T. J. pagal BK 154 str., 369 str., 368 str., 376 str., 303 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2998/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00511-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo T. J. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis T. J. ir jo gynėja advokatė D. Jurevičienės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nuosprendį – T. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamame nuosprendyje neaptarė nusikaltimo sudėties įrodytumo klausimo, netinkamai aiškino ir taikė BK 154 straipsnį.

T. J. yra nuteistas už absoliučiai teisėtą, objektyviais duomenimis pagrįstos nuomonės, kurios reiškimo nedraudžia nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei kiti įstatymai, reiškimą bei pilietinės teisės įgyvendinimą. Bylos medžiaga sudaro objektyvų pagrindą abejoti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Šiuo atveju nebuvo šmeižto, nuteistasis pateikė visus nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančius įrodymus, jis neturėjo tikslo apšmeižti, skleisti melagingą informaciją. Bendrovei skirtame pranešime išdėstytuose teiginiuose nėra informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmens garbę ir orumą.

Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo šališkai ir neišsamiai, jų patikimumas nepatikrintas. Teismas vertino tik nuteistojo rašytas trumpąsias SMS žinutes ir visiškai nevertino bei nuosprendyje nepasisakė dėl R. S. SMS žinutės, kurioje ji prisipažino iš bendrovės vogusi maišus. Taip pat teismas nevertino, kad bendrovės atstovo teiginiai apie R. S. apsipirkimą po darbo yra akivaizdžiai melagingi, jie nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais, todėl negali būti laikomi neginčijamu įrodymu. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, tai T. J. patyrė R. S. terorą, melagingus policijos iškvietimus ir jis tuos laiškus siuntė į darbovietę, patyręs spaudimą. Visi pateikti įrodymai buvo vertinami tik tiek, kiek pakako apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje surinktų faktinių duomenų nepakanka konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir T. J. yra kaltas dėl jos padarymo. Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos T. J. dirbo licencijuojamą, nepriekaištingos reputacijos reikalaujantį apsaugos darbuotojo darbą. Nuteistasis apibūdinamas teigiamai, laikomas neteistu (teistumas išnykęs daugiau kaip prieš 20 metų). Pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių patikėjo ne nuteistuoju, kaip asmeniu, pranešusiu apie vykdomą vagystę, o R. S., kuri pripažino vogusi, o vėliau šių žodžių išsigynė. Keista ir prokurorės pozicija, kuri prašė šios aplinkybės nevertinti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde formaliai nurodomi BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, t. y., kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 154 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, tačiau iš tikrųjų skundas pagrįstas byloje nustatytų aplinkybių neigimu, atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nuteistojo pateikta versija, kad jis ne apšmeižė nukentėjusiąją, o pranešė apie ją teisingus duomenis. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo sritis. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant T. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde apie padarytus procesinius pažeidimus taip pat nurodoma deklaratyviai, nepateikiant argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad byloje buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar šališkai. Pažymėtina, kad dėl neva padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo ir proceso pažeidimų išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o apeliacinės instancijos teismo išvados teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. J. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis