Kasacinio skundo Nr. DOK-1765/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43275-2019-6
(s)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasacinius skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nuteistojo A. T. atžvilgiu nutraukti; arba pakeisti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus dalyje dėl bausmės ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kasacinis skundas, kaip nurodo kasatoriai, pateikiamas dėl netinkamo materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo (BK 260 straipsnio 3 dalis, BK 199 straipsnio 3 dalis) ir esminių BPK (BPK 158 straipsnis, BPK 159 straipsnis) pažeidimų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1765/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43275-2019-6
(s)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasacinius skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nuteistojo A. T. atžvilgiu nutraukti; arba pakeisti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus dalyje dėl bausmės ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kasacinis skundas, kaip nurodo kasatoriai, pateikiamas dėl netinkamo materialiosios teisės aiškinimo ir taikymo (BK 260 straipsnio 3 dalis, BK 199 straipsnio 3 dalis) ir esminių BPK (BPK 158 straipsnis, BPK 159 straipsnis) pažeidimų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde kaip vada bylos nagrinėjimui kasacine tvarka BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais keliami klausimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo (trukmė, atlikimas, provokavimas ir pan.), ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, kuriomis sankcionuotas procesinių prievartos priemonių taikymas, priėmimo laiko fiksavimo IBPS, nuteistojo A. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas spalio mėn. B. K., (duomenys neskelbtini) (5061,193 g. tablečių)), savanoriško bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais aplinkybės vertinimo skiriant bausmę A. T..
Atrankos kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, daro išvadą, kad skundo dalis, kurioje kalbama apie kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą (jų atlikimą, trukmę), ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių priėmimo laiko fiksavimą, paduota dėl nuosprendžio dalies, kuri kasacine tvarka negali būti skundžiama BPK 367 straipsnio 3 dalies prasme (kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme). Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas tik dėl galimo L. B. kurstymo kasatorių A. T. daryti nusikalstamas veikas, bet ne dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir pan. Tačiau šiuo aspektu nėra suformuluota teisinių argumentų, dėstomi teiginiai, susiję su kitokiu faktinių bylos aplinkybių vertinimu ir sau palankia gynybine versija.
Be to, kasatoriai kasaciniame skunde tvirtina, kad A. T. negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo (įskaitant pagaminimą) psichotropine medžiaga – etizolamu (epizodas spalio mėn. B. K., (duomenys neskelbtini) (5061,193 g. tablečių)), kadangi specialų tyrimą atlikęs specialistas negalėjo nustatyti šios medžiagos kiekio, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre tyrimo metu nebuvo etizolamo kaip cheminio junginio pamatinės (standartinės) medžiagos.
Visų pirma, pažymėtina, kad konkretaus klausimo dėl draudžiamos cheminės medžiagos etizolamo kiekio nustatymo galimybės tabletėse ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nekėlė. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog byloje apskritai nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių skundžiamame nuosprendyje nurodytų psichotropinių medžiagų sudėtį bei kiekius ir, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamos veikos inkriminuotos visiškai nepagrįstai. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šį argumentą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas apie draudžiamų medžiagų pagaminimo, laikymo bei gabenimo kontrabandos būdu kiekius ir pažymėjo, kad būtent šių duomenų pagrindu buvo formuluojamas kaltinimas A. T. (nutarties l. 15, p. 31). Taigi kasacinio skundo dalis dėl BK 260 straipsnio 3 dalies galimai netinkamo taikymo taip pat nesudaro pagrindo kasacijai.
Skundo teiginys, kad buvo nevertinta aplinkybė dėl savanoriško aktyvaus bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnais skiriant A. T. bausmę, yra deklaratyvus, nes priešingai nei tvirtina kasatoriai, sprendžiant bausmės klausimą, ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nutarties 20 lapas, 51 punktas).
Atrankos kolegija konstatuoja, kad nesant teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
