas atmetė atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, argumentus, kad ieškovo išteisinimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog vykusiame ieškovo baudžiamajame procese buvo atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmai.
11. Pasisakydamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo, teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.), kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi ši BPK nuostata įsigaliojo tik 2022 m. gegužės 1 d., t. y. jau po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. išteisinamojo nuosprendžio, todėl ieškovui pagal minėtą nuosprendį nebuvo priteistas advokato išlaidų atlyginimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas spręsti dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo ieškovui. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2015 m. lapkričio 13 d. teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokatu Mindaugu Repšu, kuris atstovavo ieškovui 2015 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime, sumokėjo 1000 Eur, o pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokatu Edvardu Staponkumi dėl gynybos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir kt. straipsnius, sumokėjo 900 Eur. Teismas, nenustatęs, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos būtų nesusijusios su ieškinyje nurodyta baudžiamąja byla, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino.
12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovas dėl jam pradėto ikiteisminio tyrimo, o vėliau – ir nuteisimo už sunkų nusikaltimą patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nežinią ir baimę dėl ateities. Nors ieškovas teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nuteisimo pablogėjo jo sveikata, tačiau, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo amžių (priimant apkaltinamąjį nuosprendį ieškovui buvo 69 metai, o galutinai jis išteisintas, sulaukęs 71 metų), taip pat į viso proceso trukmę – 5 metai, teismas nusprendė, kad šis įvykis turėjo įtakos tiek fizinei, tiek dvasinei ieškovo sveikatai. Vis dėlto teismas atsižvelgė ir į tai, kad net ir po nuteisimo ieškovas ir toliau buvo išrinktas ir eina (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) seniūnės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip komunikabilus, sąžiningas, tolerantiškas visuomenininkas, labai gerai sutariantis su gyventojais ir žinantis visas jų problemas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas dėl nuteisimo neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu nepatyrė, visuomenės požiūris į ieškovą nepasikeitė.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bei šios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.), baudžiamosios bylos sudėtingumą, paskirtos bausmės dydį ir kt., nenustatęs išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbą ar būtų negrįžtamai pakenkta jo dalykinei reputacijai, nusprendė, jog ieškovas nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų, todėl neturtinės žalos dydį sumažino nuo ieškovo prašytų 14 000 Eur iki 3000 Eur.
14. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Spręsdamas dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovo baudžiamasis procesas vyko kiek ilgiau nei 5 metai, ieškovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, o ikiteisminiame tyrime buvo įtariama, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla du kartus buvo nagrinėjama apeliaciniame teisme ir du kartus – kasaciniame teisme. Nors ieškovas remiasi bendra baudžiamojo proceso trukme, tačiau konkrečių proceso vilkinimo veiksmų ar pareigūnų (prokuroro, teismo) neveikimo kokiais nors periodais nenurodė. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taisyklė, jog pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, nebuvo pažeista.
16. Dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju, inter alia (be kita ko), yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto savo teisių pažeidimo. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos padarymo negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, neturtinės žalos specifiškumą, kuris yra susijęs su asmens vidine subjektine būsena, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent paties asmens būsena yra pagrindinis kriterijus, sprendžiant ar yra padaryta neturtinė žala, o papildomi įrodymai pagrindžia tokios būsenos sudėtingumą. Tai, kad byloje nėra pateikta medicininių dokumentų (gydytojų išrašų), kuriuose nurodyta pablogėjusi emocinė būklė, sveikata, anot apeliacinės instancijos teismo, nereiškia, kad ieškovas negalėjo išgyventi tokios būsenos.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog buvo pakenkta jo reputacijai tiek draugų, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas yra išrinktas (duomenys neskelbtini) seniūnaičiu, o tai pagrindžia, kad viešoji nuomonė apie ieškovą nėra iš esmės pasikeitusi. Be to, baudžiamojo proceso rezultatas – ieškovo išteisinimas, anot teismo, jau vertintinas kaip pakankama satisfakcija, reabilituojanti ieškovą visuomenės akyse. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo baudžiamasis procesas nevertintinas kaip pernelyg ilgas ir nenustatyta pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų ar neveikimo, turėjusių reikšmės proceso trukmei, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrąja prasme tokio amžiaus ieškovui tokios trukmės procesas, patiriant įtampą, nerimą bei neužtikrintumą dėl ateities, turėjo įtakos bendrai savijautai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti neteisėti veiksmai, kurie vertintini kaip susiję priežastiniu ryšiu su neturtine žala, gali sukelti kitų ieškovo nurodomų neigiamų išgyvenimų (nerimą, gėdos jausmą), ypač įvertinus tai, kad ieškovas buvo kaltinamas nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu, dėl to pagrįstai buvo priteista atlyginti ieškovui neturtinė žala pinigine išraiška.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, neteisėtus veiksmus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistinus EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose, reikšmingose nagrinėjamai bylai, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstai buvo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis, ir priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovui priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų. Šis dydis nustatytas tinkamai neatsižvelgus į tai, kad: baudžiamasis persekiojimas truko daugiau kaip 5 metus; iki baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ieškovas buvo viešas asmuo (ėjo (duomenys neskelbtini) seniūnaičio pareigas); iš jo baudžiamajame procese priteistų ir išieškotų 4627,91 Eur lėšų atgavimas tapo neįmanomas mirus skolininkei, nes įpėdinių ji neturėjo; pakenkta tiek dalykinei, tiek asmeninei reputacijai, o būtent: i) ieškovas buvo pasmerktas ir smerkiamas dukters ir jos šeimos bei visos giminės, draugų ir kitų jį pažįstančių asmenų; ii) jis buvo smerkiamas ir kaip visuomenininkas; taip pat kad niekada neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis ir buvo garbaus amžiaus (74 metų).
19.2. Teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir padarė nepagrįstas išvadas dėl priteistino dydžio. Vienas iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog ieškovas žalos atsiradimą grindė ir tuo, kad visas baudžiamasis procesas buvo vykdomas nepateisinamai ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK nuostatose įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos argumentus, deklaratyviai nurodė, kad nenustatė, jog baudžiamosios bylos išnagrinėjimas buvo užvilkintas ir nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas reikalavimas ieškovui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimą išnagrinėti per kuo trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino, ar dėl ieškovo priimtas sprendimas buvo pasiektas per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
19.3. Baudžiamoji byla, kurioje buvo nuteistas ir paskui išteisintas ieškovas, nebuvo labai didelės apimties, todėl teismai, siekdami pagrįsti tokią ilgą proceso tyrimo trukmę, turėjo remtis EŽTT praktikoje suformuluotais bylos sudėtingumo ir pareiškėjo elgesio kriterijais. Ieškovas buvo teisiamas vienas, kaltinant vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų, nustatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas dalyvavo visuose posėdžiuose, nebuvo nustatyta, kad jis vilkino procesą.
19.4. Pagal EŽTT praktiką, valstybės institucijos ilgą bylos nagrinėjimą gali pateisinti bylos sudėtingumu tik tada, kai jų veiksmuose nenustatytas nepagrįstas delsimas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (EŽTT 2002 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Werjup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99). Bylos sudėtingumas paprastai yra veiksnys, tiesiogiai ir proporcingai susietas su proceso trukme, t. y. kuo sudėtingesnė byla, tuo ilgesnė proceso trukmė pateisinama. Tačiau savaime bylos sudėtingumas ilgesnės proceso trukmės nepateisina. Jos atitiktis įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui nustatoma vertinant konkrečios baudžiamosios bylos sudėtingumą kartu su kitais proceso trukmės vertinimo kriterijais. Šiuo aspektu yra itin svarbu tai, ar valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą, siekdamos užtikrinti sklandų baudžiamojo proceso vyksmą. Nuo to momento, kai ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus (apklaustas kaip įtariamasis), tyrimas iš esmės vyko dėl dviejų nusikalstamų veikų, jų padarymo mechanizmas ir aplinkybės nebuvo sudėtingi. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad byla dėl išžaginimo ir poveikio nukentėjusiajai buvo sudėtinga.
19.5. Tokį nepateisinamai ilgą baudžiamąjį procesą ir to pasekmes lėmė būtent prokuratūros (prokuroro) netinkamas teisinis faktinių aplinkybių įvertinimas, selektyvus nukentėjusiosios parodymų vertinimas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tai lėmė kaltinimo prieštaringumą. Teismų konstatuota, kad šios aplinkybės prokurorui buvo žinomos jau surašant kaltinamąjį aktą, o ne paaiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Nepaisydama to, prokuratūra visomis procesinėmis priemonėmis tendencingai siekė nuteisti ieškovą už tai, ko jis nepadarė.
19.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį ir nukrypo nuo šį straipsnį aiškinančios kasacinio teismo praktikos, nes asmens išrinkimas į vienas ar kitas vietos savivaldos pareigas niekaip nepatvirtina ir nesuponuoja išvados, kad viešoji ar asmeninė nuomonė apie tą asmenį nėra pasikeitusi, nes 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį, niekaip neatspindi likusios gyventojų, pažįstamų asmenų dalies požiūrio ir nuomonės. Be to, reikalavimas pateikti įrodymus, kad asmuo patyrė neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu, yra objektyviai neįmanomas. Šie pažeidimai lėmė neteisingos neturtinės žalos dydžio nustatymą.
19.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas. Be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019). Šios taisyklės, apibrėžiančios įrodinėjimo pareigos ribas, yra bendros ir taikytinos visų kategorijų civilinėms byloms.
20. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismai išsamiai išanalizavo ieškovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jų nekvestionavo, o pažymėjo, kad tokio amžiaus ieškovui tokios trukmės procesas patiriant įtampą, nerimą bei neužtikrintumą dėl ateities turėjo įtakos bendrai savijautai ir galėjo sukelti neigiamų išgyvenimų (nerimą, gėdos jausmą), ypač įvertinus tai, kad ieškovas buvo kaltinamas nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu. Būtent dėl to teismai, atsižvelgdami į nustatytas bylos aplinkybes, neteisėtus veiksmus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistinus EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose, reikšmingose nagrinėjamoje civilinėje byloje, nusprendė, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei nurodo ieškovas, priimdamas sprendimą akcentavo, kad byloje nėra pateikta medicininių dokumentų (gydytojų išrašų), kuriuose nurodyta pablogėjusi emocinė būklė, sveikata, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas negalėjo išgyventi tokios būsenos. Taigi teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovui, įvertino visas aplinkybes, turėjusias reikšmės neturtinės žalos atlyginimui.
20.3. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktiką bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos pagal analogiją ir per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo, matyti, jog priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 868 Eur iki 6600 Eur. Pavyzdžiui, už beveik aštuonerių metų bendrą baudžiamojo proceso trukmę buvo priteistas 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). Kitoje byloje kasacinis teismas pakeitė teismų sprendimus, kuriais buvo priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sumažindamas jį iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-378/2018). Dar kitoje byloje už beveik aštuonerių metų bendrą baudžiamojo proceso trukmę buvo priteistas 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). Už proceso trukmę, kuri buvo ilgesnė nei 8 metai, priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Už 8 metų ir 5 mėnesių proceso trukmę buvo priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (EŽTT 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 70661/01). Dar kitoje byloje už procesą, trukusį 6 metus ir 5 mėnesius, buvo priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (EŽTT 2006 m. birželio 27 d. sprendimas Kuvikas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 21837/02). Už 6 metų ir 9 mėnesių proceso trukmę priteista taip pat 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (EŽTT 2006 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Simonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37415/02). Už 5 metų ir 11 mėnesių proceso trukmę kitoje byloje buvo priteista 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (EŽTT 2007 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Gečas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 418/04). Už procesą, trukusį 9 metus ir 11 mėnesių, taip pat bylą pripažinus sudėtinga, tačiau dėl lemiamos valdžios institucijų klaidos (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), buvo priteista 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06). Dar kitoje byloje už per ilgą procesą ir kalinimą iki teismo nuosprendžio priėmimo priteista po 6600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (EŽTT 2019 m. kovo 26 d. sprendimas Velečka prieš Lietuvą, peticijos Nr. 56998/16).
20.4. Ieškovo baudžiamasis procesas truko kiek ilgiau nei 5 metus, tačiau ieškovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, o ikiteisminiame tyrime buvo įtariama, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe. Be to, baudžiamoji byla du kartus buvo nagrinėjama apeliaciniame teisme ir du kartus – kasaciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, teismai nenustatė konkrečių aplinkybių dėl proceso vilkinimo ar pareigūnų (prokuroro, teismo) neveikimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista taisyklė, kai ieškovui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką.
20.5. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pradžia buvo 2015 m. lapkričio 12 d., o byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2017 m. birželio 8 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug veiksmų – pareikšti įtarimai, apklausti liudytojai, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus ekspertams – biologinius, šaudmenų, daktiloskopinius, gauta telekomunikacijos tinklų informacija, specialistų išvados, surinkta ikiteisminio tyrimo dalyvius charakterizuojanti medžiaga, gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados. Be to, tyrimo metu buvo nagrinėjami tiek nukentėjusiosios, tiek ieškovo skundai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti dėl pernelyg ilgai prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno vykdyto ieškovo baudžiamojo persekiojimo.
20.6. Ieškovo nurodyti neigiami išgyvenimai yra paprastai būdingi visiems procesams, kurie asmeniui turi didelę reikšmę, todėl negalima laikyti, jog bet kuriuo atveju asmuo įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Būtent ikiteisminis tyrimas ir yra skirtas tam, kad būtų išsiaiškinti nusikalstamos veikos požymiai ir nustatyta objektyvi tiesa apie asmens veiksmų pavojingumą. Išteisinamasis nuosprendis yra asmens reabilitavimas baudžiamojo persekiojimo prasme ir nėra galimybės laikyti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas (pranešimo apie įtarimą pareiškimas, kiti susiję procesiniai veiksmai), taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti veiksmai, jeigu visa tai buvo atlikta vadovaujantis proceso taisyklėmis. Šiuo atveju ieškovui procesinės prievartos priemonės buvo taikytos vadovaujantis BPK nuostatomis ir jos nebuvo pripažintos neteisėtomis.
20.7. Ieškovo nurodytas jam padarytas neturtinės žalos dydis – 14 000 Eur – neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Didžiausias neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas už labiausiai valstybės ginamų teisinių gėrių pažeidimus, tokius kaip sunkus sveikatos sutrikdymas arba tyčinis gyvybės atėmimas, už kitų teisinių gėrių pažeidimus Lietuvos valstybė nėra įsipareigojusi atlyginti žalą didelėmis sumomis. Operatyvaus tyrimo veiksmai, iš kurių ieškovas kildina patirtą neturtinę žalą, buvo atlikti prieš 8 metus, kai valstybės pragyvenimo lygis buvo kur kas žemesnis. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką, kai yra sprendžiamas klausimas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
20.8. Baudžiamojoje byloje nebuvo abejonių dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau surinktų įrodymų viseto nepakako išvadai, jog nusikalstamą veiką padarė būtent ieškovas. Iš esmės tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas nenustatė, jog buvo atlikti prokuroro neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padaryta išvada dėl procentinės tikimybės, kad DNR profilis priklauso būtent ieškovui, nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas nepagrįstai, nesilaikant proceso teisės normų. Galimo nukentėjusiosios išžaginimo aplinkybėms ištirti buvo išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti duomenis. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje įstatymas neįpareigoja prokuroro atlikti visus BPK nustatytus veiksmus. Šiuo atveju pakanka surinkti tiek duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą vienokią ar kitokią išvadą dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo.
21. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nustatydami priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismai atsižvelgė į: atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį; baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindą; pareikštus įtarimus (kaltinimus); ieškovo amžių; baudžiamojo proceso trukmę; kilusius padarinius; tai, kad šis įvykis turėjo įtakos tiek fizinei, tiek dvasinei ieškovo sveikatai. Taip pat teismai, spręsdami dėl kilusių padarinių, pritarė Teisingumo ministerijos pozicijai, kad ir po nuteisimo ieškovas ir toliau buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) seniūnaičiu, o tai patvirtina, kad viešoji nuomonė apie ieškovą nebuvo iš esmės pasikeitusi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką šiose civilinėse bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, kuriose neturtinės žalos atlyginimas priteistas dėl ilgos proceso trukmės, neteisėto nuteisimo ir kitų pažeidimų, ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovui priteistina 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma proporcinga padarytam atsakovės pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
21.2. CK 6.251 straipsnyje nurodytas visiškos žalos atlyginimo principas (lot. restitutio ir integrum) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtine kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes, o patirtos dvasinės skriaudos neretai apskritai niekas, taip pat ir jokia materialinė kompensacija negali kompensuoti. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisingai įvertino kriterijus ir maksimaliai teisingai nustatė priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Todėl teisinio pagrindo spręsti, kad civilinę bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.251 straipsnį, nėra.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės, nustatė, kad ieškovo baudžiamasis procesas vyko kiek ilgiau nei 5 metai, ieškovas buvo įtariamas vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, o ikiteisminiame tyrime buvo įtariama, kad sunkus nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Baudžiamoji byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir du kartus – kasaciniame teisme. Ieškovas remiasi bendra baudžiamojo proceso trukme, jokių konkrečių proceso vilkinimo, neveikimo kokiais nors periodais faktų nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo teisė į greitą baudžiamąjį procesą pažeista nebuvo. Ir nors apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių baudžiamojo proceso metu pareigūnų (teismo) atliktų procesinių veiksmų vilkinimo, spręsdamas dėl ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė ir į bendrą baudžiamojo proceso trukmę – 5 metai. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai įvertino baudžiamojo proceso trukmę, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, ši ieškovo ginčijama aplinkybė yra fakto klausimas, kuris kasaciniame procese iš esmės jau neturi būti kvestionuojamas.
21.4. Teismai, spręsdami dėl ieškovui neteisėtu jo nuteisimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pakenkta jo reputacijai tiek draugų, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse.
21.5. Bylos aplinkybės patvirtina, kad teismai, vertindami priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio įrodymus, atsižvelgė į tai, jog ir po nuteisimo ieškovas buvo išrinktas ir toliau eina (duomenys neskelbtini) seniūnaičio pareigas. Teismai nurodė, kad pateiktoje charakteristikoje ieškovas apibūdinamas kaip komunikabilus, sąžiningas, tolerantiškas visuomenininkas, labai gerai sutariantis su gyventojais ir žinantis visas jų problemas. Todėl teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas dėl nuteisimo neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu nepatyrė, visuomenės požiūris į ieškovą nepasikeitė. Tokia išvada pagrįsta objektyviais įrodymais, šių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Taip pat teismai sutiko su tuo, kad baudžiamojo proceso rezultatas – ieškovo išteisinimas – jau vertintinas kaip pakankama satisfakcija, reabilituojanti ieškovą visuomenės, draugų, pažįstamų akyse. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas, kiek gyventojų dalyvavo seniūnaičio rinkimuose. Tokių argumentų ieškovas anksčiau neteikė, o ši aplinkybė yra faktinio pobūdžio ir kasaciniame procese nenustatoma.
21.6. Kasaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau jokių bylų, aktualių šiam ginčui, nenurodė. Susipažinus su teismų praktika bylose dėl neteisėtu nuteisimu padarytos žalos atlyginimo, matyti, kad priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma svyruoja nuo 2000 iki 6000 Eur.
21.7. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
21.8. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta civilinėje byloje teko ieškovui. Šioje byloje ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris galėjo padėti jam rinkti įrodymus, pagrindžiančius neturtinę žalą ir jos dydį. Pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neteikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, taip pat neprašė teismo apklausti asmenis, kurie galėtų duoti parodymus apie aplinkybes, susijusias su patirta žala.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
22. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
23. Nagrinėjamu atveju kasaciniu skundu skundžiamos tos bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis iš dalies atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas sudaro kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškovo pareigą įrodyti patirtą neturtinę žalą, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, jo dydį dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, dėl reputacijos pablogėjimo, taikymu ir aiškinimu.
Dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką
24. Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas, be kita ko, nurodė, kad jo baudžiamasis procesas (baudžiamasis persekiojimas) truko ilgiau nei penkerius metus, nors viso proceso metu jis laikėsi pozicijos, kad nusikalstamų veikų jis nepadarė. Ieškovo teigimu, šią jo poziciją galiausiai pripažino apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai, todėl galima teigti, kad jis nepagrįstai buvo sulaikytas, nepagrįstai kaltinamas ir nepagrįstai nuteistas, dėl to patyrė didelius dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus. Be to, proceso metu jis buvo septyniasdešimties metų amžiaus, todėl kaltinimas ir nuteisimas už sunkaus lytinio nusikaltimo, susijusio su fiziniu smurtu, padarymą jį be galo sukrėtė.
25. Kasaciniame skunde ieškovas, be kita ko, teigia, kad jam priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų, nes šis dydis nustatytas tinkamai neatsižvelgus į tai, jog baudžiamasis persekiojimas truko daugiau kaip 5 metus.
26. Taigi, ieškovo šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti žalos atlyginimas siejamas, be kita ko, su jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamajame procese pažeidimu. Todėl nagrinėjamoje byloje aktuali ieškovo, kaip buvusio įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo baudžiamajame procese, teisės į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką pažeidimo problema.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 38, 39 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Kartu pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo. Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-487-915/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 81–83 punktus ir juose nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką).
30. Pažymėtina, kad ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant ir vykdant baudžiamąjį procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame, tiek ir kasaciniame skunduose ieškovo teiginiai apie nepateisinamai ilgą baudžiamąjį procesą yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiomis proceso delsimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis.
31. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad vienas iš jo apeliacinio skundo argumentų buvo tai, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad ieškovas žalos atsiradimą grindė ir nepateisinamai ilgai vykdomu baudžiamuoju procesu, pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK nuostatose įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Tačiau iš tiesų ieškovo apeliaciniame skunde, pasisakant apie vykdyto jo baudžiamojo persekiojimo trukmę, nurodyta, kad jo baudžiamasis persekiojimas truko penkerius metus ir jis buvo išteisintas konstatuojant, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, t. y. reabilituojančiais pagrindais. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad buvo vykdoma ieškovo probacijos procedūra, pradėta nuo 2018 m. lapkričio 8 d. (įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui) ir trukusi iki 2019 m. gruodžio 19 d. (išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo). Taigi, aplinkybių dėl nepateisinamai ilgai vykusio baudžiamojo proceso, susijusių su valstybės institucijų elgesiu, organizuojant bylos procesą bei jį vykdant, apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Tokių aplinkybių nenurodoma ir kasaciniame skunde.
32. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas esant pakankamai objektyvių duomenų, jog ieškovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Ginčo dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas pagrįstai, byloje nekilo. Taip pat nustatyta, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko kiek ilgiau nei penkerius metus, ieškovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, o ikiteisminiame tyrime buvo įtariama, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Baudžiamoji byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir du kartus – kasaciniame teisme. Byloje ieškovas rėmėsi bendra baudžiamojo proceso trukme, bet, kaip minėta, konkrečių proceso vilkinimo ar pareigūnų (prokuroro, teismo) neveikimo kokiais nors periodais faktų nenurodė.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimų (nuosprendžių) peržiūra instancine tvarka yra viena iš asmens teisių į tinkamą procesą užtikrinimo priemonių. Pirmiausia byloje surinkti įrodymai tiriami pirmosios instancijos teisme. Kadangi sprendimą teismas priima savarankiškai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, dažniausiai proceso dalyviai pasinaudoja savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydami patikrinti jo pagrįstumą ir teisėtumą bei iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kad būtų nustatyta jų teigiama tiesa. BPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio gali būti paduodamas bet kokiais pagrindais ir motyvais, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas gali spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus. Teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dažnai fakto ir teisės klausimo aiškus atskyrimas yra sunkiai įmanomas, nes teisės taikymo klausimų teisingas išsprendimas neišvengiamai gali būti susijęs su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikrinimu, o tai lemia įrodymų tyrimo būtinumą sprendžiant taip pat ir teisės taikymo klausimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020 66 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Taigi, byloje nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai dėl nepagrįsto ieškovo baudžiamojo proceso delsimo, t. y. nenustačius baudžiamojo proceso laikotarpių, kuriais nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo per ilgos trukmės, ir nustačius, kad baudžiamoji byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir du kartus – kasaciniame teisme, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta baudžiamojo proceso trukmė sietina su baudžiamajame procese dalyvavusių asmenų, įskaitant ieškovą, teisių į tinkamą procesą užtikrinimo priemonėmis, todėl negali būti pripažįstama teisės, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovo teisė į jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimo išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką nebuvo pažeista.
Dėl įrodinėjimo pareigos
35. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, jog jam priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų ir dėl to, kad iki baudžiamojo persekiojimo pradėjimo jis buvo viešas asmuo (ėjo (duomenys neskelbtini) seniūnaičio pareigas); kad buvo pakenkta tiek dalykinei, tiek asmeninei jo reputacijai, nes jis buvo pasmerktas ir smerkiamas dukters ir jos šeimos bei visos giminės, draugų ir kitų jį pažįstančių asmenų; jis buvo smerkiamas ir kaip visuomenininkas, nors niekada neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis. Be to, jis buvo garbaus amžiaus.
36. Ieškovas taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir nukrypo nuo šį straipsnį aiškinančios kasacinio teismo praktikos, nes asmens išrinkimas į vienas ar kitas vietos savivaldos pareigas nesuponuoja išvados, kad viešoji ar asmeninė nuomonė apie tą asmenį nėra pasikeitusi. Be to, ieškovo teigimu, reikalavimas pateikti įrodymus, kad asmuo patyrė neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu, yra objektyviai neįmanomas.
37. CPK 178 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodinėjimo pareigą, nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, sąrašas įtvirtintas CPK 182 straipsnyje. Vienos iš jų – aplinkybės, teismo pripažintos visiems žinomomis (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
38. Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys nuo įrodinėjimo pareigos yra atleidžiamos.
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
40. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl pakenkimo ieškovo asmeninei bei dalykinei reputacijai, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad buvo pakenkta jo reputacijai tiek draugų, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Remdamasis nustatyta aplinkybe, kad net ir po nuteisimo ieškovas buvo išrinktas ir toliau eina (duomenys neskelbtini) seniūnaičio pareigas, teismas padarė išvadą, jog viešoji nuomonė apie ieškovą nėra iš esmės pasikeitusi. Analogišką išvadą padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovas dėl nuteisimo neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu nepatyrė, visuomenės požiūris į jį nepasikeitė.
41. Tai iš esmės reiškia, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog neteisėtais valstybės institucijų veiksmais būtų buvę pakenkta ieškovo asmeninei ar dalykinei reputacijai ar dėl jų būtų sumažėjusios jo bendravimo galimybės.
42. Minėta, kad neturtinė žala pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais yra sudėtinga, ir sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos padarymo negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis buvęs pasmerktas ir yra smerkiamas dukters ir jos šeimos bei visos giminės, draugų ir kitų jį pažįstančių asmenų, gali ir turėtų būti įrodinėjamos leistinomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovui šių aplinkybių neįrodinėjant, vien jo paaiškinimai negali būti pakankama priemonė šioms aplinkybėms pripažinti įrodytomis, tuo labiau kad šios aplinkybės negali būti pripažintos visiems žinomomis. Nustačius, kad ir po nuteisimo ieškovas buvo išrinktas ir toliau eina seniūnaičio pareigas, ir ieškovui nepateikus jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą spręsti apie esminį viešosios nuomonės apie ieškovą pasikeitimą, kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir nukrypo nuo šį straipsnį aiškinančios kasacinio teismo praktikos, yra nepagrįstas.
43. Išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad ieškovas dėl nuteisimo neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu nepatyrė, visuomenės požiūris į jį nepasikeitė, t. y. viešoji nuomonė apie ieškovą iš esmės nėra pasikeitusi, padarytos tinkamai taikant ir aiškinant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ieškovo asmeninei ar dalykinei reputacijai padaryta žala, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
44. Neturtinės žalos sąvoka yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 82, 84, 91 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovas dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, o vėliau – ir nuteisimo už sunkų nusikaltimą patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nežinią ir baimę dėl ateities. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ieškovo amžių bei viso proceso trukmę, šis įvykis turėjo įtakos tiek dvasinei, tiek fizinei ieškovo sveikatai. Nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį – 3000 Eur, teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbą ar negrįžtamai pakenkta jo dalykinei reputacijai, laikytina, jog ieškovas nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų.
47. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
48. Minėta, kad neturtinė žala žmogui padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, o teismo pareiga – nustatyti kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
49. Bylą nagrinėję teismai, pripažinę valstybės institucijų veiksmus, atliekant ikiteisminį tyrimą, surašant kaltinamąjį aktą, perduodant bylą teismui, baudžiamąjį procesą organizavus nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, o vėliau, teismuose nagrinėjant bylą, padarius esminę klaidą, dėl kurios ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo padarymu, atsižvelgdami į ieškovo amžių, taip pat pripažino, kad tokios trukmės baudžiamasis procesas turėjo įtakos tiek fizinei, tiek dvasinei ieškovo sveikatai, ieškovas patyrė įtampą, nerimą bei neužtikrintumą dėl ateities ir tai turėjo įtakos jo bendrai savijautai. Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, teismų nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nepakankamas, įvertinus bylos aplinkybes, ir nevisiškai atitinka teisingo žalos atlyginimo principą.
50. Nors nagrinėjamoje byloje ir nenustatytas ieškovo teisės į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, pažeidimas, tačiau, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti į bendrą vykusio baudžiamojo proceso trukmę, kuri yra tiesiogiai susijusi su patirta neturtine žala. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad baudžiamasis procesas turėjo įtakos tiek fizinei, tiek dvasinei ieškovo sveikatai, jis patyrė įtampą, nerimą bei neužtikrintumą dėl ateities ir tai turėjo įtakos jo bendrai savijautai, tačiau, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, jo tinkamai nesusiejo su proceso trukme.
51. Pripažintina, kad ilgai, daugiau negu penkerius metus, būnant įtariamuoju, kaltinamuoju, o vėliau – ir nuteistuoju šie neigiami ieškovo išgyvenimai, taip pat netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būsena, ilgai užsitęsusi procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą gana ilgą laiką. Nors, nustatydami kompensaciją už ieškovui dėl vykusio baudžiamojo persekiojimo sukeltus padarinius, teismai atsižvelgė į proceso trukmę, tačiau tai padarė išimtinai susiedami su ieškovo amžiumi, nors bet kokio amžiaus žmogui tokia procesinė padėtis sukelia neigiamų pasekmių, ir kuo ilgiau tokia padėtis tęsiasi, tuo sunkesnes neigiamas pasekmes ji sukelia. Pripažintina ir tai, kad ir pasibaigus procesui tokios pasekmės gali išlikti dar kurį laiką. O vyresnio amžiaus žmogui, koks baudžiamojo proceso metu buvo ir ieškovas, tokios pasekmės gali būti dar sunkesnės.
52. Šių argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatytas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka kiek įmanoma teisingos, kuo labiau sušvelninančios negatyvius padarinius piniginės kompensacijos už neteisėtų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes bei visiško žalos atlyginimo principų. Kasacinio teismo vertinimu, tokius principus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimas būtų 5000 Eur. Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keičiama, atitinkamai padidinant pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintinas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintinas tik iš dalies, priteisė visų ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą, įvertinęs tai, kad ieškovas įrodė savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
55. Tuo tarpu spręsdama dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo turėtas tokio pobūdžio išlaidas. Ieškovas nei kartu su pateiktu apeliaciniu skundu, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikė, todėl ieškovui neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
56. Kartu su kasaciniu skundu ieškovas pateikė 2023 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1158703, dėl 150 Eur išlaidų už dokumento surašymą patyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai patvirtinta jo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7, 8.14 punktuose nustatytos sumos, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos (j. a. k. 111105555) 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti ieškovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos (j. a. k. 111105555) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, sudarančios 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, (j. a. k. 111105555) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Donatas Šernas
