Administracinė byla Nr.A 2.6.-72-547/2014
Teisminio proceso Nr.4-51-3-00037-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija
39.1.; 39.2.; 48.5.; 52.3.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2014 m. kovo 13 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo gynėjui adv. G. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio UAB,,G.“, tolimųjų reisų vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
n u s t a t ė :
K. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 21.18 val. Varėnos mieste, Vytauto gatvėje ties 55 namu, vairuodamas automobilį NISSAN ALMERA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į tvoros vartus ir juos apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino niekam nepranešęs. Nurodo, kad tuo buvo pažeisti KET 119, 231.1 punktų reikalavimai ir todėl administracinėn atsakomybėn K. K. trauktinas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).
Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1221/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt.).
K. K. paaiškino, kad jis nepripažįsta surašyto protokolo ir nurodė, kad iš tiesų jis savo automobiliu išstūmė vartus, tačiau tą padarė tyčia. Jis paaiškino, kad grįžęs iš reiso, rado vartais užtvertą įvažiavimą į motinos kiemą. Turėjo išsikrauti pas motiną daug daiktų, todėl apsuko savo automobilį ir galine automobilio dalimi du kartus tyčia atsirėmė į vartus ir jie atsidarė. Tuomet įvažiavo į kiemą, išsikrovė daiktus ir išvažiavo. K. K. paaiškino, kad ginčai su kaimynu V. S. tęsiasi jau apie treji metai, jis negali užtverti įvažiavimo, kuriuo naudojasi ir kiti gyventojai. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo paaiškino, kad tokiu būdu atidarant vartus, truputį įtrūko jo automobilio stiklas, kiek įlenkė automobilio kėbulą. Kai buvo atidaryti vartai, V. S. buvo išėjęs į kiemą, tačiau jis nieko nesakė. Vartai iki šiol taip ir likę atidaryti, mėtosi išversta detalė. Daugiau jų neuždarinėjo. K. K. nurodė, kad tokiu būdu jis nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimo, o pasinaudojęs automobilio jėga išvertė vartelius.
Varėnos rajono PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodo, kad K. K. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus važiuodamas atbuline eiga ir neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu. Tai rodo, kad K. K. inkriminuota veika gali būti padaryti netyčia. Tuo tarpu pažeidėjas tvirtina, kad jo veiksmai buvo nukreipti į vartelių išvertimą, t. y. jis siekė išversti užrakintus vartelius, kad galėtų įvažiuoti į, jo manymu, neteisėtai užtvertą motinos kiemą. Taigi, teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką K. K. padarė tyčia.
Administracinių teisės pažeidimo kodekso 503 str. numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą; BK 187 str. numato atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai padaryta žala viršija tris minimalius gyvenimo lygius.
Byloje esančiame vyresniojo patrulio L. I. 2013-10-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant tarnybines pareigas, gavo budėtojo pranešimą, jog Vytauto gatvėje ties 55 namu yra eismo įvykis. Atvykus į vietą, pastebėjo, kad prie namo yra išversti vartai, tačiau jokios transporto priemonės nebuvo. Būnant įvykio vietoje, priėjo namo šeimininkas, kuris paaiškino, kad vartus tikriausiai specialiai, automobiliu Nissan, apgadino Vytauto g. 53 name gyvenančios K. sūnus K.. V. S. paaiškino, kad atvykęs kaimynės sūnus, važiuodamas atbulomis tris kartus trenkėsi į vartus ir juos apgadino.
Analogiškas aplinkybes V. S. nurodė ir savo 2013-10-19 paaiškinime.
Transporto priemonės NISSAN ALMERA techninės apžiūros 2013-10-24 akte pažymėta, kad nustatyti tokie defektai: bagažinės dangtis iš dešinės pusės, galinis dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis.
2014-01-22 paaiškinime K. K. nurodė, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Grįžęs iš reiso jis negalėjo įvažiuoti į motinos kiemą, nes įvažiavimas buvo užtvertas vartais. Paaiškinime nurodo, kad šis įvažiavimas į motinos kiemą yra nuolat reikalingas ir jų šeimai, todėl jis buvo priverstas juos atidaryti savo jėgomis.
Tą pačią dieną jis buvo apklaustas policijos pareigūno ir taip pat nurodė aplinkybes, paaiškindamas kad tyčia trenkėsi atbulas į tvoros vartus, nuo smūgio vartai atsidarė.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 str.).
Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).
Padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. galima tik netyčia, nes jeigu tokie veiksmai bus padaryti tyčia, siekiant tokių pasekmių, tai jie bus kvalifikuojami jau kitaip, pvz.: kaip tyčinis turo sugadinimas, tyčinis sveikatos sutrikdymas ir pan.
Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).
Jau iš pačios įstatymo formuluotės matyti, kad padarant pažeidimą neatsargiai, pažeidėjas numano, kad tokios pasekmės gali atsirasti, tačiau tikisi, kad jos neatsiras arba nenumatė pasekmių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Konkrečiu gi atveju K. K. numatė pasekmes, jų norėjo ir tyčia atliko tokius veiksmus, kad numatytos pasekmės kiltų, todėl jo pažeidimas yra padarytas tyčia ir K. K. padarytas pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tokių K. K. tyčinių veiksmų atlikimą patvirtino ir V. S., kuris policijos pareigūnams nurodė, jog,,vartus specialiai automobiliu apgadino“ K. K..
Teismas laiko, kad tokiu būdu K. K. veiksmuose yra kito teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 3 str. arba nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. požymių, priklausomai nuo sugadinto turto vertės.
Kadangi toks kaltinimas K. K. nebuvo pateiktas, tai byla grąžintina policijai toliau nagrinėti ir spręsti, kokia atsakomybė turi kilti asmeniui.
LR ATPK 284 str. 2d. nurodoma, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Konkrečiu atveju teismas negali ištaisyti padarytos klaidos ir perkvalifikuoti veiksmus, nes dėl vienos padarytos veikos veiksmai apskritai nekvalifikuoti, t. y. nenurodytas ATPK straipsnis, straipsnio dalis.
Teismų praktikoje yra suformuota praktika, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (LVAT nutartis 259/2003). Šios teisės garantuojamos ir tarptautiniais teisės aktais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3d. d punktas), viena iš tokių teisių - b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Labai svarbu, kad kaltinimas asmeniui būtų konkretus ir aiškus ir teismas negali išplėsti kaltinimo teisme.
ATPK 35 str. numato, kad administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos arba nuo paaiškėjimo dienos. Šis teisės pažeidimas buvo padarytas 2013-10-19, tad terminas nuobaudai skirti baigiasi 2014-04-18, todėl esant teisiniam pagrindui terminas turi būti pratęstinas ATPK 35 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis LR ATPK 260 str. 1 d., 280 str. 1 d. 2 p. teismas
n u t a r ė :
Grąžinti Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2014-01-22 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.55P-6464945-14, surašytą K. K., ir kitą bylos medžiagą, administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per 7 d. nuo nutarties paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė
