A. A. pagal BK 2811 str., 369 str., 368 str., 376 str., 41 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2942/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42286-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo A. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį A. A. nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog svarbu yra tai, kad nuteistasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir kad veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, jog, praėjus beveik valandai po įvykio, jam buvo nustatytas 1,37 promilės neblaivumas. Tokia teismo išvada dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo A. A. padarytai veikai neatitinka šio baudžiamojo įstatymo tikrosios prasmės ir esmės, situacijos teisinis vertinimas neatitinka teisingumo principo ir BK 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Asmeniui turi būti suteikta teisė keisti nuomonę ir per protingą terminą atlikti neblaivumo lygio kontrolę, taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės už nesitikrinimą. Ginčo atveju nuteistojo tikrinimas policijos įstaigoje buvo atliktas 21.50 val., įvykis pradėtas fiksuoti – 20.45 val. Policijos komisariate nustačius A. A. 1,36 promilės neblaivumą, neliko objektyvaus baudžiamosios atsakomybės pagrindo ir veika turėjo būti vertinama kaip administracinis nusižengimas, nepaisant fakto, kad pradiniu etapu nuteistojo neblaivumo nustatymas iškart įvykio vietoje neįvyko. Darydami priešingas išvadas teismai iš esmės atsisakė vertinti nuteistojo naudai tarnybiniame pranešime užfiksuotus jo baudžiamąją atsakomybę šalinančius duomenis apie jo neblaivumą, prioritetą teikdami jo atsakomybę sunkinantiems įrodymams ir duomenims. Nuteistojo atsisakymo pasitikrinti neblaivumą negalima sieti su tyčiniu, sąmoningu vengimu – jis motyvavo savo nekategorišką atsisakymą, pareikšdamas reikalavimą pateikti tikrinimo motyvus. Iš pareigūno filmuotos medžiagos matyti, kad pareigūnas nepagarbiai, šiurkščiai elgėsi su A. A., t. y. neatsakė į jo iškeltas abejones dėl transporto priemonės valdymo, esant ginčo situacijai, nenurodė, kokio pažeidimo padarymu jis įtariamas ir kokiais pagrindais vadovaujantis siekiama patikrinti jo neblaivumą, neįspėjo dėl galimos atsakomybės, jeigu atsisakys tikrintis, be to, panaudojo elektros šoką.

Nevertintas ir in dubio pro reo principas ir, nepaisant paties nuteistojo kaltės pripažinimo, esant neabejotinų ir objektyvių duomenų dėl jo kaltės nebuvimo, teismas negalėjo taikyti baudžiamosios atsakomybės vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi netinkama teismų praktika.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pripažįsta deklaratyviais kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą, teisės principų pažeidimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo. Jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti neblaivumo patikrinimo vengimo fakto įrodytumu, kasaciniame skunde nepateikta. Argumentas, kad vengimas tikrintis blaivumą prarado savo teisinę reikšmę ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes vėliau, per valandos laikotarpį, A. A. buvo nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija nei 1,5 promilės, yra akivaizdžiai dirbtinis. Iš esmės analogiškas argumentas buvo pateiktas ir apeliaciniame skunde, į jį apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai atsakyta. Vien tik nesutikimas su padarytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nenurodant konkrečiai, kokias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas padarė teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį klausimą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis