Dėl norminių teisės aktų nesilaikymo, kitais atvejais yra reikalaujama įrodyti, kaip konkrečiai yra ar bus pažeistos teisės pažeidus tam tikrą statybos reglamento reikalavimą, iš savęs pažeidimo nelaikant pakankamu pripažinti kaimyninio sklypo savininko teisių pažeidimą

Nr. DOK-5326

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23644-2017-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2021 m. spalio 5 d. paduotu ieškovo V. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi pakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys ir iš dalies tenkintas ieškovo V. J. ieškinys, t. y. panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduotas leidimas statyti naują statinį dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype Kaune, Sasnausko g. 23, statyti daugiabutį pastatą; leista atsakovei UAB „Juice&water group“ per 3 mėn. gavus naują leidimą perstatyti ar pertvarkyti daugiabutį namą ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus; atsakovei UAB „Juice&water group“ šių veiksmų neatlikus, įpareigojo ją per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savivaldybės administracijos lėšomis (95 proc. išlaidų) bei atsakovo Ž. Radvilavičiaus projektavimo biuro lėšomis (5 proc.) nugriauti daugiabutį namą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei UAB „Juice&water group“ nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo dėl nugriovimo, suteikė teisę ieškovei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti tuos pačius nugriovimo darbus tomis pačiomis lėšų proporcijomis. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Ieškovas V. J. kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) bylą nagrinėję teismai, spręsdami, jog “atmestinas apelianto ieškovo V. J. prašymas nustatyti, kad ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti pažeidimai, dėl kurių teismo sprendimu buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929 pagal Ž. Radvilavičiaus projektavimo biuro parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato Č. Sasnausko g. 23, Kaune, naujos statybos projektas“ projektą – dalis, lemia V. J., kaip besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininko, teisių pažeidimus“, pažeidė kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>); 2) teismai, reikalaudami įrodyti pažeidimų sukeltą neigiamą poveikį kasatoriaus žemės sklypui / pastatui (jų daliai), nepagrįstai sutapatino negatorinio ieškinio, reiškiamo CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę institutą, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises; 3) yra būtinybė suvienodinti kasacinio teismo praktiką, aiškinančią statybos norminių teisės aktų pažeidimo įtaką besiribojančio žemės sklypo savininkui / naudotojui; tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo dalykas yra nustatomas skirtingai – vienais atvejais kaimyninio sklypo savininko teisės laikomos pažeistomis vien dėl norminių teisės aktų nesilaikymo, kitais atvejais yra reikalaujama įrodyti, kaip konkrečiai yra ar bus pažeistos teisės pažeidus tam tikrą statybos reglamento reikalavimą, iš savęs pažeidimo nelaikant pakankamu pripažinti kaimyninio sklypo savininko teisių pažeidimą; 4) apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ginčo klausimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.99 ir 4.103 straipsnyje įtvirtintų normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar kad teismų praktika nurodytu klausymu yra nevienoda. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 538 AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė