VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
2014 m. kovo 13 d. Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovei E. B.,ieškovės atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei, išvadą teikiančios institucijos-Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. K.
n u s t a t ė :
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo :1)jos- E. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K. a. k(duomenys neskelbtini) dukters U. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja-E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2)nustatyti atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi U. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, pagal kurią: a) atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę savo dukrą lankyti jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį,pranešus ieškovei E. B. apie numatomą atvykimą ir jo konkretų laiką telefonu ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatomo susitikimo, nustatant, kad susitikimo diena būtų savaitgalis ar vaiko atostogų metas, susitikimui trunkant ne ilgiau kaip 3 valandoms, susitikimo metu dalyvaujant ir motinai E. B., jei ji to pageidauja; b)ieškovė E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gali susitarti dėl papildomų lankymo valandų, jei vaikas išreikš norą dažniu susitikti su tėvu; c)jeigu pagal suderintą laiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, atsakovo bendravimas su dukterimi nėra galimas (dėl vaiko ligos ar pan.), ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovą telefonu ne vėliau kaip likus 3 valandoms iki susitikimo pradžios. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio ir advokato atsovavimo išlaidas,iš viso 670Lt.
Ieškovė nurodė,kad ji ir atsakovas A. K. gyvenę faktinėje šeimoje, nesusituokę nuo 2003 metų pradžios iki 2006 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (gim. liud. AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvystę dukrai atsakovas pripažino (gimimo liudijime tėvu įrašytas - A. K.), registruojant dukros gimimą pateikę visus reikalingus dokumentus. Gyvendami faktinėje šeimoje su atsakovu gyvenę pas jos tėvus (duomenys neskelbtini), šeimos pajamas ir išlaidas tvarkę bendrai, rūpinęsi vienas kitu ir (duomenys neskelbtini) gimusia dukra. Vėliau atsakovui kardinaliai pakeitus gyvenimo būdą, su juo išsiskyrusi ir nuo 2006 metų gyvenę atskirai. Pradėjus gyventi skyrium, atsakovas visiškai nusišalino nuo dukros priežiūros ir išlaikymo, nesirūpino jos auklėjimu, nelankė, ilgą laiką apie atsakovą neturėjau jokių žinių. Kadangi nuo 2006 metų pradžios atsakovas neteikė jokios finansinės paramos dukros išlaikymui, ją išlaikiusi viena,padedama sutuoktinio V. B. (sant. liud. AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui nesirūpinant dukra, jos neišlaikant,ji 2011 m. kreipusis į Varėnos rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnametei mūsų dukrai U. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. į teismo posėdžius Varėnos rajono apylinkės teisme nevyko, proceso eiga nesidomėjo, todėl 2011-11-29 Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTktNDQ1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-219-445/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-219-445/2011">2-219-445/2011</a> priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai U. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2011-01-04, taip pat teismas tenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir jį priteisė, 14400 litų skolos.
Priėmus teismo sprendimą atsakovas vengia jį vykdyti, savanoriškai priteisto išlaikymo neteikia,o teismo sprendimas vykdomas priverstinai.Tačiau išmokų iš atsakovo negaunanti, jos mokamos iš vaikų išlaikymo fondo 2011-11-21 sprendimo pagrindu. Nurodytu teismo sprendimu nebuvo nustatyta jos ir atsakovo dukros U. K. gyvenamoji vieta, nes faktinė dukros gyvenamoji vieta visada buvo kartu su ja, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Nepilnametė dukra U. K. išvis neprisimena tėvo, nes iki šiol nėra sulaukusi jo pagalbos ar paramos, ar kitaip išreikšto tėvo noro bendrauti,padėti ar auklėti dukrą. Tačiau pastaruoju metu situacija kiek pasikeitė, nes atsakovas epizodiškai pradėjo jai(ieškovei) skambinėti, priminti apie save, teigia, kad norintis pradėti bendrauti, aplankyti ją ir dukrą. Nors atsakovas realiai nelanko dukros, nesidomi ja, tačiau jaučianti įtampą, nes jis skambindamas jai grasina, vadina visokiais įžeidžiančiais žodžiais, dėl ko jaučiantis nesaugi, nes jau esu patyrusi fizinį smurtą iš atsakovo. Jis teigia besidomintis dukra, tačiau skambina dažniausiai būdamas neblaivus. Tokie išpuoliai, skambučiai prasidėjo 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, atsakovas skambindamas priekaištauja dėl priteisto išlaikymo, reikšdamas nepasitenkinimą ja.Dėl to su atsakovu kyla nesutarimai ir dėl vaiko, jo auklėjimo, bendravimo su vaiku ar jo gyvenamosios vietos.
Dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo
LR CK 3.169 str. 2 d. numatyta, kad “Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.“ LR CK 174 str. 2 d. numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.
Atsakovui, po ilgų tylėjimo metų staiga pradėjus reikšti pretenzijas dėl vaiko gyvenamosios vietos, iškilo būtinybė nustatyti jos ir atsakovo dukros U. K. nuolatinę gyvenamąją vietą.Kadangi jos ir atsakovo nepilnametę dukrą U. K. jau šešerius metus auginanti ir auklėjanti viena, be atsakovo paramos ir pagalbos, ją išlaikanti, ja nuolat rūpinasi, bei atsižvelgdama į pačios U. išsakytą norą gyventi kartu su ja, jos pačios faktinę gyvenamąją vietą siekianti, kad jos ir atsakovo dukros U. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja-motina E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Nustatant dukros gyvenamąją vietą pas ją,o ne pas atsakovą,siūlo vertinti gerus jos tarpusavio santykius su dukra,stiprius emocinius ryšius, atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, jo elgesį (jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, vartojo smurtą priešją, yra buvęs teistas).
Jos gyvenamojoje vietoje dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis.Su dukromis U. ir A. B., sutuoktiniu V. B. gyvenantys jos vyro tėvui V. B. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šį būstą kartu su sutuoktiniu rekonstruojantys savo lėšomis, pristatę didelį priestatą, kurį baigiantys įrengti ir ten gyvenantys su savo šeima.Jų užimamose patalpose yra visi komunaliniai patogumai (šiltas, šaltas vanduo, atvesta kanalizacija), dukra U. K. naudojasi atskiru kambariu. Jos gyvenamojoje vietoje nepilnametetei dukrai yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir vystytis, dukrą tinkamai prižiūrinti, rūpinasi jos auklėjimu, namuose yra saugi aplinka, nepažeidžiami vaiko interesai. Gaunanti nuolatines darbo pajamas, kadangi dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “, darbo užmokestis 455 lt per mėnesį, gaunanti nedideles socialines išmokas – 52 lt per mėn. Sutuoktinis V. B. dirba pagal verslo liudijimą,atlieka statybos darbus. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai : jos ir atsakovo dukra U. ir dukra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios susilaukusi santuokoje su V. B..
Atsakovas iki šiol visiškai nesidomėjo dukros auklėjimu ir priežiūra, ilgus metus gyveno užsienyje, jai net nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta.Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, šiuo metu nedirba, nuolatinių pajamų neturi. Atsakovas praeityje yra buvęs teistas ir kiek žinanti už tyčinius nusikaltimus. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), tėvų name,tačiau namų tinkamai neprižiūri,neturėjo žeimai pasiruošęs net malkų krosniui kurti. Kadangi atsakovas nedirba, priteistą išlaikymo dalį dukrai U. man moka Vaikų išlaikymo fondas po 195.0 litų per mėnesį (sprendimą ir sąskaitos išrašą pridedu). Todėl atsižvelgiant į šias nurodomas faktines aplinkybes, dukros išreikštą norą gyventi kartu su ja, į dukria sudarytas tinkamas gyvenimo sąlygas, gerus jos ir dukros santykius, glaudų emocinį ryšį,dukros šiltus santykius su seserimi ir patėviu(ieškovės sutuoktiniu), jų šeimos materialines sąlygas, dukros U. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su (duomenys neskelbtini).
Nurodytose bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2008">3K-3-411/2008</a>; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v.V. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2008">3K-3-383/2008</a>). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>). ŽR. LAT nutartis 3K-3-506/2008.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos
Po išsiskyrimo su atsakovu beveik nebendravusi,nes jis nesirūpino dukros auklėjimu, priežiūra, jos nelankė. Atsakovas tik šiuo laikotarpiu pradėjo skambinti, reikalauti susitikimų ir pan. Jo elgesys, gyvenimo būdas nepasikeitė, yra išlikusi priklausomybė alkoholiui. Atsakovo gyvenimo būdas niekada nebuvo pavyzdingas. Jis yra teistas,baustas ir administracine tvarka. Atsakovas jau kelis kartus skambino jai deklaruodamas, kad nori aplankyti savo dukrą, taip esą rodydamas jai dėmesį. Bendraujant telefonu su atsakovu, neišeina kalbėtis gražiai, civilizuotai, nes jis priekabiauja, kartais net grasina, keikia įvairiais necenzūrinis žodžiais. Suprantanti, kad atsakovo neprognozuojamas elgesys pasireiškia tuomet,kai skambinama būnant neblaiviam.Žinodama atsakovo gyvenimo būdą, polinkį smurtauti, nesijaučianti saugi, bijanti ir dėl dukros saugumo, galimo psichologinio spaudimo jos atžvilgiu. Dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui ir (ar) narkotinėms medžiagoms, jis visiškai nesidomėjo dukros auklėjimu, kenkė jos interesams. Dukra U. neprisimena tėvo, bei mananti, kad dukra patirs neigiamus emocinius išgyvenimus, jei atsakovas neblaivus bandytų reikalauti susitikti su ja. Todėl būtina apsaugoti vaiką dėl galimo neigiamo psichologinio poveikio, užtikrinant jai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Nerimaudama dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio ir grasinimų išsakytų jai (pvz. „ susitiksim pragare“), kreipusis ir į valstybinę vaikų teisių apsaugos instituciją, prašydama pagalbos nustatant bendravimo tvarką ieškovu su mūsų nepilnamete dukra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir faktus, akivaizdu kad atsakovas vengia atlikti savo tėvo pareigas auklėti vaiką, daro žalingą įtaką U. K. savo amoraliu elgesiu ir ja nesirūpina, jis piktnaudžiauja tėvo valdžia. Atsižvelgiant į nurodytus pagrindus, galima teigti, kad atsakovo elgesys daro žalingą įtaką vaikui. Girtavimas, psichologinio smurto vartojimas mažametės dukros atžvilgiu vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Atsakovas nedirba, neturi pajamų, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui. Jis vengia atlikti savo pareigas (neišlaiko), daro žalingą įtaką dukrai, ja nesirūpina. Nesikreipusi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovui (CK 3.180 str.), tačiau atsižvelgiant į vaiko interesus, prašo nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką.
LR CK 3.170 str. nustato taisykles, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. LR CK 3.175 str, nustatoma, kad kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, teismas nustato tokią tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes apie atsakovo asmenį, jo gyvenimo būdą,priklausomybes ir kita, nustatytina minimali atsakovo bendravimo su dukra U. K. tvarka,kartu įpareigojant atsakovą atvykti numatytu laiku susitiktui su dukra tik būnant blaiviam stovyje.
Ieškovės atsovė ieškinį palaikė pilnai ir prašo jį tenkinti,bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje atsakovui procesiniai dokumentai asmeniškai nebuvo įteikti,kadangi atsakovas nebuvo rastas pagal nurodytą gyvenamąją vietą,o pagal paliktą pašto pranešimą dokumentų neatsiėmė.Paskelbus pranešimą specialiajame interneto tinklapyje apie iškeltą bylą ir teismo posėdžio datą,atsakovas savo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko ir savo pozicijos nagrinėjant bylą nepareiškė.
Išvadą teikiančios institucijos-Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvada nurodė,kad E. B. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą,apie ieškovę ir jos sutuoktinį nėra gavę jokios neigiamos informacijos,kad ji su sutuoktiniu kaip nors netinkamai prižiūrėtų dukrą U..Iš ieškovės pateiktos informacijos matyti,kad atsakovas po jo pradėjimo gyventi skyrium su ieškove iki šiol faktiškai nesirūpino dukra,dukra U. yra prisirišusi prie motinos,pas motiną jai yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos ir dėl to U. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.Atsižvelgus į tai,kad atsakovas iki šiol faktiškai nebendravo su dukra,jo dukra faktiškai neatsimena, tai jo bendravimas su dukra nustatytinas minimaliu lygiu,kad dukra galėtų adaptuotis prie tėvo ir galėtų su tėvu bendrauti ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka,bei toks bendravimas nekenktų vaiko interesams.
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Ieškovės pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama,kad atsakovas yra U. K. gim.(duomenys neskelbtini) tėvas(b.l.10).
Iš pateikto santuokos liudijimo ir gimimo liudijimo(b.l.11-12)matyti,kad ieškovė nuo 2006-10-21 yra santuokoje su V. B. ir santuokoje turi dar dukrą A. B. gim. (duomenys neskelbtini).
Iš pažymos apie darbo užmokestį (b.l.13)matyti,kad ieškovė dirba UAB“ (duomenys neskelbtini)“ ir jos gaunamas darbo užmokestis yra 455 Lt per mėnesį.
Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-12-20 pažymos matyti,kad ieškovei 2012 m sausio mėn.-2013 m gruodžio mėn.laikotarpiu buvo mokama 52 Lt išmoka vaikui(b.l.33).
Iš pateiktų gyvenamojo namo,esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos,statybos leidimo ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto matyti,kad gyvenamasis namas po rekonstrukcijos turės 195,31 kv m bendro naudingo ploto.
LR CK 3.170 str. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. LR CK 3.175 str, nustato, kad kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, teismas nustato tokią tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Iš atsakovės nurodytų aplinkybių apie atsakovą matyti,kad po ieškovės pradėjimo gyventi skyrium nuo atsakovo 2006 m pradžioje atsakovas iki šiol nesirūpino dukra U.,dukra jo faktiškai net nepažįsta,kadangi atsakovas per šį laiką neteikė pagalbos dukros išlaikymui ir nesiekė bendrauti su dukra.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų,kad jis būtų teikęs nors simbolinį išlaikymą dukrai,nes iš pateiktų įrodymų byloje matyti,kad išlaikymą,atsakovui nevykdant 2011-07-29 varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo,šiuo metu teikia Vaikų išlaikymo fondas prie LR SADM mokėdamas po 195 Lt U. K. išlaikymui.Iš ieškovės nurodomų aplinkybių matyti,kad yra pagrindas nustatyti dukros U. bendravimo tvarką su pagal ieškovės siūlomą tvarką,kadangi kitu atveju nustatant platesnę tėvo bendravimo tvarką su dukra gali būti pažeista vaiko interesai,kada tėvas išsivežęs dukrą į savo gyvenamąją vietą gali tinkamai nesirūpinti dukra.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.1 d.), išlaidas advokato, dalyvavusio byloje, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.), laikantis CPK 93 str. 2 d.Ieškovės pateiktus 2013-12-06 mokėjimo kvitu Nr.706656 patvirtinama,kad ieškovė yra sumokėjusi 600 Lt advokatui už ieškinio surašymą ir teisinės pagalbos suteikimą nagrinėjant bylą ir dėl to yra pagrindas priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė paduodama ieškinį buvo sumokėjusi 70 Lt žyminio mokesčio, o likusios 74 Ltžyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas.Dėl to yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti ir jos turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio,o iš atsakovo valsty bei priteistina likusi žyminio mokesčio 74 Lt suma.
Vadovaudamasis LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., LR CPK 96 str.1 d., 99 str. 2 d., 259-260, 265,268,270 str.,282 str.2d.1 p. teismas
n u s p r e n d ė :
Nustatyti nepilnametės U. K. gim.(duomenys neskelbtini),a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. B. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. K. a.k(duomenys neskelbtini),gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra U. K. gim.(duomenys neskelbtini),a.k(duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:
1) Atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę savo dukrą lankyti jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį, pranešus ieškovei E. B. apie numatomą atvykimą ir jo konkretų laiką telefonu ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatomo susitikimo, nustatant, kad susitikimo diena būtų savaitgalis ar vaiko atostogų metas, susitikimui trunkant ne ilgiau kaip 3 valandoms, susitikimo metu dalyvaujant ir motinai E. B., jei ji to pageidauja.
2)Ieškovė E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gali susitarti dėl papildomų lankymo valandų, jei vaikas išreikš norą dažniu susitikti su tėvu.
3)Jeigu pagal suderintą laiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, atsakovo bendravimas su dukterimi nėra galimas (dėl vaiko ligos ar pan.), ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovą telefonu ne vėliau kaip likus 3 valandoms iki susitikimo pradžios.
Nustatyti įpareigojimą atsakovui A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atvykti į susitikimus su dukra U. K. tik esant blaiviam stovyje.
Priteisti iš atsakovo A. K. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei E. B. a.k(duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų-70(septyniasdešimt)litų sumokėto žyminio mokesčio ir 600(šešis šimtus)litų advokato pagalbos išlaidų,iš viso 670(šešis šimtus septyniasdešimt)litų.
Priteisti iš atsakovo A. K. a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 74(septyniasdešimt keturis)litus žyminio mokesčio(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT247300010112394300,AB Swedbank, įmokos kodas 5660, paskirtis-žyminis mokestis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėjas (parašas)
Kopija tikra: Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas
